Vilniaus koncertų ir sporto rūmų galima ateitis – memorialinė erdvė žydams

Darbo grupei, sudarytai senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties vietos rūmų teritorijoje įamžinimo klausimams spręsti, vadovauja dr. Arūnas Gelūnas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius. Pasak jo, dabar svarstoma, „kokio tipo memorialinė erdvė galėtų būti šis pastatas, ir ką daryti su teritorija, kaip išreikšti pagarbą tiems, kurie buvo palaidoti“. 

Anot dr. A. Gelūno, nėra svarstoma griauti pastatą – „tiek dėl architektūrinių savybių, bet ir kultūrinė istorija yra svarbi, kadangi ir Sąjūdžio mitingai ten vyko, ir Roko maršai, ir Sausio 13–osios aukos pašarvotos. Jau nekalbant apie tai, kad rūmai stovi žydų kapinių centre ir ilgą laiką tai buvo ignoruota. Dabar Lietuva, manau, tarsi ir būtų pasiruošusi išreikšti pagarbą“.

Anot dr. A. Gelūno, kol kas aiškios idėjos ir konkretaus projekto darbo grupė neturi. Jo vadovaujama darbo grupė sudaryta šiemet balandžio 5 dieną. Jos nariai yra Vilniaus miesto muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė, dramaturgas Marius Ivaškevičius, žurnalistas Rytis Zemkauskas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento vadovas Andrew Baker (Endriu Beikeris), Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis ir kiti.

Darbo grupei pavesta parengti ir pateikti Vyriausybei senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties vietos dabartiniuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įamžinimo pasiūlymus ir koncepciją.

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, kuri cituojama Vyriausybės kanceliarijos pranešime, nepamiršdami Lietuvos žydų indėlio kuriant bendrą valstybę, kovojant už jos nepriklausomybę, „turime grąžinti senųjų Šnipiškių žydų kapinių vietai deramą orumą“.

Memorialinės erdvės koncepcija turėtų apimti tiek Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato funkcinę paskirtį, tiek senųjų Šnipiškių žydų kapinių teritorijos įamžinimą ir tinkamą apsaugą, ypatingą dėmesį skiriant išorės ir vidaus sinergijai.

Tikimasi, kad darbo grupė savo pasiūlymus dėl statinio ateities pateiks iki šių metų pabaigos.

Planai vietoje 1971 m. pastatytų nebenaudojamų Koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą buvo brandinami nuo 2015-ųjų, kai pastatą perėmė Turto bankas. 

Šis atnaujinti rūmus siekė jau 2016-aisiais, bet tais metais skelbtas konkursas buvo nutrauktas. Vėliau, 2017 m. pradžioje, Turto bankas nutraukė ir pradėtas derybas su įmonių konsorciumu, kurį sudarė bankrutuojanti Vilniaus statybų bendrovė „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“), restruktūrizuojama įmonė „LitCon“ ir „Pamario restauratorius“.

Nuo to laiko rekonstrukcijos pradžia vis atidedama, klausimų kilo dėl planuojamo Kongresų centro operatoriaus konkurso sąlygų – potencialūs dalyviai svarstė, kad jos gali būti pritaikytos valstybės valdomam parodų ir kongresų centrui „Litexpo“.

Sporto rūmų rekonstrukcijos projektas susidūrė ir su kelių žydų bendruomenių pasipriešinimu, mat kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.