Kaip Putinas susimovė Ukrainoje, o tada įklimpo dar giliau

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu. Maskva. 2023 m. vasario 23 d. AP / „Scanpix“ nuotr.

„Financial Times“ žurnalistai – Maxas Seddonas Maskvoje, Christopheris Milleris Kyjive ir Felicia Schwartz Vašingtone – pasikalbėjo su šešiais ilgamečiais Putino patikėtiniais bei žmonėmis, susijusiais su Rusijos karu Ukrainoje, taip pat – dabartiniais ir buvusiais aukšto rango pareigūnais Vakaruose bei Ukrainoje. Žurnalistai prašė pasvarstyti, kaip atsitiko, kad Putinas suklydo įsiverždamas į šalį, o paskui, užuot pripažinęs savo klaidą, pasielgė dvigubai blogiau. Pašnekovai jautrius klausimus sutiko aptarti su sąlyga, kad liks anonimais.

V. Putinas turi tris patarėjus: Ivaną Rūstųjį, Petrą Didįjį ir Jekateriną Didžiąją.
Dauguma aukščiausių Kremliaus vadovų apie invaziją į Ukrainą sužinojo tik tada, kai Putinas viešai paskelbė apie „specialiąją karinę operaciją“.
Karas Ukrainoje Putino nepriartino ir prie jo miglotai apibrėžtų tikslų, tačiau tapo Rusijai istorinio masto liūnu.
Putinas ieško naujų argumentų karo veiksmams pateisinti.
Rusija yra labiau įsipareigojusi karui nei Vakarai Ukrainai ir yra pakankamai atspari, kad ištvertų ekonominį skausmą.
Turime paklausti savęs: kokios pabaigos norime?

Praėjusių metų vasario 24 d. apie 1 val. nakties Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sulaukė nerimą keliančio skambučio. Mėnesius prie sienos su Ukraina telktoms daugiau kaip 100.000 karių pajėgoms duotas Vladimiro Putino leidimas įsiveržti į šalį.