Klimato kaitos komisija: turime 12 metų sustabdyti katastrofą

Lyginant su padėtimi prieš industrializaciją, Žemės temperatūra jau yra pakilusi 1,1 laipsniu Celsijaus. Anot Panmano Zhai, vienos iš Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC) darbo grupių vadovų, jau dabar gyvename su šio pokyčio padariniais.

„Savo akimis matome, kaip drastiškai keičiasi klimatas, kyla jūros lygis, tirpsta ledas Arktyje, siautėja uraganai ir degina sausros“, – vardija profesorius.

Nors Paryžiaus klimato kaitos susitarimu šalys pasižadėjo stengtis, kad klimato atšilimas būdų gerokai mažesnis kaip 2 laipsniai Celsijaus, Jungtinių tautų ataskaitoje skelbiama, kad šiuo metu pasaulis užtikrintai žingsniuoja link dar didesnio atšilimo – 3 laipsnių Celsijaus. Jeigu neinicijuosime pokyčių, 1,5 laipsniu Celsijaus visuotinė temperatūra pakils kažkada tarp 2030–2052 metų.  Mokslininkai patys sakosi nustebę, koks didelis skirtumas būtų, jeigu visuotinė temperatūra pakiltų dar bent puse laipsnio daugiau – kur kas daugiau žmonių trūktų vandens, maisto atsargų, daug daugiau šalių gyventų nepritekliuje, kurį lemtų klimato pokyčiai.

Pavyzdžiui, jeigu temperatūra pakiltų iki 2 laipsnių Celsijaus, tikimybė, kad augalus apdulkinantys vabzdžiai praras pusę savo buveinių, išaugtų dvigubai. O jei pakiltų dar bent kiek aukščiau, žūtų 99% pasaulio koralų. Pakilęs jūros lygis iki 2100 m. paveiktų 10 mln. daugiau Žemės gyventojų negu tokiu atveju, jei temperatūra neperkoptų 1,5 laipsnio Celsijaus ribos. Tuomet, net jei pavyktų stabilizuoti visuotinę temperatūrą, jūros lygis kiltų dar šimtmečius. Jeigu ištirptų Grenlandijos ir Antarktidos ledynai, jūros lygis pakiltų iškart keliais metrais.

Visgi, kol kas, anot mokslininkų, dar yra būdų katastrofai pristabdyti.

„Pigu nebus, bet tam, kad atšilimas būtų mažesnis, privalome kuo greičiau imtis precedento neturinčių priemonių. Privalome drastiškai keisti energijos vartojimo, žemės kultivavimo procesus, požiūrį į miestų plėtrą bei transportą“, - ragina profesorius Jimas Skea, vienas iš IPCC vadovų.

Skaičiuojama, kad norint užsitikrinti, jog visuotinis temperatūros atšilimas neviršytų daugiau kaip 1,5 laipsnio Celsijaus, šalys tam kasmet, bent dvidešimt metų iš eilės, turėtų atseikėti 2,5 pasaulio bendrojo vidaus produkto. Pasak, mokslininkų, taupyti turi ne tik valstybės, bet ir kiekvienas žmogus. Mokslininkai ragina pirkti mažiau mėsos ir pieno produktų, vartoti vietos ūkininkų užauginamas sezonines gėrybes, išmesti kuo mažiau maisto, važinėti elekromobiliais, trumpus atstumus įveikti pėsčiomis arba dviračiu, užuot skraidžius lėktuvais į tolimesnes keliones vykti autobusais ir traukiniais, skalbinius džiovinti ne džiovyklėje, o ant virvės, mažiau keliauti verslo reikalais ir dažniau bendrauti videokonferencijose, taip pat reikalauti, kad visi vartojami produktai būtų gaminami eikvojant kuo mažiau energijos.

„Neįsivaizduokite, kad mokslas yra toli nuo jūsų kasdienybės. Kiekvienas galite prisidėti prie esminių pokyčių“, - BBC cituoja kitą Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vadovę Debrą Roberts.