„Iliustruotoji istorija“: klastingiausia Romos moteris

Publikuota: 2016-11-20
Neronas ir Agripina. Pastaroji nužudė vyrą imperatorių Klaudijų, kad jos sūnus Neronas gautų jo postą. Jam tapus imperatoriumi paaiškėjo, kad jis paveldėjo motinos žiaurumą. Oksfordo universiteto nuotr.
Neronas ir Agripina. Pastaroji nužudė vyrą imperatorių Klaudijų, kad jos sūnus Neronas gautų jo postą. Jam tapus imperatoriumi paaiškėjo, kad jis paveldėjo motinos žiaurumą. Oksfordo universiteto nuotr.
 

Agripina priklausė valdžios ištroškusiam visuomenės elitui ir buvo viena iš žiauriausių. Ji nunuodijo du sutuoktinius, žentą privedė prie savižudybės ir susidorodavo su kiekvienu, kliudančiu jos planams, – kol galop pati tapo sūnaus valdžios troškimo auka.

Agripina glėbyje nešė savo mylimojo pelenus. Jai tebuvo 24-eri, tačiau atrodė, kad gyvenimas žlugęs. Jos atvykimas į Romą 39 m. po Kr. buvo gėdingas. Visi žinojo, kad ji prisidėjo prie nesėkmingo sąmokslo prieš brolį imperatorių Kaligulą. Kaligula pasmerkė myriop Agripinos mylimąjį Lepidą, o Agripinai buvo liepta už bausmę nešti per Romą jo pelenus. Kaligula paliko seserį gyvą, tačiau norėjo sužlugdyti jos gyvenimą.

Anksčiau Agripina mėgavosi brolio valdžios teikiamomis privilegijomis, pavyzdžiui, geriausiomis vietomis Romos žaidynėse, šventėse ir pan. Tik džiaugsmas truko neilgai. Kaligula pamažu tapo tironu, ir Agripina jautė, kad valdžia slysta jai iš rankų. Tada ji nusprendė nužudyti brolį. Kartu su Lepidu ji suplanavo pasikėsinimą į imperatoriaus gyvybę, kad vėliau pasodintų į sostą Lepidą. Tačiau sąmokslas žlugo.

Kai Agripina atidavė mylimojo pelenus Kaligulai kaip simbolį, jog imperatorius yra jų abiejų, gyvų ir mirusių, valdovas, Kaligula ją ištrėmė į Poncos salą vakarinėje Italijos pakrantėje. Ten ji išbuvo dvejus metus ir grįžo į Romą degdama troškimu įgyti valdžią. Bet kokia kaina. Ji pradėjo kruviną kovą dėl įtakos ir vėliau pagarsėjo kaip klastingiausia Romos moteris.

Valdžios troškimą Agripinai įkvėpė ne svetimi žmonės. Ji gimė kilmingiausioje ir įtakingiausioje Romos šeimoje. Jos prosenelis buvo Augustas, pirmasis Romos imperatorius. Jos tėvas buvo Germanikas, karvedys, tarnavo dabartinėje Vokietijos teritorijoje. Pagrindinis jo kariuomenės štabas buvo Ara Ubiorume, dabartiniame Kelne, čia 15 m. po Kr. gimė Agripina. Kareiviai dievino Germaniką, jo žmoną Agripiną Vyresniąją ir šešis jų vaikus. Ypač mėgstamas buvo jauniausias sūnus Kaligula, vėliau tapęs imperatoriumi. Norėdama įsiteikti kareiviams, motina aprengdavo jį karine uniforma ir išleisdavo į kareivines. Vyrai linksmino berniuką žaidimais, pasakojimais apie mūšius ir praminė jį Kaligula – šis vardas reiškia „mažus (kareiviškus) batus“.

Istorikai mano, kad pirmieji Agripinos gyvenimo metai buvo palyginti laimingi, tačiau 19 metais po Kr. ją ištiko tragedija. Būdamas 34-erių, Germanikas susirgo ir netrukus mirė, todėl šeima buvo priversta grįžti į Romą. Sklido gandai, kad Germanikas buvo nužudytas imperatoriaus Tiberijaus įsakymu, nes šis karvedžio populiarumą laikęs grėsme savo valdžiai. Netrukus atsirado mirusiojo vado kultas.

Po imperatoriaus Tiberijaus mirties daugumai atrodė natūralu, kad imperatoriumi būtų paskelbtas Kaligula, vienintelis likęs gyvas Germaniko sūnus. Tačiau 41 m. Kaligula buvo nužudytas, ir tai leido jo seseriai įgyvendinti savo ambicijas.

Pirmasis vyras buvo nunuodytas

Agripina negalėjo įgyti formalios valdžios, nes buvo moteris, todėl turėjo susirasti tinkamą vyrą. Ji jau buvo ištekėjusi, tačiau jos vyras Gnėjus Domicijus, pravarde Ahenobarbas – Bronzabarzdis, keturiasdešimties mirė nuo ligos, kai Agripina buvo ištremta į Poncą. Drauge jie turėjo sūnų Neroną.

Naują sutuoktinį ir Nerono patėvį Agripina rinkosi iš visuomenės elito. Ji nevaržomai flirtavo su Galba, turtingu ir įtakingu aristokratu, kuris vėliau tapo imperatoriumi. Galbai vedus kitą moterį, flirtas nesiliovė, tačiau ilgainiui Agripinos ir Galbos santykiai pašlijo ir Agripina metėsi prie turtingo ir gerbiamo Romos imperijos Azijos provincijos (dabartinė Turkija) prokonsulo Pasieno.

Vos po dvejų santuokos metų Pasienas mirė. Istorikai neturi patikimų šaltinių, galinčių padėti nustatyti mirties datą ar priežastį, tačiau senovės Romoje sklandė gandai, kad Agripina jį nunuodijo. Niekas negalėjo įrodyti šių kaltinimų, tačiau niekas negalėjo paneigti, kad Pasieno mirtis Agripinai buvo naudinga. Ji paveldėjo didelį turtą, kurį galėjo panaudoti, kad įgytų klientų – žmonių, kurie už atlygį ir išlaikymą tarnauja savo patronui (globėjui), pavyzdžiui, savo balsais ar propaganda padėdami jam daryti politinę karjerą. Tokia praktika senovės Romoje buvo įprasta. Tačiau dar svarbesnis yra faktas, kad Agripina tapo našle tuo metu, kai „sutuoktinių rinkoje“ atsirado vyras, galintis suteikti jai didelę valdžią ir įtaką. Tuo metu neseniai našliu buvo tapęs galingiausias vyras Romoje – imperatorius Klaudijus.

Agripina gynė imperatorių

Po Kaligulos nužudymo 41 m. imperatoriumi paskelbtas Klaudijus nebuvo tinkamiausias kandidatas į galingiausios pasaulio valstybės valdovo postą. Jis visą gyvenimą buvo pašaipų objektas. Jam gimus, pati motina jį pavadino portentum hominis – gamtos nebaigta kurti pabaisa. Istoriniai šaltiniai nerašo, kokia buvo Klaudijaus negalia, tačiau žinoma, kad jis vilko kairę koją, jo galva ir viena ranka šiek tiek drebėjo, jis keistai kalbėjo. Tarsi koks jūrų gyvūnas, rašo romėnų autorius Seneka.

Dėl fizinių defektų daugelis Klaudijų laikė nevykėliu, tačiau jis pasirodė esąs geras imperatorius. Per trumpą laiką jam pavyko reformuoti romėnų teisėsaugos sistemą ir iškovoti geresnių sąlygų moterims ir vergams. Tačiau ne visi buvo patenkinti Klaudijumi. 48 m. išaiškėjo, kad jo žmona Mesalina su meilužiu rengia prieš jį sąmokslą. Klaudijus nuteisė Mesaliną myriop, taigi imperatorienės vieta tapo laisva.

Agripina iškart pradėjo vilioti imperatorių. Sprendžiant iš aprašymų ir išlikusių atvaizdų, ji buvo patraukli moteris, nors nebuvo stulbinamai graži. Jos veidas buvo ovalus ir kiek neproporcingas. Smakras – platus, nosis – didelė. Vieno graikų miesto griuvėsiuose yra išlikęs reljefas, kuriame aukšta ir stotinga Agripina vaizduojama šalia kitų figūrų. Be to, ji turėjo kai ką, ko imperatorius troško labiau nei moteriško grožio: jos kilmė teikė jai beveik mitinį statusą.

Pretorionų gvardija – elitinis imperatoriaus asmens sargybinių dalinys – žavėjosi mirusiu Agripinos tėvu Germaniku ir buvo jam lojali. Todėl su šia jėgos struktūra buvo svarbu palaikyti gerus santykius. Pretorionai ne tik paskelbė Kaligulą ir Klaudijų imperatoriais, jie taip pat nužudė Kaligulą. Klaudijus baiminosi, kad jį gali ištikti toks pat likimas, ir vylėsi vedybomis su Agripina sumažinti šią riziką.

Žentą privedė prie savižudybės

„Persikėlusi į rūmus, Agripina ėmė visiškai kontroliuoti Klaudijų“, – rašo romėnų istorikas Kasijus Dionas. Agripina atvirai mėgavosi valdžia. Ji vilkėjo grynu auksu siuvinėtais drabužiais ir dalyvavo sprendžiant valstybės reikalus. Žlugus didžiuliam statybų projektui, kuris turėjo sujungti Fuciunuso ežerą su Lyrio upe, Agripina atsakingą valdininką apkaltino godumu ir valstybės lėšų švaistymu. Valdininkas bandė „pasipriešinti valdingam moteriškam jos temperamentui ir išpūstoms ambicijoms“, – rašo romėnų senatorius ir istorikas Tacitas.

Pasak Tacito, Agripina nesunkiai pasiekdavo savo. Klaudijus buvo silpnas ir lengvai jai nusileisdavo. „Agripina priversdavo Klaudijų daryti žiauriausius dalykus“, – rašo jis ir pateikia pavyzdžių, kaip imperatorius ne kartą pasmerkdavo myriop arba ištremdavo iš šalies vyrus bei moteris, patekusius imperatorienės nemalonėn dėl šios godumo, valdžios troškimo ar, Tacito žodžiais, moteriško pavydo. Tik būdamas neblaivus imperatorius pripažindavo, kad „jam lemta kęsti žmonos piktumą“.

Agripina nepasitenkino vedybomis su Klaudijumi. Imperatoriaus sveikata buvo silpna, todėl norėdama išlaikyti valdžios pozicijas ateityje Agripina siekė, kad Neronas, jos sūnus iš pirmosios santuokos, būtų paskelbtas imperatoriumi. Tai buvo nelengva, nes Klaudijus turėjo sūnų Britaniką, ir, nors Romos imperijoje nebuvo įtvirtintos įpėdinystės teisės, visi tikėjosi, kad Britanikas taps tėvo įpėdiniu.

Agripina veikė klastingai ir šaltakraujiškai. Ji nusprendė, kad Neronas turi vesti Klaudijaus dukterį Oktaviją. Taip Neronas sujungtų abi šeimas ir pagerintų savo pozicijas kovoje dėl valdžios.

Oktavija buvo aštuonerių ar devynerių, ji buvo dvejais metais jaunesnė už Neroną. Po ketverių metų pagal romėnų įstatymus ji taptų pilnametė ir galėtų tekėti. Tačiau Oktavija jau buvo susižadėjusi ir Klaudijus labai mėgo būsimą savo žentą. Oktavijos sužadėtinis Lucijus Junijus Silanas Torkvatas buvo padaręs žaibišką karjerą. Vos 22-erių sulaukęs jis buvo paskirtas pretoriumi ir užėmė beveik aukščiausią postą, kokį gali pasiekti romėnų valdininkas. Tik nedaugeliui jaunesnių nei 40 metų vyrų pavykdavo taip aukštai iškilti.

Silaną įveikti buvo nelengva, tačiau Agripina rado sprendimą. Ji paskleidė gandus, esą Silanas turėjęs lytinių santykių su seserimi, kuri garsėjo kaip „procax“ – pasileidėlė (tai buvo paranku Agripinai). Ar šie kaltinimai buvo pagrįsti, nežinoma, tačiau jie varė Silaną į neviltį. Istoriniuose šaltiniuose nerašoma, ką jis, apimtas panikos, kalbėjo ir darė, tačiau netrukus pasklido gandai, kad jis siekia nužudyti Klaudijų, ir to pasekmės buvo skaudžios. Silanas buvo išmestas iš Senato ir neteko savo pareigų. Nepakeldamas gėdos jis nusižudė ir daugiau nebekliudė Oktavijos vedyboms su Neronu.

Nužudė savo vyrą mėgstamiausiu jo patiekalu

Agripina veikiausiai džiaugėsi Silano savižudybe ir 51 m., praėjus dvejiems metams po vedybų su Klaudijumi, ji galėjo viešai demonstruoti savo piktdžiugą.

Tais metais Neronui sukako trylika metų ir pagal romėnų tradiciją jis tapo vyru. Per iškilmingą ceremoniją arenoje Neronui buvo užvilkta vyriškumą simbolizuojanti balta toga, o alyvinės spalvos juostelės ant Britaniko drabužių rodė, kad jis šio trokštamo statuso dar nėra pasiekęs.

Ženklas buvo aiškus: Neronas, kurį Agripina buvo privertusi Klaudijų įsivaikinti, jau buvo suaugęs ir pakankamai brandaus amžiaus, kad galėtų tapti imperatoriumi, o 4 metais jaunesnis Britanikas vis dar buvo vaikas. „Ji nuolat siekė Britanikui įteigti, kad jis esąs niekas. Neronui ji stengėsi padėti iškilti, o Britanikas nebuvo nei gerbiamas, nei globojamas. Priešingai – Agripina pašalindavo arba pasmerkdavo myriop visus jam atsidavusius žmones“, – pasakoja istorikas Kasijus Dionas. Be to, anot istoriko, imperatorienė skleidė gandus, kad jos posūnis esąs pamišęs.

Tačiau Agripina suvokė, kad jos laimė ilgai netruks. Jei Klaudijus ilgai gyvens, Britanikas, kai ateis laikas į sostą žengti naujam imperatoriui, jau bus sulaukęs vyriško amžiaus, tad biologinis imperatoriaus sūnus gali tapti rimtu Nerono varžovu. Agripina nusprendė užkirsti tam kelią.

Pasak istoriko Tacito, imperatorienė ilgai domėjosi nuodijimo būdais, nes žinojo, kad Klaudijų nugalabyti bus nelengva. Kaip įprasta imperatoriams, jis reguliariai gėrė priešnuodžius nuo žinomų nuodų, be to, jo organizmas buvo įpratęs prie nuodų, nes jis vartojo daug alkoholio, todėl nunuodyti reikėjo didelės dozės. Nuodai taip pat neturėjo veikti labai greitai, kad imperatoriaus mirtis nesukeltų įtarimo, tačiau ir ne pernelyg lėtai, kad pats Klaudijus nespėtų susivokti esąs nunuodytas. Agripina kreipėsi patarimo į Lokustą, patyrusią žolininkę ir nuodytoją. Išbandžiusios nuodus su vergais jiedvi atrado tinkamus ir nusprendė įgyvendinti savo planą per puotą.

Mylinti žmona Agripina patiekė savo vyrui didelę porciją jo mėgstamo grybų valgio. Netrukus imperatorius nebegalėjo kalbėti, susmuko ir buvo nuneštas į lovą. Iš pradžių šis nutikimas nesukėlė įtarimo, nes imperatorius garsėjo kaip girtuoklis, tačiau šįkart jis nebeatsigavo. Pasak kai kurių šaltinių, Klaudijus mirė iškart, tačiau Tacitas rašo, kad jis dar buvo atsigavęs. Išsigandęs jis iškvietė gydytoją, tačiau šis taip pat dalyvavo sąmoksle. „Apsimesdamas, kad nori padėti imperatoriui išsivemti, šis vyras, manoma, įkišo jam į gerklę plunksną, išmirkytą greitai veikiančiuose nuoduose“, – imperatoriaus mirtį aprašo istorikas.

Naujiena apie valdovo mirtį pasiekė Romą tik kitos dienos popietę. Agripina pasirūpino, kad viskas būtų paruošta Neronui žengti į sostą ir kad niekas nepasinaudotų po Klaudijaus mirties kilusiu sąmyšiu sąmokslui surengti. Norėdama laimėti laiko, ji suvyniojo mirusiojo kūną į šiltas antklodes, kad būtų neįmanoma iš sustingusių palaikų atskleisti tikslaus imperatoriaus mirties laiko. Ji taip pat pakvietė į rūmus juokdarių neva sergančiam imperatoriui linksminti. Taip ji sudarė įspūdį, kad imperatorius vis dar gyvas ir kad jo būklė nepavojinga.

Kai Neronas kitą dieną žengė pro rūmų vartus, viskas tapo aišku. Džiūgaujanti pretorionų gvardija pasveikino jį kaip imperatorių.

Tapo nepamainoma

Vis dėlto Agripina dar negalėjo atsikvėpti. Sklido kalbos, kad jaunasis imperatorius yra per jaunas tokioms svarbioms pareigoms. Varžovai pradėjo regzti intrigas. Vienas jų buvo Markas Junijus Silanas, Azijos provincijos gubernatorius.

Keturiasdešimtmetis Markas Silanas buvo tiesioginis imperatoriaus Augusto palikuonis ir garsėjo nepriekaištinga reputacija – kaip tik tokį vyrą romėnai galėjo norėti paskelbti imperatoriumi vietoj Nerono. Agripina ryžtingai ėmė veikti. Pasinaudodama dviem Silanui artimais žmonėmis, ji sugirdė gubernatoriui tų pačių nuodų, kurie patikimai veikė Klaudijaus atveju. Kad sustiprintų Nerono valdžią, ji pasodino į kalėjimą Narcizą, vieną artimiausių Klaudijaus patarėjų. Kalėjime šis buvo nužudytas arba nusižudė.

Agripinos ryžtas jos ir Nerono šalininkams veikiausiai įvarė baimės, nes pirmieji imperatoriaus valdymo metai praėjo taikiai. Agripina dalyvavo beveik visose valstybės valdymo srityse. Ji reguliariai susirašinėjo su imperijos atstovais užsienyje ir užsienio šalių diplomatais. Taip ji galėjo dalyvauti imperijos užsienio politikoje ir kartu būti nepamainoma Nerono talkininke.

Neronas taip pat darė viską, kad į valstybės valdymą įtrauktų Agripiną. Jis, be kita ko, pasirūpino, kad svarbūs posėdžiai vyktų ant Palatino kalvos netoli Agripinos namų ir ji galėtų juose dalyvauti. Konservatyviems romėnams buvo nepriimtina, kad moterys atvirai kištųsi į valstybės reikalus, todėl Neronas padarė slaptas duris į posėdžių salę. Pro jas Agripina galėjo nepastebėta įeiti ir pasislėpusi už uždangos klausytis, kaip vyksta posėdžiai.

Nė vienas romėnas neabejojo, kad Agripina Neronui darė didelę įtaką. Pirmas jo slaptažodis pretorionų gvardijai buvo „Optima Mater“ – Geriausioji motina, jis dažnai pagerbdavo Agripiną pasisodindamas ją šalia savęs neštuvuose arba nusižeminęs eidavo šalia, kai ji būdavo nešama.

Jis taip pat pasirūpino, kad motinai būtų paskirta asmeninė sargyba. Ją sudarė germanų kariai, mat tikėtasi, kad dėl Agripinos kilmės jie būsią jai ypač lojalūs. Agripina pirmoji moteris Romos istorijoje buvo vaizduojama Romoje nukaldintoje monetoje. Pirmaisiais Nerono valdymo metais nukaldintose auksinėse ir sidabrinėse monetose vaizduojami Agripinos ir Nerono biustai veidais vienas į kitą – lyg lygiaverčių valdovų. Pabrėždamas ypatingą Agripinos statusą, Neronas taip pat skyrė jai du liktorius, tam tikrus asmens sargybinius. Jie eidavo jos priekyje, nešdavo fascijas (diržu surištus virbų ryšulėlius su kirvuku viduryje) – tradicinį romėnų valdžios simbolį – ir praskindavo jai kelią.

Nuplakė sūnaus draugus

Tačiau geri motinos ir sūnaus santykiai truko neilgai. Neronas iš motinos paveldėjo nepasotinamą valdžios troškimą, ir nuolatinis motinos kišimasis bei kartojimas, kad jis yra jaunas ir nepatyręs, ėmė jį vis labiau erzinti.

Jau 54 m. pabaigoje – praėjus vos dviem mėnesiams po Klaudijaus mirties – vienas incidentas parodė, kad Agripina darosi nepakenčiama. Roma išgyveno didelę krizę. Per pastaruosius beveik 100 metų Armėnija buvo pavaldi Romos imperijai, tačiau romėnų dominavimui grėsmę ėmė kelti Parta, galinga valstybė su sostine dabartiniame Irane.

54 m. krizei aptarti Neronas į Romą pakvietė armėnų delegaciją. Per pompastišką ceremoniją Agripina ramiai priėjo prie imperatoriaus tribūnos, tarsi tai būtų savaime suprantama, aiškiai norėdama užimti joje vietą ir dalyvauti derybose kaip lygiavertė sūnui valdovė. Ir Neronas, ir jo patarėjai apstulbo. Tik kai vienas patarėjų diskretiškai kumštelėjo Neroną, šis susiprotėjo mandagiai nuvesti motiną į šalį. „Taip šiuo iš pažiūros nuolankiu veiksmu buvo išvengta skandalo“, – daro išvadą Tacitas.

Buvo aišku, kad Agripina vos neperžengė Neronui ir paprastiems Romos piliečiams priimtinų elgesio normų. „Liežuvauti mėgstantys romėnai pradėjo svarstyti, ar vos septyniolikos sulaukęs imperatorius bus pajėgus susidoroti su šia didele grėsme ir ar jie gali pasitikėti imperatoriumi, kuris yra valdomas moters“, – rašo Tacitas. Neronas jautė, kad stiprėjantis Agripinos dominavimas kelia grėsmę imperatoriškai jo valdžiai, ir pradėjo šalintis motinos.

Agripina įsižeidė. Tacitas pasakoja, kaip jos veido išraiška, pamačius sūnų, dažnai tapdavo „niūri ir grėsminga“, o kai šis netrukus susirado meilužę, konfrontacija su valdžios ištroškusia motina buvo neišvengiama.

Romanas su atleistine verge Akta kėlė grėsmę santuokai su Oktavija ir valdžios aljansui, kurį Agripina taip rūpestingai kūrė. Todėl ji nedelsdama reagavo. „Agripina ėmė isteriškai rėkti, kad dabar ji gavusi į marčias buvusią vergę, vergo dukterį, ir svaidėsi kitais panašiais žodžiais“, – rašo Tacitas.

Agripinos plūdimasis nieko nepakeitė. Tada norėdama įsiteikti ji leido Neronui ir Aktai susitikinėti jos kambariuose. Santykiai su sūnumi pagerėjo, tačiau tuomet ji ėmė persekioti ir žeminti Nerono draugus. „Vienus nuplakė, kitus pašalino“, – pasakoja Kasijus Dionas.

Suvedžiojo savo sūnų

Pasak Tacito, motinos ir sūnaus tarpusavio priešiškumas tapo toks didelis, kad ji „grėsmingai iškėlusi ranką“ plūsdavo Neroną šaukdamasi mirusio imperatoriaus Klaudijaus ir grasindama vietoj jo į sostą pasodinti Britaniką.

Tačiau netrukus Britanikas nebekėlė grėsmės – 55 m. vasario 11 d. mirė. Kaip ir Klaudijus, jis nualpo per puotą. Neronas visus nuramino, esą nieko blogo nenutiko, Britaniką tiesiog ištiko eilinis epilepsijos priepuolis ir greitai praeis. Tačiau priepuolis nepraėjo. Kol Neronas, Agripina ir garbingi jų svečiai mėgavosi gausiomis vaišėmis ir vynu, Britanikas išleido dvasią. Nepaisydamas audringų protestų, Neronas liepė tą pačią naktį kremuoti varžovo kūną. Pikti liežuviai plakė, kad taip imperatorius norėjo pašalinti įkalčius.

Mirus Britanikui, Neronas bandė varžyti Agripinos valdžią. Jis papirko pretorionus, visada palaikiusius artimus ryšius su Agripina, kad šie būtų lojalūs jam. Neronas taip pat pašalino Agripinos asmens sargybą. Be to, jis ėmė rengti posėdžius ne rūmuose, kad Agripina negalėtų palaikyti ryšių su įtakingais Romos žmonėmis.

Kaip plėtojosi jų santykiai nuo 55 iki 59 metų, istorikams nežinoma, nes Agripina tuo laikotarpiu beveik visai neminima istoriniuose šaltiniuose. Tačiau žinoma, kad 59 m. Neronas nusprendė nužudyti motiną. Priežastis veikiausiai buvo ta, kad imperatorius buvo užmezgęs naują romaną su kilminga moterimi Popėja Sabina ir šioji reikalavo, kad jis ją vestų. Persigandusi, kad valdžia slysta jai iš rankų, Agripina griebėsi drastiškų priemonių. Esama gandų, kad kartą ji net suvedžiojo girtą Neroną. Tačiau niekas nepadėjo. Agripina padėjo Neronui pasiekti valdžios viršūnę, bet dabar ji tik trukdė.

Neronas svarstė, kaip atsikratyti motinos. Nuodus teko atmesti, nes po Britaniko mirties dar nebuvo nutilusios kalbos. Tiesioginis fizinis užpuolimas iškart jį demaskuotų. Galop jis nusprendė, kad Agripina turinti mirti per nelaimingą atsitikimą laive. 59 m. kovą per šventę Neronas palydėjo motiną į laivą, kuris buvo prisišvartavęs Bajų – kurortinio miestelio, kuriame ilsėdavosi Romos turtingieji ir įtakingieji, – uoste. „Tau aš gyvenu, per tave aš valdau!“ – patetiškai sušuko Neronas, motinai lipant į laivą.

Jūra buvo rami, kai tamsią naktį laivas išmetė inkarą. Viskas alsavo ramybe, tačiau staiga ant Agripinos užkrito stoginė. Ji tuo metu gulėjo ant sofos denyje. Kilo sąmyšis, laivo įgula sutrikusi lakstė pirmyn atgal, o Agripina netyčia įkrito į vandenį. Tačiau paaiškėjo, kad ji – ne tik klastinga, bet ir stipri. Nors krisdama sunkiai susižeidė petį, sugebėjo nuplaukti į krantą ir pasiekusi prašmatnią vilą, kurioje Neronas buvo ją apgyvendinęs, susisupo į šiltas antklodes.

Išgirdęs, kad Agripina gyva, Neronas iškart pasiuntė į vilą būrį kareivių. Šie išspyrė duris ir užpuolė Agripiną. Vienas kareivis trenkė jai į galvą, o kitas išsitraukė kalaviją. Pasak legendos, Agripina prieš mirtiną smūgį sušukusi: „Durk į įsčias, kurios pagimdė Neroną!“

Sužinoję apie Agripinos mirtį romėnai lengviau atsikvėpė. Neronas amnestavo kelis nekaltus piliečius, kuriuos Agripina buvo uždariusi į kalėjimą, tačiau visiškai išsivaduoti nuo motinos negalėjo. Jaunasis imperatorius apimtas siaubo pasakodavo, kaip motinos šmėkla vaikosi jį su rimbais ir deglais. Net po mirties Agripina išliko klastingiausia Romos moteris.

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gražiausios kalėdinės vitrinos 1

Likus savaitei iki didžiųjų metų švenčių, sunku rasti parduotuvių vitrinų, kuriose nespingsėtų lemputės,...

Laisvalaikis
2018.12.17
Dainų šventės auditoriai pasigedo racionalaus finansinio požiūrio

Kultūros ministerija, atlikusi Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) 2018 m. organizuotos Lietuvos...

Laisvalaikis
2018.12.17
Į kultūros ministrus pasiūlytas M. Kvietkauskas 10

Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, buvęs Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius,...

Verslo aplinka
2018.12.17
Kino klasterio kompleksinės paslaugos padeda laimėti didelius užsakymus Rėmėjo turinys 1

Lietuviškiems filmams sulaukiant vis didesnio populiarumo ir Lietuvai tampant vis patrauklesniu traukos...

Verslo aplinka
2018.12.17
„Titanikas“ rastas vykdant slaptą karinę misiją

Ilgai teigta, kad 1912 m. nuskendusį laivą „Titanikas“ 1985 m. vandenyno dugne surado JAV  mokslininkai.

Laisvalaikis
2018.12.16
D. Katkus: pianisto D. Kirilausko iššūkiai 1

Vykstant nuožmiam popso karui su intelektualia muzikine kultūra, karui, kur popsą visiškai palaiko ir...

Verslo klasė
2018.12.15
Turtingiausi tarpukario Lietuvos žmonės

1918-aisiais susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, jos ūkis ant kojų stojosi sunkiai, juolab kad...

Laisvalaikis
2018.12.15
Verslas „Google“ paieškoje: nuo „Ali Express“ iki „Maximos“ ir „Lidl“ kainų lyginimo Premium

Populiariausios „Google“ paieškos verslo segmente rodo, kad lietuviai vis daugiau perka internete, kruopščiai...

Rinkodara
2018.12.14
Dizainerė K. Petraitytė pamokų nuobodulį gydo „Chem žetonais“ 1

Dizainerė Karolina Petraitytė, Vilniaus dailės akademijos studentė, neseniai grįžo iš didžiausio Vidurinių...

Laisvalaikis
2018.12.13
Kultūros indėlis į šalies ekonomiką auga

Lietuvos statistikos departamentas skelbia suskaičiavęs, kad, išankstiniais duomenimis, kultūros sektoriaus...

Laisvalaikis
2018.12.12
FIFA ir VMI – tarp populiariausių „Google“ paieškų Lietuvoje

„Google“ paieškų viršūnėje Lietuvoje – pasaulio futbolo čempionatas FIFA ir „Eurovizija“. Nedaug atsilieka ir...

Rinkodara
2018.12.12
„Time“ Metų žmogumi paskelbė persekiojamus žurnalistus

„Time“ Metų žmogumi paskelbė „Sergėtojus“ („The Guardians“) – taip žurnalas pavadino dėl savo darbo...

Laisvalaikis
2018.12.12
„EGLĖ apartamentai“ - apdovanoti prestižiniu apdovanojimu Rėmėjo turinys 3

Aukštą kartelę pajūrio architektūrai iškėlęs projektas - analogo Baltijos regione neturintys prabangūs

Laisvalaikis
2018.12.12
Lengvatą kino gamintojams pratęs iki 2024 m.

Seimas leido dar penkeriems metams – iki 2023 m. pabaigos pratęsti pelno mokesčio lengvatą kino gamintojams,...

Laisvalaikis
2018.12.11
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis 1

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08
Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės 13

Barai ir NT projektai, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos – tai verslai, į kuriuos investavo karjeras baigę...

Laisvalaikis
2018.12.07
Vakarėliams ir konferencijoms siūlo netikėtas erdves Rėmėjo turinys 1

Nuo krepšinio rungtynių iki žymiausių pasaulio muzikantų koncertų – kad tokie masiniai, grandioziniai...

Rinkodara
2018.12.07
Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo...

Laisvalaikis
2018.12.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau