„Iliustruotoji istorija“: trumpalaikės mados aukos

Publikuota: 2016-12-31
Kairėje – garsioji liūto iškamša. Dešinėje – Švedijos karalius Frederikas I.  
„nationalmuseum.se“ nuotr.
Kairėje – garsioji liūto iškamša. Dešinėje – Švedijos karalius Frederikas I. „nationalmuseum.se“ nuotr.
 

Gyvūnų iškamšos buvo labai madingos XIX a. aristokratų namuose. Švedijos karalius Frederikas I taip pat buvo pamišęs dėl kailių. Jo liūtas buvo konservuojamas remiantis knygų paveikslais, tad rezultatas išėjo neįtikimas.

Priešais karališkąjį Švedijos taksidermijos meistrą guli kadaise didingo buvusio žvėrių karaliaus likučiai – oda ir kaulai. Įprastomis aplinkybėmis paskutinį atodūsį liūtas būtų išleidęs kur nors Afrikos savanoje, bet šis – kartu su miškine kate vilpišiu, trimis hienomis ir vergu, kuris rūpinosi šiais egzotiškais gyvūnais, – atsidūrė Jurgordene, karališkajame pramogų parke Stokholmo centre. Šie Švedijos sostinei kiek neįprasti padarai 1731 m. buvo padovanoti karaliui Frederikui I Heseniečiui. Istoriniai šaltiniai byloja, kad šias ypatingas dovanas padovanojo Alžyro valdovas. Neabejojama, kad kai liūtas buvo gyvas, karalius juo labai žavėjosi, o vėliau taksidermijos meistras turėjo pasirūpinti, jog trofėjus būtų naudingas ir gyvūnui nugaišus. Reikėjo padaryti liūto iškamšą, kad ši stovėtų ir primintų apie didingus valdymo laikus. Pasakyti lengviau, nei padaryti, ypač švedų taksidermijos meistrui, kuris iš arti buvo matęs tik Švedijos Karalystės herbą puošiančius liūtus, todėl jo darbo rezultatas išėjo neįprastas.

Sugedusius dantis puolė erkutės

Karalių Frederiką apėmė vis didesnė kolekcionavimo aistra. XVIII–XIX a. Europos aukštuomenėje vyravo nauja mada – egzotiškų, tolimų kraštų gyvūnų iškamšų gaminimas, dar vadinamas taksidermija. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „taxis“ – išdėstymas tam tikra tvarka, ir „derma“ – oda, jis reiškia raugintos gyvūno odos užvilkimą ant, pavyzdžiui, manekeno, kad iškamša savo laikysena būtų kuo panašesnė į gyvą gyvūną. Gyvūnų, o kartais ir žmonių, kimšimas bei balzamavimas nebuvo naujas dalykas. Dar senovės Egipte buvo stengiamasi apsaugoti palaikus, kad jie neirtų. Balzamuotos žmonių ir gyvūnų mumijos buvo laikomos egiptiečių kapavietėse, kad mirusieji galėtų naudotis savo kūnais pomirtiniame gyvenime. Praėjus keletui tūkstantmečių, viduramžių Europoje vėl imta gaminti gyvūnų iškamšas. Kitaip nei egiptiečių balzamavimas, iškamšos dabar nebuvo daromos siekiant užtikrinti mirusiajam lengvą perėjimą į pomirtinį gyvenimą. Jos buvo pramoga gyviesiems. Paukščių iškamšos buvo naudojamos sakalų medžioklėje, o medžioklės trofėjų oda buvo kemšama skirtingomis medžiagomis, pavyzdžiui, šiaudais ar moliu. Gyvūnų iškamšos kartais išeidavo tokios iškreiptos, kad juos būdavo sunku atpažinti. Taksidermijos specialistams teko nemažai išmokti, kaip išsaugoti kailį ir odą. Jie palikdavo akis ir dantis, tačiau dažnai didelės pastangos, įvairios žolelės, druskos bei prieskoniai nueidavo perniek ir kovą su amžinybe laimėdavo vabzdžiai bei erkės. Yra išlikę keli ankstyvųjų iškamšų pavyzdžiai, kurių nesunaikino laikas. Seniausia žinoma yra XVI a. raganosio iškamša, saugoma Florencijos gamtos istorijos muziejuje Italijoje.

Balzamuoti naudojami nuodai

XVIII a. pradžioje įvyko didelis proveržis iškamšų darymo srityje. Prancūzų vaistininkas ir gamtininkas Jeanas-Baptiste’as Bécoeuras pradėjo naudoti klasikinį Antikos bei Renesanso epochose paplitusį nuodą – arseną. Arsenas apsaugojo nuo irimo ir vabzdžių. Teigiama, kad balti nuodingi milteliai paankstino ne vieno Europos taksidermijos specialisto mirtį, tačiau pailgino kimštų paukščių ir medžioklės trofėjų gyvenimą. Atsirandant naujoms technologijoms, Vakarų šalyse imta labiau domėtis mokslu ir gamta. Netrukus Europos karaliai ir žinomi žmonės, pavyzdžiui, anglų gamtininkas Charlesas Darwinas (1809–1882 m.), pradėjo laikyti nugaišusius žvėris namuose – gyvenamosiose patalpose. Kiekviename save gerbiančiame mieste buvo taksidermijos specialistas, egzotiški gyvūnai ir vietos paukščiai puošė namus, o prancūzų bei britų mokslininkai varžėsi, kuris iš užsienio parsiveš baisiausią ir keisčiausią žvėrį. Anglijos karalienė Viktorija (1819–1901 m.) nemėgstamus taksidermijos specialistus pavertė gerbiamais menininkais. Ji turėjo asmeninę paukščių kolekciją, o jos nugaišusių augintinių iškamšos kabėjo ant sienų. Viktorijos laikais paplito antropomorfinė taksidermija – gyvūnų iškamšos buvo sužmoginamos. Pavyzdžiui, greitai išgarsėjo anglų taksidermijos specialistas Walteris Potteris (1835–1918 m.) – jis vaizdavo vestuviniais drabužiais pasipuošusius arba arbatėlę geriančius kačiukus bei triušiukus.

Karaliaus didybės simbolis

Nugaišęs Frederiko liūtas nei tuokėsi, nei gėrė arbatėlę. Jis turėjo tapti galingu ir įspūdingu Švedijos karaliaus valdžios simboliu. Karališkasis taksidermijos meistras įstatė dirbtines akis arti viena kitos – esą kad liūto išvaizda būtų grėsmingesnė. Dantis ir liežuvį kūrė pagal heraldikos – meno rūšies, pabrėžiančios tam tikras atskiras savybes, – pavyzdį. Šį liūtą su išsikišusiu liežuviu galima pamatyti ir šiandien Gripsholmo pilyje, apie 60 kilometrų į vakarus nuo Stokholmo, nors paties Frederiko palaikai seniai pranykę juodoje žemėje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Katalikų bažnyčia mėgina vaduotis iš seksualinio išnaudojimo liūno 1

Vasario 21 d., ketvirtadienį, Vatikane prasideda neeilinis Romos katalikų bažnyčios viršūnių suvažiavimas, į...

Laisvalaikis
11:41
Prof. M. Dahlenas neigia mitus: kūrybiškumas gimsta „dėžėje“, o ne iš jos išlipus Premium

Micaelas Dahlenas, Verslo administravimo, rinkodaros strategijos ir vartotojų elgsenos profesorius Stokholmo...

Laisvalaikis
11:21
Lietuviškas startuolis „Coart“ investuotojams atveria brangaus meno rinką 2

Lietuviškas startuolis „Coart“ paskelbė pasirengęs suteikti galimybę milijonams smulkiųjų investuotojų kartu...

Laisvalaikis
08:32
Kodėl „pelėdų“ gyvenimo kokybė prastesnė nei „vyturių“

Didžiosios Britanijos mokslininkai paskelbė atlikę tyrimą, įrodantį, jog anksti besikeliančių ir tų, kurie...

Laisvalaikis
2019.02.20
VŽ rekomenduoja: naujos knygos

Naujų knygų lentynos turinį trumpai apibūdinčiau taip: dienoraščiai. Tačiau neturėtų jų kratytis tie, kurie...

Laisvalaikis
2019.02.18
Žmonijos ateities variantų beieškant: kas svarbu Premium

2003 m. man buvo 29-eri, ir aš išleidau savo pirmąjį stambesnį kūrinį – futuristinį detektyvą „Genomas 3000“,...

Verslo klasė
2019.02.17
Kaip pavogti šimtą milijonų skaitant vogtus pranešimus žiniasklaidai? 3

Komunikacija yra labai vertinga. Laiku pavogta ji gali būti dar vertingesnė. Kūrybiškiausia visuomenės dalis...

Verslo klasė
2019.02.16
Politologas Antanas Kulakauskas: vienybės nebuvo nei tada, nei dabar 8

Kalendoriaus langelyje – vėl Vasario 16-oji. Apie tai, kur buvome ir kur esame, sulaukę 101-ųjų moderniosios...

Laisvalaikis
2019.02.16
Rotušėje Butkams įteiktos Vilniaus garbės piliečių regalijos 3

Vilniaus miesto rotušėje modernaus meno muziejaus MO įkūrėjams Viktorui ir Danguolei Butkams penktadienį...

Laisvalaikis
2019.02.15
Kariuomenės vadas: okupacijos nepripažinę partizanai leido egzistuoti Lietuvos valstybei  9

Sovietmečio okupacijos nepripažinę ir prieš ją kovoję Lietuvos partizanai, kol buvo gyvi, leido egzistuoti...

Verslo aplinka
2019.02.15
12 metų LEGO dirbanti D. Staneikaitė-Naldal – apie karjerą, inovacijas ir buriamą legomanų armiją Premium 3

Man visada atrodo šiek tiek magiškai, kai vizitinėje kortelėje perskaitau, kad žmogus kompanijoje yra...

Laisvalaikis
2019.02.15
„Login“ organizatoriai diskriminavo vyrus 6

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nusprendė, kad technologijų ir inovacijų festivalio „Login“ nemokamų...

Rinkodara
2019.02.15
700–jam Vilniaus gimtadieniui – jubiliejinis logotipas

700-ojo Vilniaus gimtadienio, kurį miestas švęs 2023 m., logotipo koncepcijos konkurse varžėsi 75 dalyviai.

Rinkodara
2019.02.15
Kokius tiltus architektai siūlo Vilniui 6

Paskelbusi pėsčiųjų tilto per Nerį prie „Litexpo“ architektūrinės idėjos konkursą, Vilniaus miesto...

Laisvalaikis
2019.02.14
Placido Domingo Kaune koncertuos su Violeta Urmana

Jau kuris laikas tarp melomanų sklandžiusias kalbas apie tai, kad vasario 16-ąją Kaune koncertuosiantis...

Laisvalaikis
2019.02.14
„Cirque du Soleil“ krepšelyje – dar vienas pirkinys už milijonus

Kanados gigantas „Cirque du Soleil Entertainment Group“ paskelbė įsigijęs „The Works Entertainment“...

Laisvalaikis
2019.02.13
„El Chapo“ Niujorke pripažintas kaltu 2

Joaquinas „El Chapo“ Guzmanas, Meksikos narkotikų kartelio Sinaloa vadas, antradienį...

Laisvalaikis
2019.02.12
Aukcione nepavyko parduoti A. Hitlerio paveikslų

Vokietijos aukcionų namams „Weidler“ nepavyko parduoti penkių paveikslų, kuriuos, kaip teigiama, nutapė nacių...

Laisvalaikis
2019.02.12
Vasario 16-ąją Birmingame – M. K. Čiurlionis virtualioje erdvėje

Lietuvos nepriklausomybės 101-ųjų metinių proga Birmingamo (Didžioji Britanija) koncertų salėje „Symphony...

Laisvalaikis
2019.02.12
20-etė Vilniaus knygų mugė kvies į 500 renginių

Vasario 21–24 d. vyks Tarptautinė Vilniaus knygų mugė (VKM). Savo bičiulius šiemet ji kviečia į pasimatymą...

Laisvalaikis
2019.02.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau