„Iliustruotoji istorija“: pirmoji indėnų pergalė

Publikuota: 2016-11-12
1763 m. prasidėjus karui beveik visos indėnų gentys pakilo į kovą su britais. „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
1763 m. prasidėjus karui beveik visos indėnų gentys pakilo į kovą su britais. „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 

1763 m. indėnai sukyla prieš naujuosius kolonistus britus, skalpuoja belaisvius ir kankina civilius. Britai duoda jiems atkirtį griebdamiesi apgaulės ir biologinio ginklo. Po karo Šiaurės Amerika negrįžtamai pasikeičia.

Žiūrėdamas į pusnuogius indėnus, besivaikančius kamuolį priešais Mišilimakinako fortą britų kolonijoje Šiaurės Amerikoje, kapitonas George’as Etheringtonas papurtė galvą. Tą 1763 m. birželio dieną kapitonas netikėjo jį pasiekusiais gandais apie indėnų sukilimą.

Odžibvių ir saukų genčių indėnai buvo užsukę į svečius ir žaidė kamuoliu su savotiškomis ilgomis raketėmis. Tvirtovės vartai buvo tyčia palikti atviri, kad Etheringtonas ir dar 35 raudonšvarkiai galėtų prasiblaškyti žiūrėdami žaidimą. Įsisupusios į antklodes indėnų moterys taip pat sekė akimis, kaip vyrai žaidžia.

Staiga vienas žaidėjas permetė kamuolį per forto palisadą. Etheringtonas įtemptai stebėjo abiejų komandų narius, kai su pakeltomis raketėmis jie įbėgo į fortą, rungtyniaudami, kuri komanda pirma pagriebs kamuolį. Tačiau kai indėnų moterys – kurios įlėkė į fortą paskui savo vyrus – nusimetė antklodes ir pasirodė esančios ginkluotos tomahaukais ir trumpomis ietimis, britų susižavėjimas greitai virto neviltimi. Netrukus Etheringtonas buvo pagrobtas, o fortas užimtas. 17 vyrų buvo nužudyta, likusieji paimti į nelaisvę. Pasinaudoję kamuoliu, indėnai užgrobė fortą, o svarbiausia – 50 tonų parako, reikalingo karui, kurio tikrumu Etheringtonas jau neabejojo.

Prancūzai buvo mėgstami

Karas tarp britų ir indėnų ėmė bręsti 1760 metais, kai generolas Jeffery Amherstas per Septynerių metų karą užkariavo prancūzų kolonijas Šiaurės Amerikoje. Taip jis panaikino 200 metų egzistavusią Naujosios Prancūzijos koloniją ir kartu nutraukė draugiškus ryšius su indėnais.

Prancūzų kolonistų, skirtingai nei britų, Šiaurės Amerikoje buvo negausu, todėl jiems buvo gyvybiškai svarbu su indėnais palaikyti gerus santykius. Prancūzai pelnė indėnų palankumą dovanodami jiems tabako ir ginklų. Prancūzų ir indėnų draugystė buvo tokia tvirta, kad dauguma indėnų genčių Septynerių metų kare kovėsi prieš britus savo „brolių“ prancūzų pusėje.

Generolas Amherstas bandė įvairiomis priemonėmis išsikovoti palankias pozicijas buvusioje prancūzų kolonijoje. Tačiau netrukus jis susidūrė su problemomis, ypač teritorijoje į pietus nuo dabartinės Kanados, prancūzų vadinamoje pays d’en haut (aukštutine šalimi). Čia gyvenusios kelios didelės indėnų gentys buvo labai nepatenkintos, kai daugybė britų kolonistų ėmė brautis į jų medžioklės teritoriją. Be to, generolo populiarumas tarp indėnų sumažėjo dar ir dėl to, kad jis atsisakė prancūzų papročio apdalyti indėnus dovanomis. Staiga daugelis indėnų genčių neteko gyvybiškai svarbios amunicijos, reikalingos medžioklei.

Indėnai puola Detroitą

1763 m. vasarį Prancūzija ir Didžioji Britanija pasirašė taikos sutartį. Tai sukėlė daugelio indėnų nepasitenkinimą. Tarp labiausiai nusivylusių indėnų buvo charizmatiškas ir sumanus otavų genties vadas Pontiakas, jis manė, kad indėnai turėtų tęsti karą vieni. Vasario pabaigoje jis sukvietė genčių vadus į pasitarimą netoli Detroito forto, ir dauguma indėnų nusprendė užpulti šią mažą naujakurių tvirtovę. Pontiakas žinojo, kad Jeffery Amherstas rimtai nežiūri į pays d’en haut gyvenančius indėnus. Iš 8 tūkstančių Amhersto vadovaujamų vyrų šioje teritorijoje buvo dislokuota tik 500. Indėnų vadas norėjo parodyti generolui, kad tai klaida.

Po keleto dienų Pontiakas ir 50 otavų genties karių Detroito forte įsitvirtinusiam majorui Henry Gladwinui pranešė apie savo apsilankymą. Jie sakė norį parodyti savo draugiškumą britams ir sušokti jiems ritualinį šokį. Majoras nedvejodamas juos priėmė. Kol indėnai šoko, grupelė karių galėjo nepastebėti apžiūrėti fortą ir įvertinti jo silpnąsias puses.

Po šokio Pontiakas ir jo palydovai paliko fortą ir ėmė rengtis netikėtam puolimui. Pagal planą, Pontiakas po keleto dienų turėjo ateiti į fortą neva aptarti svarbių klausimų. Kartu su juo į fortą mažomis grupelėmis turėjo patekti 300 karių su paslėptais ginklais ir išsidėstyti strategiškai svarbiose vietose. Pontiakui davus ženklą, kariai turėjo mikliai apnuoginti ginklus ir pulti britus.

Kai indėnai gegužės 7 dieną atėjo prie forto, britai buvo išdaviko perspėti apie planuojamą antpuolį. Kiekviename forto kampe budėjo ginkluoti sargybiniai, ir Pontiakui teko atsisakyti savo plano.

Tačiau jis nepasidavė ir po keleto dienų su savo kariais vėl atėjo į Detroito fortą. Šį kartą britai nenorėjo rizikuoti. Forto vartai buvo uždaryti, ir tik Pontiakui vienam buvo leista įžengti vidun. Pažemintas ir įširdęs Pontiakas nusprendė, kad atėjo metas liautis apsimetinėjus.

Indėnai atvirai paskelbė forto apsiaustį ir ėmė siaubti apylinkes. Jie degino britų kolonistų sodybas, žudė ir skalpavo visus, kas tik judėjo ir kalbėjo angliškai, – vyrus, moteris, vaikus. Kovos įkarštyje buvo nužudytas net vienas prancūzas medžiotojas.

Tuo metu Pontiako vadovaujami indėnai pradėjo šaudyti į patį fortą. Gladwino vyrai tučtuojau atsakė ugnimi, ir per šešias valandas trukusį susišaudymą mažiausiai penki britų kariai buvo sunkiai sužeisti.

Indėnai suprato, kad kulkomis nenugriaus forto palisadų. Todėl netrukus Pontiakas su majoru Gladwinu pradėjo derybas dėl paliaubų. Pontiako paragintas kapitonas Donaldas Campbellas sutiko tarpininkauti deryboms, tačiau vos tik jis išėjo pro forto vartus, indėnai paėmė jį į nelaisvę. Derybos akimirksniu iširo.

Kol Pontiako kariai buvo apsiautę Detroito fortą ir kariavo su majoru Gladwinu, žinia apie karą žaibiškai apskriejo visą kraštą.

Indėnų gentys siuntinėjo viena kitai karo diržus kaip simbolinį paraginimą prisidėti prie augančio aljanso. Visas šias gentis vienijo arši neapykanta britų kolonistams. Nespėjus generolui Amherstui gauti žinios apie puolimą Detroite, viandotai gegužės 16 dieną užėmė nedidelį Sandaskio fortą prie Erio ežero. Indėnai nužudė ir nuskalpavo 15 tvirtovę saugojusių kareivių, taip pat keletą britų pirklių, o pačią medinę tvirtovę padegė.

Šv. Juozapo forte gegužės 25 dieną potavatomiai nužudė 15 britų, o po dviejų dienų krito Majamio fortas – devyni jį saugoję kareiviai buvo paimti į nelaisvę, kai vieno leitenanto meilužė indėnė įkalbėjo jį įsileisti svečių.

Birželio 2 dieną odžibvių genties indėnai gudrumu užėmė Mišilimakinako fortą ir išžudė didžiąją dalį jo gyventojų. Po dviejų savaičių Venango forte senekų genties indėnai išžudė visą įgulą, išskyrus vieną karininką. Rengdamiesi jį kankinti, indėnai jį privertė jų vardu parašyti skundą Didžiosios Britanijos karaliui. Jame indėnai išliejo savo pyktį dėl ginklų aukštų kainų ir kitų dalykų. Tris dienas kankintas, belaisvis karininkas mirė.

Presk Ailo forto įgula pasidavė, kai birželio 19 dieną tvirtovę apsiautę maždaug 250 įvairių genčių indėnų iškilmingai pažadėjo britams laisvę. Kupini geriausių lūkesčių 30 kareivių išėjo iš forto... ir iškart buvo paimti į nelaisvę.

Indėnus turėjo pražudyti raupai

Savo būstinėje Niujorke generolas Jeffery Amherstas buvo priverstas pripažinti, kad padėtis tampa nevaldoma. Jam ypač nerimą kėlė tai, kad karas išsiplėtė už buvusios Naujosios Prancūzijos ribų – šoniai ir delavarai pradėjo siaubti ir žudyti Pensilvanijos kolonijoje, vis labiau skverbdamiesi į jos gilumą. Todėl jis įsakė pulkininkui Henry Bouquet surinkti 500 raudonšvarkių ir ateiti į pagalbą Pito fortui. Įtempta padėtis pakišo Amherstui žiaurią mintį.

„Ar nebūtų galima paskleisti raupų priešiškose indėnų gentyse?“ – paklausė jis pulkininko Bouquet birželio pabaigoje rašytame laiške.

Mintis apie biologinį ginklą jau buvo kilusi britams Pensilvanijoje. Birželio pradžioje tarp Pito forto kareivių buvo kilusi raupų epidemija, ir įgulos kapitonas Simeonas Ecuyeris paskubomis izoliavo ligonius, kad užkratas neplistų.

Tačiau birželio 22 dieną fortą apsiautusių indėnų nebuvo pasigailėta. Kai po dviejų dienų du indėnų vadai atvyko į fortą derėtis, „svetingasis“ Ecuyeris įteikė jiems dvi raupų virusu apkrėstas antklodes ir skarelę. Netrukus raupų virusas ėmė sėti mirtį indėnų stovykloje.

Sėkmė nusisuka nuo indėnų

1763 m. liepą Pontiakas ir jo sąjungininkai buvo užėmę aštuonias britų tvirtoves ir nužudę šimtus britų kolonistų bei keliaujančių pirklių. Tačiau indėnams darėsi vis sunkiau iškovoti pergalių. Jeffery Amhersto išsiųstas pastiprinimas jau buvo pakeliui, o indėnams trūko amunicijos ir karo taktikos žinių, kad nugalėtų likusias vis dar savimi pasitikinčias įgulas. Rugpjūčio pradžioje Henry Bouquet pasiekė Pito fortą. Mūšyje prie Bushy Runo jo kariai nugalėjo indėnų kariuomenę ir išvadavo tvirtovę.

Niagaros fortas taip pat atlaikė indėnų puolimą – nors rugsėjo viduryje daugiau kaip 70 britų kareivių netoli forto buvo sukapoti į mažus gabalėlius.

Aršiausi mūšiai vyko prie Detroito forto. Dar gegužės mėnesį Pontiako kariai nužudė 86 kareivius, kurie atplaukė Erio ežeru padėti forto įgulai, o liepos mėnesį indėnai, surengę pasalą ant tilto, nukovė 20 kareivių.

Didžioji dalis pastiprinimo dalinių vis dėlto pasiekė britus, ir majoras Henry Gladwinas galėjo pradėti kontrpuolimą. Per susirėmimą buvo nušautas vieno indėnų vado sūnėnas. Keršydamas indėnas nužudė įkaitą – kapitoną Donaldą Campbellą. Galop indėnai nebegalėjo išlaikyti apsiausties, jiems trūko amunicijos, o britams į pagalbą skubėjo dar keli pastiprinimo daliniai. Todėl 1763 m. spalio 31 dieną Pontiakas su britais sudarė taiką. Apsiaustis buvo baigta, o Pontiakas su savo kariais atsitraukė į pietus ir ėmė ruoštis žiemos medžioklės sezonui.

Britai priversti pasiduoti

Tačiau Pontiakui atsitraukus karas nesibaigė. Indėnai Pensilvanijoje toliau siautėjo. Patyręs nesėkmę, generolas Jeffery Amherstas buvo gėdingai sugrąžintas į Londoną.

Jo įpėdiniui generolui Thomui Gage’ui sekėsi geriau, jis privertė indėnus sėsti prie derybų stalo. 1764 m. rugsėjo 7 dieną daugelis Detroito indėnų priėmė britų taikos pasiūlymą.

Nors nė viena kariaujanti pusė karo nelaimėjo, galima teigti, kad indėnai vis dėlto iškovojo nedidelę pergalę. Mat, pasirašius taikos sutartį, britai buvo priversti atsisakyti nepopuliariosios Amhersto politikos, be to, šiame kare Šiaurės Amerikos indėnai pirmą kartą nepatyrė pralaimėjimo.

Karas iš viso nusinešė 450 britų kareivių gyvybių. Civilių ir sąjungininkų indėnų aukų skaičius nežinomas.

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
E. Parulskis: B kategorijos piešimas ir plojimai už parkavimą Premium 1

Šiandien, kovo pabaigoje, filmukai su namų augintinių „piešimu“ yra pasiekę piką, bet aš nesu tikras, ar...

Verslo klasė
2018.04.21
Mirė populiarusis Dj Avicii 8

Sulaukęs vos 28-erių mirė populiarusis Dj Avicii, švedas muzikos prodiuseris iš Švedijos Timas Berglingas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Priešo teritorijoje. Odė vienam žurnalui Premium 2

Kovo 9-ąją išėjo paskutinis britų muzikos žurnalo NME numeris. Internetas jo neatstos.

Verslo klasė
2018.04.20
LMTA studijų miestelio vizija įgauna konkretumo 1

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) ir UAB „Paleko Archstudija“ baigė pasirengimo naujojo LMTA...

Laisvalaikis
2018.04.20
Mirė poetas Mykolas Karčiauskas

Balandžio 20 d. mirė Mykolas Karčiauskas – Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, prozininkas, vertėjas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Brolių dvynių Laurinavičių portretas: apie bendrą kelią, vienodas karjeras ir brolišką užnugarį 1

Brolių dvynių keliai dažnai būna labai panašūs. O Algimantas ir Antanas Laurinavičiai išskirtiniai net...

Laisvalaikis
2018.04.20
Komisija siūlo nukelti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje 4

Vilniaus savivaldybės komisija siūlo nukelti sostinės centre stovintį rašytojo Petro Cvirkos paminklą dėl jo...

Laisvalaikis
2018.04.19
Trauktis nebėra kur: paskelbta privataus MO muziejaus atidarymo diena 13

Paskelbta MO muziejaus Vilniuje, kurį projektavo pasauline ar­­chi­tektūros žvaigžde va­di­na­mo architekto...

Laisvalaikis
2018.04.19
Paukštelis ir eilėraščiai apie skausmą ir ilgesį Premium

Adomas rašė eilėraščius. Šiais laikais niekam nereikalingus, anot lietuvių kalbos mokytojos. Bet...

Verslo klasė
2018.04.18
Prancūzijos nacionalinio ordino kavalierė Rasa Starkus: kovosiu už savo šeimą ir savo šalį 7

„Neslėpsiu: mane vynas išmokė istorijos, geografijos, kalbų, tolerancijos, bendrauti su žmonėmis. Per vyną...

Laisvalaikis
2018.04.18
Architekto D. Libeskindo namuose Milane atidaryta vieša paroda 2

Malonus sutapimas prieš Danieliui Libeskindui šią savaitę atvykstant į Vilnių paskelbti MO muziejaus...

Laisvalaikis
2018.04.16
Parodų kuratorius – apie analoginį pasaulį, privatumą, „Facebook“ skandalą 1

Didysis brolis stebi ir kontroliuoja kiekvieną mūsų žingsnį, o kelio atgal nebėra. Taip teigia parodų...

Laisvalaikis
2018.04.15
„Lufthansa“: kaip gervė, pakilusi iš pelenų

Didžiausia Europoje ir ketvirta pasaulyje aviacijos bendrovė „Lufthansa“ jau seniai iš vien oro linijų įmonės...

Verslo klasė
2018.04.15
Karalių miestas Gardinas be vizos

Bevizis režimas su Gardino sritimi turi pritraukti turistų į užsislapsčiusią mūsų kaimynę, tačiau tai gali...

Verslo klasė
2018.04.15
Francis Baconas kovoja su netikromis naujienomis

Britų leidykla „HarperCollins“ junginį „fake news“ (angl. netikros naujienos) paskelbė 2017-ųjų žodžiu.

Verslo klasė
2018.04.14
Kaip auginti mokytojus: degančių noru mokyti – tūkstančiai Premium 1

„Jeigu algos mokytojams bus padidintos trigubai, niekas nepasikeis“, – nustembu, išgirdusi tokius sostinės...

Verslo klasė
2018.04.14
„Ilovaisko dienoraštis“ prieš tamstos feisbuką Premium

 Kai 2014 m. rugpjūtį įvyko didžiausia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinė nesėkmė – vadinamasis „Ilovaisko...

Verslo klasė
2018.04.13
„Penkių kontinentų“ savininkas Idrakas Dadašovas: apie meną, verslą ir gyvenimą 14

„Koks sudėtingas reikalas: daugybė žmonių tau dalija įvairiausius patarimus, tu jų įdėmiai klausai ir...

Laisvalaikis
2018.04.13
3D spausdintuvu pastatytame name pirmą kartą apsigyvens žmonės 1

Prancūzijos Nanto mieste baigtas statyti pirmasis 3D spausdinimo technologija sukurtas namas, kuriame iš...

Laisvalaikis
2018.04.12
Kodėl dailės kritikai nekenčia Damieno Hirsto 4

Na, gerai. Ne visi nekenčia. Tekstų jūroje po pastarosios šio kontroversiškai vertinamo menininko parodos...

Verslo klasė
2018.04.11

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau