Valdovų rūmų muziejuje – Europos tapybos šedevrai iš Lvivo

Jano Mateika „Dailininko vaikų portretas“. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Valdovų rūmų muziejuje atidaryta unikali paroda „Lvivas sveikina Vilnių. Europos tapybos šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos“. Viena vertus, nuostabu, kad tokios vertės ekspozicija pasiekė Vilnių, kita vertus, senųjų meistrų ir jų sekėjų darbai iš bene turtingiausios Ukrainos meno galerijos čia atsidūrė dėl jokio pateisinimo neturinčios Rusijos agresijos Ukrainoje.

Pasak muziejininkų, jei ne karas, tokia kolekcija niekada nebūtų išvežta iš Lvivo, tačiau Rusijos agresijos sąlygomis tai yra bandymas apsaugoti bendrą europinį paveldą nuo potencialių oro atakų grėsmių, o sykiu – ypatinga dovana Vilniui, mininčiam 700 metų sukaktį.

Tarasas Vozniakas, Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos vadovas, pristatydamas parodą išvardijo keturias priežastis, dėl kurių 33 tapybos šedevrai buvo atvežti į Vilnių:

graži, sena ir gili bendradarbystė su Valdovų rūmais;
Vilniaus vardo 700 metų sukaktis, prie kurios minėjimo ukrainiečiai irgi norėjo prisidėti;
karas. „Mes esam labai dėkingi lietuviams už palaikymą, ir ši paroda yra mažiausiai, kuo galime jums atsidėkoti“, – sakė T. Vozniakas;
vertybių sunaikinimo pavojus. Ukrainoje bombos krenta į civilių namus, kultūros paveldą, muziejus, – T. Vozniakas pasakojo iš savo kabineto balkono danguje matantis skridusios arba numuštos raketos pėdsakų, neseniai viena nukrito per 200 m nuo galerijos rūmų.

„Tai, kad Valdovų rūmų muziejus sutiko priglausti šią parodą, yra mūsų paveldo gelbėjimas“, – kalbėjo Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos vadovas.

Šedevrų paroda

Pasak dr. Vydo Dolinsko, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus, padėjusio parodai atrinkti darbus, Vilniuje pristatomi „labai reikšmingi labai reikšmingų dailininkų arba jų mokyklų kūriniai, – europietiškas paveldas, kuris nuo XVII a. vidurio ir ypatingai XIX a. Lietuvoje tų pačių maskolių buvo grobstomas ir naikinamas“. Taip pat darbai, turintys vienokį ar kitokį lituanistinį pamušalą.

Nežinomas Elzaso dailininkas „Šv. Marija Magdalietė, šv. Odilė Elzasietė ir šv. Klara“, XV a. pab. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

„Iš tikrųjų tai šedevrų paroda. Galima sakyti, ne tik Lvivo nacionalinės dailės galerijos, bet ir visos Ukrainos vertingiausia europinės tapybos kolekcija, tiksliau – atsirinkta jos dalis, nes Lvivo nacionalinė dailės galerija yra labai turtinga“, – sakė dr. V. Dolinskas.

Anot jo, atvežtieji šedevrai karui Ukrainoje vykstant bus saugomi NATO teritorijoje. Dabar Vilniuje, vėliau – greičiausiai Varšuvos karališkojoje pilyje:

„Tikimės, kad karas kuo greičiau baigsis Ukrainos pergale, paveikslai grįš ir vėl bus pagrindiniai, ašiniai dviejų Lvivo nacionalinės Boriso Voznickio dailės galerijos padalinių – grafo Potockio ir profesoriaus Lozinskio rūmų – eksponatai.“

Būta ir Lietuvoje

Pasak muziejininkų, Vakarų Ukrainos rezidencijose išliko nemažai senosios europinės dailės kolekcijų, nes šis kraštas po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų atiteko Austrijos imperijai ir gavo kultūrinę bei politinę autonomiją. Tuo metu Lietuva buvo carinės Rusijos imperijos valdžioje su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis: mūsų paveldas buvo grobstomas, o nuo carinės valdžios priverstos bėgti kilmingos šeimos ieškojo galimybių išvežti turtą į saugesnes šalis. Todėl ši paroda leidžia prisiminti ir prarastas Lietuvos istorines kolekcijas, kuriose būta ne vieno parodoje pristatomo dailininko ar jų mokyklų darbų.

Nežinomas Elzaso dailininkas „Šv. Marija Magdalietė, šv. Odilė Elzasietė ir šv. Klara“, XV a. pab. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Daiva Mitrulevičiūtė, viena iš parodos kuratorių, sako, jog parodoje rodomi Martino Schongauerio, Luco Cranacho Vyresniojo kūryba veikė Lietuvos valdovams ir didikams kūrusius dailininkus: M. Schongauerio piešiniai buvo Alberto Goštauto maldyno iliustracijų pirmavaizdžiai, o pagal Pieterio Coeckes van Aelsto aplinkoje sukurtus kartonus buvo išausti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) gobelenai, užsakyti valdovui reziduojant Vilniuje.

Parodoje pristatomas Carlo Dolci tapė Lietuvos šventojo globėjo Kazimiero atvaizdą, Johannas Baptistas von Lampi Vyresnysis kūrė Lietuvos valdovų ir didikų portretus, Janas Matejko ir Wojciechas Horacy Kossakas įamžino svarbius Lietuvos istorijos įvykius.

Luko Kranacho Vyresniojo 1472 –1553) dirbtuvės „Judita su Holoferno galva“, apie 1530–1540 m. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Pasak muziejininkų, tapybos šedevrai iš Lvivo iudija šio Vidurio ir Rytų Europos regiono bendrus istorinius europinius ryšius, kuriuos patvirtina turtingas Lvivo bei Vilniaus kultūrinis ir meninis paveldas.

Parodą lydės turtinga kultūrinė ir edukacinė programa – lankytojai galės plačiau susipažinti su Lvivo ir Vakarų Ukrainos regionu, jo tapybos tradicijomis, meno apsauga karo paveiktose teritorijose ir kitais Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos ekspozicijos rinkiniais.

Daugiau informacijos čia.

Komentarai