„Iliustruotoji istorija“: trumpalaikės mados aukos

Publikuota: 2016-12-31
Kairėje – garsioji liūto iškamša. Dešinėje – Švedijos karalius Frederikas I.  
„nationalmuseum.se“ nuotr.
Kairėje – garsioji liūto iškamša. Dešinėje – Švedijos karalius Frederikas I. „nationalmuseum.se“ nuotr.
 

Gyvūnų iškamšos buvo labai madingos XIX a. aristokratų namuose. Švedijos karalius Frederikas I taip pat buvo pamišęs dėl kailių. Jo liūtas buvo konservuojamas remiantis knygų paveikslais, tad rezultatas išėjo neįtikimas.

Priešais karališkąjį Švedijos taksidermijos meistrą guli kadaise didingo buvusio žvėrių karaliaus likučiai – oda ir kaulai. Įprastomis aplinkybėmis paskutinį atodūsį liūtas būtų išleidęs kur nors Afrikos savanoje, bet šis – kartu su miškine kate vilpišiu, trimis hienomis ir vergu, kuris rūpinosi šiais egzotiškais gyvūnais, – atsidūrė Jurgordene, karališkajame pramogų parke Stokholmo centre. Šie Švedijos sostinei kiek neįprasti padarai 1731 m. buvo padovanoti karaliui Frederikui I Heseniečiui. Istoriniai šaltiniai byloja, kad šias ypatingas dovanas padovanojo Alžyro valdovas. Neabejojama, kad kai liūtas buvo gyvas, karalius juo labai žavėjosi, o vėliau taksidermijos meistras turėjo pasirūpinti, jog trofėjus būtų naudingas ir gyvūnui nugaišus. Reikėjo padaryti liūto iškamšą, kad ši stovėtų ir primintų apie didingus valdymo laikus. Pasakyti lengviau, nei padaryti, ypač švedų taksidermijos meistrui, kuris iš arti buvo matęs tik Švedijos Karalystės herbą puošiančius liūtus, todėl jo darbo rezultatas išėjo neįprastas.

Sugedusius dantis puolė erkutės

Karalių Frederiką apėmė vis didesnė kolekcionavimo aistra. XVIII–XIX a. Europos aukštuomenėje vyravo nauja mada – egzotiškų, tolimų kraštų gyvūnų iškamšų gaminimas, dar vadinamas taksidermija. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „taxis“ – išdėstymas tam tikra tvarka, ir „derma“ – oda, jis reiškia raugintos gyvūno odos užvilkimą ant, pavyzdžiui, manekeno, kad iškamša savo laikysena būtų kuo panašesnė į gyvą gyvūną. Gyvūnų, o kartais ir žmonių, kimšimas bei balzamavimas nebuvo naujas dalykas. Dar senovės Egipte buvo stengiamasi apsaugoti palaikus, kad jie neirtų. Balzamuotos žmonių ir gyvūnų mumijos buvo laikomos egiptiečių kapavietėse, kad mirusieji galėtų naudotis savo kūnais pomirtiniame gyvenime. Praėjus keletui tūkstantmečių, viduramžių Europoje vėl imta gaminti gyvūnų iškamšas. Kitaip nei egiptiečių balzamavimas, iškamšos dabar nebuvo daromos siekiant užtikrinti mirusiajam lengvą perėjimą į pomirtinį gyvenimą. Jos buvo pramoga gyviesiems. Paukščių iškamšos buvo naudojamos sakalų medžioklėje, o medžioklės trofėjų oda buvo kemšama skirtingomis medžiagomis, pavyzdžiui, šiaudais ar moliu. Gyvūnų iškamšos kartais išeidavo tokios iškreiptos, kad juos būdavo sunku atpažinti. Taksidermijos specialistams teko nemažai išmokti, kaip išsaugoti kailį ir odą. Jie palikdavo akis ir dantis, tačiau dažnai didelės pastangos, įvairios žolelės, druskos bei prieskoniai nueidavo perniek ir kovą su amžinybe laimėdavo vabzdžiai bei erkės. Yra išlikę keli ankstyvųjų iškamšų pavyzdžiai, kurių nesunaikino laikas. Seniausia žinoma yra XVI a. raganosio iškamša, saugoma Florencijos gamtos istorijos muziejuje Italijoje.

Balzamuoti naudojami nuodai

XVIII a. pradžioje įvyko didelis proveržis iškamšų darymo srityje. Prancūzų vaistininkas ir gamtininkas Jeanas-Baptiste’as Bécoeuras pradėjo naudoti klasikinį Antikos bei Renesanso epochose paplitusį nuodą – arseną. Arsenas apsaugojo nuo irimo ir vabzdžių. Teigiama, kad balti nuodingi milteliai paankstino ne vieno Europos taksidermijos specialisto mirtį, tačiau pailgino kimštų paukščių ir medžioklės trofėjų gyvenimą. Atsirandant naujoms technologijoms, Vakarų šalyse imta labiau domėtis mokslu ir gamta. Netrukus Europos karaliai ir žinomi žmonės, pavyzdžiui, anglų gamtininkas Charlesas Darwinas (1809–1882 m.), pradėjo laikyti nugaišusius žvėris namuose – gyvenamosiose patalpose. Kiekviename save gerbiančiame mieste buvo taksidermijos specialistas, egzotiški gyvūnai ir vietos paukščiai puošė namus, o prancūzų bei britų mokslininkai varžėsi, kuris iš užsienio parsiveš baisiausią ir keisčiausią žvėrį. Anglijos karalienė Viktorija (1819–1901 m.) nemėgstamus taksidermijos specialistus pavertė gerbiamais menininkais. Ji turėjo asmeninę paukščių kolekciją, o jos nugaišusių augintinių iškamšos kabėjo ant sienų. Viktorijos laikais paplito antropomorfinė taksidermija – gyvūnų iškamšos buvo sužmoginamos. Pavyzdžiui, greitai išgarsėjo anglų taksidermijos specialistas Walteris Potteris (1835–1918 m.) – jis vaizdavo vestuviniais drabužiais pasipuošusius arba arbatėlę geriančius kačiukus bei triušiukus.

Karaliaus didybės simbolis

Nugaišęs Frederiko liūtas nei tuokėsi, nei gėrė arbatėlę. Jis turėjo tapti galingu ir įspūdingu Švedijos karaliaus valdžios simboliu. Karališkasis taksidermijos meistras įstatė dirbtines akis arti viena kitos – esą kad liūto išvaizda būtų grėsmingesnė. Dantis ir liežuvį kūrė pagal heraldikos – meno rūšies, pabrėžiančios tam tikras atskiras savybes, – pavyzdį. Šį liūtą su išsikišusiu liežuviu galima pamatyti ir šiandien Gripsholmo pilyje, apie 60 kilometrų į vakarus nuo Stokholmo, nors paties Frederiko palaikai seniai pranykę juodoje žemėje.

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Tyrimas rodo: kasdienė aspirino dozė naudos neduoda 1

Sveikata nesiskundžiantys vyresnio amžiaus žmonės neturėtų jos „gerinti“, kasdien išgerdami dozę aspirino,...

Laisvalaikis
2018.09.18
Pirmuoju „SpaceX“ kosmoso turistu taps milijardierius iš Japonijos

Milijardierius iš Japonijos Yusaku Maezawa (g. 1975 m.), taps pirmuoju bendrovės „Space Exploration...

Laisvalaikis
2018.09.18
Geriausi anglų kalbos kursai pradedantiesiems per vieną mėnesį Rėmėjo turinys

Dorota Dovda parašė knygas „Kova su Kalba “, „Mąstymo Metodika“ , „Mokymosi Strategijos“ Tai pirmos trys jos...

Vadyba
2018.09.18
Italijoje aptiktas aukso monetų lobis

Šiaurės Italijos Komo mieste, buvusio „Cressoni“ teatro rūsyje, archeologai patiko daugiau kaip 300 aukso...

Laisvalaikis
2018.09.17
2017-ieji žmonijai buvo rekordiškai sunkūs 1

2017 metai žmonijai buvo patys blogiausi per pastarąjį dešimtmetį. Taip teigia agentūra „Gallup“, atlikusi...

Laisvalaikis
2018.09.17
Mirė aktorė Nijolė Gelžinytė

Eidama 81-uosius Vilniuje mirė teatro ir kino aktorė Nijolė Gelžinytė (1938–2018).

Laisvalaikis
2018.09.17
Taifūno Filipinuose aukų skaičius pasiekė 28

Per Filiponus šeštadienį nusiaubusį taifūną „Mangkhut“ žuvo ne mažiau, kaip 28 žmonės, sekmadienį pranešė...

Laisvalaikis
2018.09.16
Skrudžo Makdako paieškos 2

Genialus šantažuotojas, žaidžiantis katę ir pelę su Vokietijos policija. Tikriausiai jis viską žino apie...

Laisvalaikis
2018.09.16
Saudo Arabijos sosto įpėdinis žengia Petro I pėdomis Premium 3

2018 m. birželio 21-ąją sukako lygiai metai, kai Mohammadas bin Salmanas, dar žinomas MBS trumpiniu, buvo...

Verslo klasė
2018.09.15
Turkijoje brangsta bilietai į Pamukalę ir kitus turistinius objektus

Nuo spalio 1 d. Turkijos grožybes norintiems apžiūrėti turistams teks plačiau atverti pinigines: bilietai į...

Iliustruotoji istorija: Drugelis gali sukelti tornadą

Prieš 50 metų niekam nežinomas meteorologas Edwardas Lorenzas (1917– 2008 m.) paneigė senas gamtos mokslų...

Laisvalaikis
2018.09.15
Vilniuje atidaryta Sigito Gedos vardo alėja 1

Penktadienį Vilniaus Justiniškių mikrorajone (Taikos g.) iškilmingai atidaryta Nacionalinės kultūros ir meno...

Laisvalaikis
2018.09.14
Nereali realybė: mecenatas už milijoną 3

Pagaliau priimtas ir nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos mecenavimo įstatymas palengvėjimo...

Laisvalaikis
2018.09.14
Rasos Vogelius verslo pamokos: apie bakterijas, danus ir lietuvių kuklumą 2

Rasa Vogelius, probiotikus agroverslui gaminančios danų kapitalo UAB „Bioapplications“ vadovė ir steigėja,...

Laisvalaikis
2018.09.14
Šveicarijos kaimelio eksperimentas: gyventojams mokės po 2.200 Eur 2

Šveicarijos miestelio Rheinau gyventojai balsavimu nutarė, kad verta įsivesti mėnesinių bazinių pajamų...

Vadyba
2018.09.14
Mokykla be klasių ir vadovėlių ugdo pasaulio piliečius Rėmėjo turinys 7

Mokykla be klasių, be skambučio. Be vadovėlių. Tokia, kurios vaikai pasiilgsta jau vasaros viduryje. Skamba...

Vadyba
2018.09.14
Azijos ir JAV pakrantės ruošiasi uraganų smūgiams

Šiuo metu net trys įsisiautėję uraganai grasina miestams ir žmonėms, įsikūrusiems rytinėje ir pietrytinėje...

Laisvalaikis
2018.09.13
Vilnius – įstabiausių Europos vietų sąraše 3

UNESCO ir „National Geographic“ Vilnių įtraukė į tvariam turizmui skirtą kelionių platformą „World Heritage...

Laisvalaikis
2018.09.13
Mokestinė paskata kinui pritraukė 24 mln. eurų užsienio investicijų 3

2014 m. įvesta mokestinė lengvata kinui paskatino šalies verslininkų investicijas į kino sritį – per...

Laisvalaikis
2018.09.13
MO muziejuje atgis legendinės freskos fragmentas

Spalio 18 d. Vilniuje atidaromo MO muziejaus statytojai mecenatai Danguolė ir Viktoras Butkai toliau stebina...

Laisvalaikis
2018.09.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau