„Iliustruotoji istorija“: trumpalaikės mados aukos

Publikuota: 2016-12-31
Kairėje – garsioji liūto iškamša. Dešinėje – Švedijos karalius Frederikas I.  
„nationalmuseum.se“ nuotr.
Kairėje – garsioji liūto iškamša. Dešinėje – Švedijos karalius Frederikas I. „nationalmuseum.se“ nuotr.
 

Gyvūnų iškamšos buvo labai madingos XIX a. aristokratų namuose. Švedijos karalius Frederikas I taip pat buvo pamišęs dėl kailių. Jo liūtas buvo konservuojamas remiantis knygų paveikslais, tad rezultatas išėjo neįtikimas.

Priešais karališkąjį Švedijos taksidermijos meistrą guli kadaise didingo buvusio žvėrių karaliaus likučiai – oda ir kaulai. Įprastomis aplinkybėmis paskutinį atodūsį liūtas būtų išleidęs kur nors Afrikos savanoje, bet šis – kartu su miškine kate vilpišiu, trimis hienomis ir vergu, kuris rūpinosi šiais egzotiškais gyvūnais, – atsidūrė Jurgordene, karališkajame pramogų parke Stokholmo centre. Šie Švedijos sostinei kiek neįprasti padarai 1731 m. buvo padovanoti karaliui Frederikui I Heseniečiui. Istoriniai šaltiniai byloja, kad šias ypatingas dovanas padovanojo Alžyro valdovas. Neabejojama, kad kai liūtas buvo gyvas, karalius juo labai žavėjosi, o vėliau taksidermijos meistras turėjo pasirūpinti, jog trofėjus būtų naudingas ir gyvūnui nugaišus. Reikėjo padaryti liūto iškamšą, kad ši stovėtų ir primintų apie didingus valdymo laikus. Pasakyti lengviau, nei padaryti, ypač švedų taksidermijos meistrui, kuris iš arti buvo matęs tik Švedijos Karalystės herbą puošiančius liūtus, todėl jo darbo rezultatas išėjo neįprastas.

Sugedusius dantis puolė erkutės

Karalių Frederiką apėmė vis didesnė kolekcionavimo aistra. XVIII–XIX a. Europos aukštuomenėje vyravo nauja mada – egzotiškų, tolimų kraštų gyvūnų iškamšų gaminimas, dar vadinamas taksidermija. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „taxis“ – išdėstymas tam tikra tvarka, ir „derma“ – oda, jis reiškia raugintos gyvūno odos užvilkimą ant, pavyzdžiui, manekeno, kad iškamša savo laikysena būtų kuo panašesnė į gyvą gyvūną. Gyvūnų, o kartais ir žmonių, kimšimas bei balzamavimas nebuvo naujas dalykas. Dar senovės Egipte buvo stengiamasi apsaugoti palaikus, kad jie neirtų. Balzamuotos žmonių ir gyvūnų mumijos buvo laikomos egiptiečių kapavietėse, kad mirusieji galėtų naudotis savo kūnais pomirtiniame gyvenime. Praėjus keletui tūkstantmečių, viduramžių Europoje vėl imta gaminti gyvūnų iškamšas. Kitaip nei egiptiečių balzamavimas, iškamšos dabar nebuvo daromos siekiant užtikrinti mirusiajam lengvą perėjimą į pomirtinį gyvenimą. Jos buvo pramoga gyviesiems. Paukščių iškamšos buvo naudojamos sakalų medžioklėje, o medžioklės trofėjų oda buvo kemšama skirtingomis medžiagomis, pavyzdžiui, šiaudais ar moliu. Gyvūnų iškamšos kartais išeidavo tokios iškreiptos, kad juos būdavo sunku atpažinti. Taksidermijos specialistams teko nemažai išmokti, kaip išsaugoti kailį ir odą. Jie palikdavo akis ir dantis, tačiau dažnai didelės pastangos, įvairios žolelės, druskos bei prieskoniai nueidavo perniek ir kovą su amžinybe laimėdavo vabzdžiai bei erkės. Yra išlikę keli ankstyvųjų iškamšų pavyzdžiai, kurių nesunaikino laikas. Seniausia žinoma yra XVI a. raganosio iškamša, saugoma Florencijos gamtos istorijos muziejuje Italijoje.

Balzamuoti naudojami nuodai

XVIII a. pradžioje įvyko didelis proveržis iškamšų darymo srityje. Prancūzų vaistininkas ir gamtininkas Jeanas-Baptiste’as Bécoeuras pradėjo naudoti klasikinį Antikos bei Renesanso epochose paplitusį nuodą – arseną. Arsenas apsaugojo nuo irimo ir vabzdžių. Teigiama, kad balti nuodingi milteliai paankstino ne vieno Europos taksidermijos specialisto mirtį, tačiau pailgino kimštų paukščių ir medžioklės trofėjų gyvenimą. Atsirandant naujoms technologijoms, Vakarų šalyse imta labiau domėtis mokslu ir gamta. Netrukus Europos karaliai ir žinomi žmonės, pavyzdžiui, anglų gamtininkas Charlesas Darwinas (1809–1882 m.), pradėjo laikyti nugaišusius žvėris namuose – gyvenamosiose patalpose. Kiekviename save gerbiančiame mieste buvo taksidermijos specialistas, egzotiški gyvūnai ir vietos paukščiai puošė namus, o prancūzų bei britų mokslininkai varžėsi, kuris iš užsienio parsiveš baisiausią ir keisčiausią žvėrį. Anglijos karalienė Viktorija (1819–1901 m.) nemėgstamus taksidermijos specialistus pavertė gerbiamais menininkais. Ji turėjo asmeninę paukščių kolekciją, o jos nugaišusių augintinių iškamšos kabėjo ant sienų. Viktorijos laikais paplito antropomorfinė taksidermija – gyvūnų iškamšos buvo sužmoginamos. Pavyzdžiui, greitai išgarsėjo anglų taksidermijos specialistas Walteris Potteris (1835–1918 m.) – jis vaizdavo vestuviniais drabužiais pasipuošusius arba arbatėlę geriančius kačiukus bei triušiukus.

Karaliaus didybės simbolis

Nugaišęs Frederiko liūtas nei tuokėsi, nei gėrė arbatėlę. Jis turėjo tapti galingu ir įspūdingu Švedijos karaliaus valdžios simboliu. Karališkasis taksidermijos meistras įstatė dirbtines akis arti viena kitos – esą kad liūto išvaizda būtų grėsmingesnė. Dantis ir liežuvį kūrė pagal heraldikos – meno rūšies, pabrėžiančios tam tikras atskiras savybes, – pavyzdį. Šį liūtą su išsikišusiu liežuviu galima pamatyti ir šiandien Gripsholmo pilyje, apie 60 kilometrų į vakarus nuo Stokholmo, nors paties Frederiko palaikai seniai pranykę juodoje žemėje.

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Aidas Puklevičius: meldžiu mane pažinti, feisbukai Premium

Vienas nuostabiausių pažangaus jaunimo (tiesą sakant, ir mažiau pažangaus senimo) bruožų – šventas noras...

Verslo klasė
2018.04.22
Naujoji prabanga: kai reikia nedaug, bet gerai 1

Jei sklendžiate prabangių daiktų pasaulyje, tikriausiai pastebėjote kelerius pastaruosius metus vis...

Laisvalaikis
2018.04.22
Londono pamokos: gandai apie popieriaus mirtį buvo perdėti

Londono knygų mugėje dalyvavę Lietuvos leidėjai džiaugiasi įkėlę koją į anglakalbių šalių literatūros rinką,...

Laisvalaikis
2018.04.22
Atatürkas: joks turkiškos kasdienybės elementas nėra atsietinas nuo jo vardo Premium

Šiuolaikinės Turkijos Respublikos įkūrėjas Mustafa Kemalis Atatürkas miręs jau 80 metų, tačiau šiandien...

Verslo klasė
2018.04.22
E. Parulskis: B kategorijos piešimas ir plojimai už parkavimą Premium 1

Šiandien, kovo pabaigoje, filmukai su namų augintinių „piešimu“ yra pasiekę piką, bet aš nesu tikras, ar...

Verslo klasė
2018.04.21
Mirė populiarusis Dj Avicii 9

Sulaukęs vos 28-erių mirė populiarusis Dj Avicii, švedas muzikos prodiuseris iš Švedijos Timas Berglingas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Priešo teritorijoje. Odė vienam žurnalui Premium 2

Kovo 9-ąją išėjo paskutinis britų muzikos žurnalo NME numeris. Internetas jo neatstos.

Verslo klasė
2018.04.20
LMTA studijų miestelio vizija įgauna konkretumo 2

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) ir UAB „Paleko Archstudija“ baigė pasirengimo naujojo LMTA...

Laisvalaikis
2018.04.20
Mirė poetas Mykolas Karčiauskas

Balandžio 20 d. mirė Mykolas Karčiauskas – Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, prozininkas, vertėjas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Brolių dvynių Laurinavičių portretas: apie bendrą kelią, vienodas karjeras ir brolišką užnugarį 2

Brolių dvynių keliai dažnai būna labai panašūs. O Algimantas ir Antanas Laurinavičiai išskirtiniai net...

Laisvalaikis
2018.04.20
Komisija siūlo nukelti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje 4

Vilniaus savivaldybės komisija siūlo nukelti sostinės centre stovintį rašytojo Petro Cvirkos paminklą dėl jo...

Laisvalaikis
2018.04.19
Trauktis nebėra kur: paskelbta privataus MO muziejaus atidarymo diena 13

Paskelbta MO muziejaus Vilniuje, kurį projektavo pasauline ar­­chi­tektūros žvaigžde va­di­na­mo architekto...

Laisvalaikis
2018.04.19
Paukštelis ir eilėraščiai apie skausmą ir ilgesį Premium

Adomas rašė eilėraščius. Šiais laikais niekam nereikalingus, anot lietuvių kalbos mokytojos. Bet...

Verslo klasė
2018.04.18
Prancūzijos nacionalinio ordino kavalierė Rasa Starkus: kovosiu už savo šeimą ir savo šalį 7

„Neslėpsiu: mane vynas išmokė istorijos, geografijos, kalbų, tolerancijos, bendrauti su žmonėmis. Per vyną...

Laisvalaikis
2018.04.18
Architekto D. Libeskindo namuose Milane atidaryta vieša paroda 2

Malonus sutapimas prieš Danieliui Libeskindui šią savaitę atvykstant į Vilnių paskelbti MO muziejaus...

Laisvalaikis
2018.04.16
Parodų kuratorius – apie analoginį pasaulį, privatumą, „Facebook“ skandalą 1

Didysis brolis stebi ir kontroliuoja kiekvieną mūsų žingsnį, o kelio atgal nebėra. Taip teigia parodų...

Laisvalaikis
2018.04.15
„Lufthansa“: kaip gervė, pakilusi iš pelenų

Didžiausia Europoje ir ketvirta pasaulyje aviacijos bendrovė „Lufthansa“ jau seniai iš vien oro linijų įmonės...

Verslo klasė
2018.04.15
Karalių miestas Gardinas be vizos

Bevizis režimas su Gardino sritimi turi pritraukti turistų į užsislapsčiusią mūsų kaimynę, tačiau tai gali...

Verslo klasė
2018.04.15
Francis Baconas kovoja su netikromis naujienomis

Britų leidykla „HarperCollins“ junginį „fake news“ (angl. netikros naujienos) paskelbė 2017-ųjų žodžiu.

Verslo klasė
2018.04.14
Kaip auginti mokytojus: degančių noru mokyti – tūkstančiai Premium 1

„Jeigu algos mokytojams bus padidintos trigubai, niekas nepasikeis“, – nustembu, išgirdusi tokius sostinės...

Verslo klasė
2018.04.14

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau