„Optimizmo architektūra“ – dar vienas žingsnis į UNESCO paveldo sąrašą

Publikuota: 2018-02-14

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“.

Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui ir Kauno modernizmo architektūros tarptautinei sklaidai skirta paroda radosi rengiant paraišką į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Asta Junevičienė, parodą organizuojančios Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė, VŽ priminė, jog Kauno modernizmo architektūra yra įtraukta į trumpąjį preliminarų UNESCO sąrašą, dabar teks parengti ir pateikti vadinamąją nominaciją.

„Nominacijos parengimas yra sudėtingas ir laikui imlus projektas – teks atlikti mokslinius tyrimus, suskaičiuoti, aprašyti, išanalizuoti, juo labiau, kad objektas, pretenduojantis į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, yra visas Kauno naujamiestis, ne vienas ir ne du pastatai. Kita vertus, reikia parengti strateginius planus, kaip teritorija bus vystoma toliau, kokie bus priimami sprendimai, kas bus už juos atsakingas, kur kils dangoraižiai, garažai ir t. t. Klausimų daug, darbų irgi laukia daug, bet pradžia tokia“, – VŽ sakė p. Junevičienė. Anot jos, parengti nominaciją planuojama 2022 metais.

Kauno proveržis

Kauno modernioji architektūra atspindi politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, XX a. I pusėje būdingą naujųjų Europos valstybių sostinėms. 1919 m. miestui tapus Lietuvos Respublikos laikinąja sostine, jo transformacija prilygo stebuklui: per mažiau nei 20 metų mieste iškilo 12.000 naujų pastatų. Verta paminėti ir tai, jog per 60 lietuvių architektų tarpukariu baigė studijas Vakarų Europoje, o 1922 m. Kaune įkurtas universitetas (dabar – Vytauto Didžiojo) iki 1940 m. išleido apie 120 statybos inžinierių,

Viena iš parodos kuratorių dr. Marija Drėmaitė ją skiria į du lygmenis. Pirmasis kalba apie laikinumo ženklus. Jie kyla iš to, jog

Kaunui tapus Lietuvos sostine planuota, kad toks statusas truks dvejus trejus metus. Todėl didelių valstybinių statybų mieste nesiimta – Prezidentūra ir Seimas veikė carinės Rusijos pastatuose. Tačiau tas laikotarpis užsitęsė kelis dešimtmečius.

„Sprendžiant pagal statybų apimtis, 1927 m. buvo apsispręsta, kad statyti svarbius pastatus vis tik reikia Kaune, tačiau valstybė su statybomis dar delsė. Kita vertus, entuziastingai statėsi turtingi kauniečiai – iki ketvirtojo dešimtmečio pradžios mieste iškilo apie 7.000 naujų gyvenamųjų namų, bankų, įmonių pastatų. Didysis statybos proveržis įvyko 1931–1939 m., net pasaulinė ekonomikos krizė jam turėjo mažai įtakos“, – pasakojo dr. Drėmaitė.

Tiems, kurie nežino

Antrasis parodos lygmuo – edukacinis.

„Susidūrėme, kad Kaunas pasaulyje mažai žinomas kaip modernizmo architektūros miestas. Todėl ši paroda turi tikslą paversti Kauną „kažkur matytu ir girdėtu“ moderniosios architektūros miestu, kad būtų lengviau priimti sprendimus. Pavyzdžiui, aktyvi viešinimo kampanija padėjo Tel Avivui tapti modernistinės architektūros ikona“, – sako dr. Drėmaitė.

Todėl ši paroda, anot jos, yra edukacinio pobūdžio ir skirta žiūrovui, kuris „nieko nežino apie Kauno modernizmą, arba žino labai mažai“.

Paroda proginė, tačiau ji turi išliekamąją vertę – knygą „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“ (išleido leidykla „Lapas“). Solidų Kauno architektūros katalogą sudarė dr. Drėmaitė, tekstus rašė kiti du parodos kuratoriai – dr. Giedrė Jankevičiūtė ir dr. Vaidas Petrulis bei kiti autoriai.

Be knygos, parodą lydės kuratorių skaitomos viešos nemokamos paskaitos:

Kovo 1 d. 18 val. – dr. Vaido Petrulio paskaita „Kauno modernizmas kaip kultūrinis projektas. Tarpukariu, sovietmečiu, dabar“.

Kovo 8 d. 18 val. – prof. Giedrės Jankevičiūtės paskaita „Tarp dviejų sostinių: Valstybės rūmų konkursas“.

Kovo 14 d. 18 val. – dr. Marijos Drėmaitės paskaita „Migruojantys modernistai. Tarpukario Kauno architektai“.

Paroda Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki 2018 m. kovo 18 d. Jos lankymas nemokamas.

Šiais metais „Optimizmo architektūra“ bus eksponuojama UNESCO būstinėje Paryžiuje, festivalyje „Flux. Festival Lituano delle Arte 2018“ Romoje, Talino nacionalinėje bibliotekoje ir Vroclavo architektūros muziejuje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Komisija siūlo nukelti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje 2

Vilniaus savivaldybės komisija siūlo nukelti sostinės centre stovintį rašytojo Petro Cvirkos paminklą dėl jo...

Laisvalaikis
2018.04.19
Trauktis nebėra kur: paskelbta privataus MO muziejaus atidarymo diena 12

Paskelbta MO muziejaus Vilniuje, kurį projektavo pasauline ar­­chi­tektūros žvaigžde va­di­na­mo architekto...

Laisvalaikis
2018.04.19
Paukštelis ir eilėraščiai apie skausmą ir ilgesį Premium

Adomas rašė eilėraščius. Šiais laikais niekam nereikalingus, anot lietuvių kalbos mokytojos. Bet...

Verslo klasė
2018.04.18
Prancūzijos nacionalinio ordino kavalierė Rasa Starkus: kovosiu už savo šeimą ir savo šalį 5

„Neslėpsiu: mane vynas išmokė istorijos, geografijos, kalbų, tolerancijos, bendrauti su žmonėmis. Per vyną...

Laisvalaikis
2018.04.18
Architekto D. Libeskindo namuose Milane atidaryta vieša paroda 1

Malonus sutapimas prieš Danieliui Libeskindui šią savaitę atvykstant į Vilnių paskelbti MO muziejaus...

Laisvalaikis
2018.04.16
Parodų kuratorius – apie analoginį pasaulį, privatumą, „Facebook“ skandalą 1

Didysis brolis stebi ir kontroliuoja kiekvieną mūsų žingsnį, o kelio atgal nebėra. Taip teigia parodų...

Laisvalaikis
2018.04.15
„Lufthansa“: kaip gervė, pakilusi iš pelenų

Didžiausia Europoje ir ketvirta pasaulyje aviacijos bendrovė „Lufthansa“ jau seniai iš vien oro linijų įmonės...

Verslo klasė
2018.04.15
Karalių miestas Gardinas be vizos

Bevizis režimas su Gardino sritimi turi pritraukti turistų į užsislapsčiusią mūsų kaimynę, tačiau tai gali...

Verslo klasė
2018.04.15
Francis Baconas kovoja su netikromis naujienomis

Britų leidykla „HarperCollins“ junginį „fake news“ (angl. netikros naujienos) paskelbė 2017-ųjų žodžiu.

Verslo klasė
2018.04.14
Kaip auginti mokytojus: degančių noru mokyti – tūkstančiai Premium 1

„Jeigu algos mokytojams bus padidintos trigubai, niekas nepasikeis“, – nustembu, išgirdusi tokius sostinės...

Verslo klasė
2018.04.14
„Ilovaisko dienoraštis“ prieš tamstos feisbuką Premium

 Kai 2014 m. rugpjūtį įvyko didžiausia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinė nesėkmė – vadinamasis „Ilovaisko...

Verslo klasė
2018.04.13
„Penkių kontinentų“ savininkas Idrakas Dadašovas: apie meną, verslą ir gyvenimą 13

„Koks sudėtingas reikalas: daugybė žmonių tau dalija įvairiausius patarimus, tu jų įdėmiai klausai ir...

Laisvalaikis
2018.04.13
3D spausdintuvu pastatytame name pirmą kartą apsigyvens žmonės 1

Prancūzijos Nanto mieste baigtas statyti pirmasis 3D spausdinimo technologija sukurtas namas, kuriame iš...

Laisvalaikis
2018.04.12
Kodėl dailės kritikai nekenčia Damieno Hirsto 4

Na, gerai. Ne visi nekenčia. Tekstų jūroje po pastarosios šio kontroversiškai vertinamo menininko parodos...

Verslo klasė
2018.04.11
Koks amžius tinkamiausias vaikui įteikti pirmąjį telefoną

Kas ketvirtas šešiametis Didžiojoje Britanijoje jau turi savo išmanųjį telefoną. Visgi dauguma tėvų mano, jog...

Laisvalaikis
2018.04.11
Dešimt geriausių nišinių Europos muzikos festivalių 1

Artėja vasara – renginių atvirame ore ir kelionių metas. „The Guardian“ vardija dešimt geriausių muzikos...

Laisvalaikis
2018.04.10
Lietuva Londono knygų mugėje ieškos nišų į anglakalbę rinką

Balandžio 10–12 d. Londone, „Olympia“ parodų centre vyksta 47-oji „The London Book Fair“, didžiausia leidybos...

Laisvalaikis
2018.04.10
Viename garsiausių pasaulio muziejų atidaryta Baltijos šalių dailės paroda 1

Balandžio 9-osios pavakarę Paryžiuje, Orsė muziejuje (Musée d’Orsay), atidaryta paroda „Laukinė dvasia.

Laisvalaikis
2018.04.09
Istoriniai turgūs kauniečius ir erzino, ir viliojo

Nuo XV a. iki tarpukario, nuo tarpukario iki šiandienos – turgus Kaune, nuo seno garsėjusiame plačiais...

Laisvalaikis
2018.04.08
II. Bona Sforza – valstybininkė ir ekonomistė 1

Lietuvos ir Lenkijos valdovė Bona Sforza (1494–1557) nusipelnė kur kas daugiau, nei būti prisimenama kaip...

Laisvalaikis
2018.04.08

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau