„Iliustruotoji istorija“: trumpalaikės mados aukos

Publikuota: 2016-12-31
Kairėje – garsioji liūto iškamša. Dešinėje – Švedijos karalius Frederikas I.  
„nationalmuseum.se“ nuotr.
Kairėje – garsioji liūto iškamša. Dešinėje – Švedijos karalius Frederikas I. „nationalmuseum.se“ nuotr.
 

Gyvūnų iškamšos buvo labai madingos XIX a. aristokratų namuose. Švedijos karalius Frederikas I taip pat buvo pamišęs dėl kailių. Jo liūtas buvo konservuojamas remiantis knygų paveikslais, tad rezultatas išėjo neįtikimas.

Priešais karališkąjį Švedijos taksidermijos meistrą guli kadaise didingo buvusio žvėrių karaliaus likučiai – oda ir kaulai. Įprastomis aplinkybėmis paskutinį atodūsį liūtas būtų išleidęs kur nors Afrikos savanoje, bet šis – kartu su miškine kate vilpišiu, trimis hienomis ir vergu, kuris rūpinosi šiais egzotiškais gyvūnais, – atsidūrė Jurgordene, karališkajame pramogų parke Stokholmo centre. Šie Švedijos sostinei kiek neįprasti padarai 1731 m. buvo padovanoti karaliui Frederikui I Heseniečiui. Istoriniai šaltiniai byloja, kad šias ypatingas dovanas padovanojo Alžyro valdovas. Neabejojama, kad kai liūtas buvo gyvas, karalius juo labai žavėjosi, o vėliau taksidermijos meistras turėjo pasirūpinti, jog trofėjus būtų naudingas ir gyvūnui nugaišus. Reikėjo padaryti liūto iškamšą, kad ši stovėtų ir primintų apie didingus valdymo laikus. Pasakyti lengviau, nei padaryti, ypač švedų taksidermijos meistrui, kuris iš arti buvo matęs tik Švedijos Karalystės herbą puošiančius liūtus, todėl jo darbo rezultatas išėjo neįprastas.

Sugedusius dantis puolė erkutės

Karalių Frederiką apėmė vis didesnė kolekcionavimo aistra. XVIII–XIX a. Europos aukštuomenėje vyravo nauja mada – egzotiškų, tolimų kraštų gyvūnų iškamšų gaminimas, dar vadinamas taksidermija. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „taxis“ – išdėstymas tam tikra tvarka, ir „derma“ – oda, jis reiškia raugintos gyvūno odos užvilkimą ant, pavyzdžiui, manekeno, kad iškamša savo laikysena būtų kuo panašesnė į gyvą gyvūną. Gyvūnų, o kartais ir žmonių, kimšimas bei balzamavimas nebuvo naujas dalykas. Dar senovės Egipte buvo stengiamasi apsaugoti palaikus, kad jie neirtų. Balzamuotos žmonių ir gyvūnų mumijos buvo laikomos egiptiečių kapavietėse, kad mirusieji galėtų naudotis savo kūnais pomirtiniame gyvenime. Praėjus keletui tūkstantmečių, viduramžių Europoje vėl imta gaminti gyvūnų iškamšas. Kitaip nei egiptiečių balzamavimas, iškamšos dabar nebuvo daromos siekiant užtikrinti mirusiajam lengvą perėjimą į pomirtinį gyvenimą. Jos buvo pramoga gyviesiems. Paukščių iškamšos buvo naudojamos sakalų medžioklėje, o medžioklės trofėjų oda buvo kemšama skirtingomis medžiagomis, pavyzdžiui, šiaudais ar moliu. Gyvūnų iškamšos kartais išeidavo tokios iškreiptos, kad juos būdavo sunku atpažinti. Taksidermijos specialistams teko nemažai išmokti, kaip išsaugoti kailį ir odą. Jie palikdavo akis ir dantis, tačiau dažnai didelės pastangos, įvairios žolelės, druskos bei prieskoniai nueidavo perniek ir kovą su amžinybe laimėdavo vabzdžiai bei erkės. Yra išlikę keli ankstyvųjų iškamšų pavyzdžiai, kurių nesunaikino laikas. Seniausia žinoma yra XVI a. raganosio iškamša, saugoma Florencijos gamtos istorijos muziejuje Italijoje.

Balzamuoti naudojami nuodai

XVIII a. pradžioje įvyko didelis proveržis iškamšų darymo srityje. Prancūzų vaistininkas ir gamtininkas Jeanas-Baptiste’as Bécoeuras pradėjo naudoti klasikinį Antikos bei Renesanso epochose paplitusį nuodą – arseną. Arsenas apsaugojo nuo irimo ir vabzdžių. Teigiama, kad balti nuodingi milteliai paankstino ne vieno Europos taksidermijos specialisto mirtį, tačiau pailgino kimštų paukščių ir medžioklės trofėjų gyvenimą. Atsirandant naujoms technologijoms, Vakarų šalyse imta labiau domėtis mokslu ir gamta. Netrukus Europos karaliai ir žinomi žmonės, pavyzdžiui, anglų gamtininkas Charlesas Darwinas (1809–1882 m.), pradėjo laikyti nugaišusius žvėris namuose – gyvenamosiose patalpose. Kiekviename save gerbiančiame mieste buvo taksidermijos specialistas, egzotiški gyvūnai ir vietos paukščiai puošė namus, o prancūzų bei britų mokslininkai varžėsi, kuris iš užsienio parsiveš baisiausią ir keisčiausią žvėrį. Anglijos karalienė Viktorija (1819–1901 m.) nemėgstamus taksidermijos specialistus pavertė gerbiamais menininkais. Ji turėjo asmeninę paukščių kolekciją, o jos nugaišusių augintinių iškamšos kabėjo ant sienų. Viktorijos laikais paplito antropomorfinė taksidermija – gyvūnų iškamšos buvo sužmoginamos. Pavyzdžiui, greitai išgarsėjo anglų taksidermijos specialistas Walteris Potteris (1835–1918 m.) – jis vaizdavo vestuviniais drabužiais pasipuošusius arba arbatėlę geriančius kačiukus bei triušiukus.

Karaliaus didybės simbolis

Nugaišęs Frederiko liūtas nei tuokėsi, nei gėrė arbatėlę. Jis turėjo tapti galingu ir įspūdingu Švedijos karaliaus valdžios simboliu. Karališkasis taksidermijos meistras įstatė dirbtines akis arti viena kitos – esą kad liūto išvaizda būtų grėsmingesnė. Dantis ir liežuvį kūrė pagal heraldikos – meno rūšies, pabrėžiančios tam tikras atskiras savybes, – pavyzdį. Šį liūtą su išsikišusiu liežuviu galima pamatyti ir šiandien Gripsholmo pilyje, apie 60 kilometrų į vakarus nuo Stokholmo, nors paties Frederiko palaikai seniai pranykę juodoje žemėje.

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08
Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės 13

Barai ir NT projektai, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos – tai verslai, į kuriuos investavo karjeras baigę...

Laisvalaikis
2018.12.07
Vakarėliams ir konferencijoms siūlo netikėtas erdves Rėmėjo turinys 1

Nuo krepšinio rungtynių iki žymiausių pasaulio muzikantų koncertų – kad tokie masiniai, grandioziniai...

Rinkodara
2018.12.07
Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo...

Laisvalaikis
2018.12.06
Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai 2

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė, kuriems šalies kūrėjams šiemet bus įteiktos...

Laisvalaikis
2018.12.06
Vokietijoje įvertintas Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektas 5

Vokietijos dizaino taryba įvertino Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos architektūrinę koncepciją.

Statyba ir NT
2018.12.06
Šimtametis milijardierius kasdien eina į darbą 9

Šimtametis milijardierius galėtų mėgautis turtingo gyvenimo malonumais, tačiau garbaus amžiaus verslininkas...

Vadyba
2018.12.05
Alberto Einšteino laiškas aukcione parduotas už 2,9 mln. Eur 4

Alberto Einšteino laiškas, kuriame jis svarsto apie religiją, žydišką identitetą ir žmonijos prasmės...

Laisvalaikis
2018.12.05
Dovanoti sveikatą – ir madinga, ir naudinga Rėmėjo turinys

Artėjant didžiosioms metų šventėms visi ieško originalių idėjų, kaip parodyti padėką savo darbuotojams.

Verslo aplinka
2018.12.05
Gedimino kalno padėtis lieka kritinė 1

Šalies simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje šiaurinis šlaitas stabilizuotas, tačiau pietrytinio šlaito...

Laisvalaikis
2018.12.04
Paskelbtas trumpasis Nacionalinės meno ir kultūros premijos kandidatų sąrašas 3

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2018 metų...

Laisvalaikis
2018.12.04
Prasidėjo COP24 konferencija: kaip kalbėti apie klimatą D. Trumpo laikais 1

Britų gamtosaugininkas Davidas Attenborough pirmadienį prasidėjusioje „COP24“ klimato kaitos konferencijoje...

Laisvalaikis
2018.12.03
Kultūros ministrės problema – nesugebėjimas diskutuoti 2

„Mano galva, buvo tiesiog neįvertinta, kaip svarbu diskutuoti su kultūros lauku, kokia svarbi yra...

Laisvalaikis
2018.12.03
Paskelbti tarptautinio fotožurnalistikos festivalio nugalėtojai

Vilniaus universiteto „Teatro salėje“ buvo apdovanoti geriausių 12-ą kartą rengiamo festivalio „Vilniaus...

Laisvalaikis
2018.12.02
Įtakingiausia „Twitter“ paskyroje – dainininkė Taylor Swift 5

JAV atlikėja Taylor Swift šiemet savo tviterio paskyroje paliko tik 13 įrašų, tačiau tai jai nesutrukdė tapti...

Laisvalaikis
2018.12.02
Didžiuosiuose šalies miestuose įžiebtos Kalėdų eglės 3

Šeštadienį aikštėse įžiebę kalėdų egles, dauguma šalies miestų skelbia šventinio sezono pradžią.

Laisvalaikis
2018.12.01
Knygos: „Basakojis bingo pranešėjas“ išgąsdino Landsbergį 1

Neįtikimą ešerių žvejybos vietą Kanadoje žinojęs basakojis bingo pranešėjas vienu sakiniu išgąsdino...

Verslo klasė
2018.12.01
Grafas Eustachijus Tiškevičius – lietuviškų senienų tyrėjas 2

Grafas Eustachijus Tiškevičius (Eustachy Tyszkiewicz, 1814–1873) vadinamas vienu veikliausių ir...

Laisvalaikis
2018.12.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau