„Brexit“ išrinktas metų žodžiu
Pirmą kartą „Brexit“ buvo pavartotas 2013-aisiais ir nuo to laiko jo vartojimo dažnis išaugo 3.400%. „Collins Dictionary“, kuris įtraukė „Brexit“ į duomenų bazę šiemet, sudarytojų teigimu, tai yra beprecedentis vartojimo išaugimas.
„Žodis „Brexit“ tikriausiai yra pats svarbiausias įnašas į politinę anglų kalbą per daugiau nei 40 metų, po to, kai „Watergate“ skandalas leido komentatoriams ir humoristams naudoti dalelę „gate“, su kuria kur kas labiau įtikinamai tapo įmanoma apibūdinti bet kokį incidentą ar skandalą“, - „Politico“ cituoja Heleną Newstead, „Collins Dictionary“ kalbos turinio vadovę.
Anot jos, „Brexit“ gali tapti netgi labiau pritaikomu nei „Watergate“. Pavyzdžiui, jis jau buvo panaudotas apibūdinti aktorių Brado Pitto ir Angelinos Jolie skyryboms, kurios buvo pramintos „BrexPitt“ arba „Bradxit“. Taip pat ir nusakyti futbolininko Lionelio Messi trumpą pasitraukimą iš tarptautinio futbolo, pavadintą „Mexit“.
„Brexit“ terminas buvo perkuriamas apibūdinti ir Lietuvos aktualijas. Per šių metų Seimo rinkimus, kai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapis ilgą laiką neatnaujino duomenų apie rezultatus ir šie buvo tik spėlionių lygyje, socialinių tinklų komentatoriai, ragindami atsistatydini VRK vadovą Zenoną Vaigauską, naudojo šūkį „Zexit“.
Kiti kandidatai į „Collins Dictionary“ metų žodžio titulą buvo „Trumpizmas“, apibūdinantis kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo kalbėseną, taip pat „snaigės karta“ („Snowflake generation“) – taip vadinamas jaunimas, labiau linkęs įsižeisti dėl įvairių dalykų lyginant su ankstesnėmis kartomis bei žodis „sharenting“, nusakantis įprotį socialiniuose tinkluose dalintis savo auginamo vaiko naujienomis ir nuotraukomis.