Apie atvirą ir uždarą visuomenę

Publikuota: 2015-12-04
Prof. dr. Alvydas Jokubaitis, Vilniaus universiteto TSPMI Politikos teorijos katedros vedėjas. Juditos Grigelytės nuotr.
svg svg
Prof. dr. Alvydas Jokubaitis, Vilniaus universiteto TSPMI Politikos teorijos katedros vedėjas. Juditos Grigelytės nuotr.
 

„Iki šiol Lietuvoje nenutyla ginčas tarp tų, kurie nori tautinės Lietuvos valstybės ir tų, kurie reikalauja tautinių ribų nepaisančio kosmopolitizmo. Šis ginčas yra nesusipratimas. Kiekvienai tautai, valstybei ir bendruomenei reikia ne tik atvirumo, bet ir uždarumo“, - teigia prof. dr. Alvydas Jokubaitis, VU TSPMI Politikos teorijos katedros vedėjas.

Atviros Lietuvos Fondas (ALF), nepriklausoma, nevyriausybinė, nepelno organizacija, 1990 m. įkurta JAV finansininko ir filantropo George Soroso ir veikusi iki 2006 m., gruodžio 3 d. paminėjo įkūrimo 25-metį.

ALF 25-mečiui skirtame forume „Atkurta Lietuva – atvirėjanti, uždarėjanti?“, atviros visuomenės kūrimosi problemas svarstė Egidijus Aleksandravičius, Leonidas Donskis, Alvydas Jokubaitis, Gintautas Mažeikis, Arūnas Sverdiolas, Darius Kuolys. Bene daugiausiai diskusijų sukėlė prof. dr. Alvydo Jokubaičio kalba. Pateikiame ją VŽ skaitytojams.

Karlas R. Popperis išpopuliarino atviros visuomenės idėją, kuri patiko garsiam mecenatui George‘ui Sorrosui, Atviros Lietuvos fondo rėmėjui. Įspūdinga Sorroso labdaros veikla keistai suaugo su mažiau įspūdinga Popperio idėja.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Knyga „Atvira visuomenė ir jos priešai“ yra arogantiško pozityvizmo ir paviršutiniško požiūrio į klasikinę graikų ir vokiečių filosofiją pavyzdys. Ericas Voegelinas viename iš savo laiškų Leo Straussui rašo, kad „Popperio atviros visuomenės idėja yra ideologinis šlamštas“. Net jeigu Voegelinas yra per griežtas Popperio kūrybos kritikas, pastarojo knyga tikrai nėra koks nors išskirtinis politinės filosofijos veikalas. Tačiau ginčytinos reputacijos filosofinės knygos dažnai žmonių ir visuomenių gyvenimą pakeičia labiau, negu griežtus empirinės verifikacijos reikalavimus atitinkantys darbai.

Būtent taip atsitiko su Karlo Marxo politine filosofija, kuri net ir nebūdama pagrįsta empiriškai, stipriai pakeitė pasaulio istoriją. Kažkas panašaus atsitiko ir su Popperio atviros visuomenės idėja.

Net ir vadovaudamiesi abejotinos reputacijos metafora, Atviros Lietuvos fondo žmonės padarė tūkstančius gerų darbų. Šis fondas savo poveikiu Lietuvos kultūrai gali lygintis su garsiausiais kultūriniais sąjūdžiais. Kai iš klaidingų prielaidų seka teisinga išvada, samprotavimas logikos požiūriu yra teisingas. Prieš 25 metus atviros visuomenės idėja atrodė savaime suprantama, nes neabejojome, kad prieš tai buvusi visuomenė verta „uždaros visuomenės“ vardo. Šiandien būtina iš naujo apmąstyti atviros visuomenės idėją.

Pažvelgus iš 25 m. perspektyvos, matyti, kad pačiame „atviros Lietuvos“ termine buvo įtvirtintas prieštaravimas.

Žodis „Lietuva“ neįsivaizduojamas be tam tikro uždarumo. Lietuviai gali būti atviri pasauliui, tačiau norėdami būti lietuviais, jie privalo turėti kažką, ko neturi kitos tautos ir visuomenės. Tas „kažkas“ neišvengiamai juos atskiria, apriboja ir uždaro. Vienos šalies piliečių pareiga savo tautai neturi įpareigojančios galios kitų šalių piliečiams. Universalios žmogaus teisės nesako, kokiai tautai mes turime priklausyti. Tačiau teisių neužtenka kultūrinio tapatumo klausimams suprasti.

Iki šiol Lietuvoje nenutyla ginčas tarp tų, kurie nori tautinės Lietuvos valstybės ir tų, kurie reikalauja tautinių ribų nepaisančio kosmopolitizmo. Šis ginčas yra nesusipratimas. Kiekvienai tautai, valstybei ir bendruomenei reikia ne tik atvirumo, bet ir uždarumo. Atvirumas neturėtų prasmės, jeigu nebūtų uždarumo. Vienintelis tikrai prasmingas klausimas yra „kada, kur ir kiek reikia atvirumo, o kada, kur ir kiek prasmingas yra uždarumas“.

Sovietmečio pabaigoje mus užvaldė atvirumo utopija, kuri šiandien turi būti pakeista naujais atvirumo ir uždarumo dialektikos apmąstymais. Mes vis stipriau veidmainiaujame kalbėdami apie atvirumą. Pripažįstame, kad tiesa yra reliatyvi, bet kitaip galvojančius bandome įtikinti, kad žinome absoliučią tiesą. Mes esame uždaryti savo ribotame pasaulyje, bet kalbame apie atvirumą visam pasauliui. Tiesiogiai ir netiesiogiai Vakarai kariauja su kitomis civilizacijomis, tai atvirai vadindami taikos siekiu.

Europos Sąjungai iš utopijų pasaulio šiandien būtina sugrįžti į realybę, kur dalykai vadinami tikrais vardais. Akivaizdu, kad moralinis reliatyvizmas sunaikina atvirumo prasmę. Būdami moralinio reliatyvizmo pusėje mes niekada neįrodysime, kad, tarkime, hidžabas yra blogiau, negu kiti moterų apdarai. Juk mes patys sakome, kad apie žmones reikia spręsti ne pagal jų išvaizdą, bet nuveiktus darbus. Išeidami iš sovietinės Platono olos, mes vis labiau lendame į naują olą.

Uždarumas nebūtinai yra Sovietų Sąjungos stiliaus uždarumas. Susirinkę į šią salę mes vienas apie kitą nepasakysime visko, ką galvojame, nes tai gali sugriauti mūsų bendrumą. Kultūra moko žmones būti uždarais, visko nesakyti kitiems, net ir labai brangiems žmonėms. Bet kurios visuomenės žmogui reikia mokėti uždaryti kai kurias savo mintis savyje ir siaurame žmonių rate.

Šiandien atvirumo vardu bandoma įveikti kultūrai būtiną apribojimą.

Europa gyvena keistu metu. Santuoka ir šeima diskriminuoja labiau, negu kai kurių žmonių dvasinis skurdas. Įvairių mažumų gėris tapo svarbesnis už daugumos gėrį. Reikalaujama tokio didelio atvirumo viskam, kad nelieka skirtumo tarp gėrio ir blogio, tiesos ir klaidos, grožio ir bjaurasties, padorumo ir nepadorumo. Pagrindinis dalykas, kurį šiandien išmoksta Lietuvos studentai – sutarti, kad būtinas nesutarimas. Per 25 metus, praėjusius po sovietinio eksperimento, neaiškūs tapo pagrindiniai žmogaus gyvenimo aspektai.

Kas yra tėvynė, kai galvojama, jog samprotavimai apie ją diskriminuoja? Kas yra šeima, kai samprotavimai apie ją suvokiami kaip diskriminacijos šaltinis? Kas yra auklėjimas, kai samprotavimai apie jį būtinai reikalauja diskriminacijos? Kas yra vyriškumas, kai samprotavimai apie jį neišvengiamai diskriminuoja?, Kas yra laisvė, kai vaikai pripratinti prie mokslinio determinizmo? Kas yra menas, kai bet kuris į parodų salę patekęs daiktas tampa meno kūriniu? Kas yra ekonomika, kai viskas tampa ekonomika? Kas yra siela, kai mokslas negali įrodyti jos buvimo?

Šį klausimų sąrašą būtų galima tęsti, tačiau nėra prasmės to daryti, nes vis vien nesutarsime dėl atsakymų. Geriausiu atveju, tik įsteigsime dar vieną komitetą nesutarimams apibendrinti. Mūsų parlamentarai sako atvirai diskutuojantys dėl tiesos, tačiau iki posėdžio pradžios jie jau yra susitarę dėl būsimo balsavimo rezultatų. Mūsų žiniasklaida tapo tokia atvira, kad net patys drąsiausi žmonės ir intelektualai vis labiau bijo viešai kalbėti tam tikrais klausimais.

Popperis nepastebėjo, kad jo knygos pavadinime yra įtvirtintas prieštaravimas. Jeigu atvira visuomenė turi priešų, tai ji nėra vien tik atvira visuomenė, bet kažkieno suvokiama kaip uždaras darinys. Kol žmonija netapo politine sąvoka, bet kuris atviros visuomenės vardu veikiantis kolektyvas neišvengiamai yra uždara visuomenė. Švedija ilgą laiką buvo stebėtinai atvira imigrantams, kol nepradėjo aiškėti, kad jos atvirumui yra ribos. Jeigu švedams rūpėtų vien tik atviros visuomenės idėja, jie turėtų užmiršti esą švedai ir visas savo transporto priemones pasiųsti į Afriką ir kitus žemynus neturtingiems imigrantams atsivežti. Europos Sąjungos valstybės gali būti atviros imigrantams, tačiau tai nėra simetriškas santykis – imigrantai nebūtinai yra atviri juos priėmusių valstybių kultūrai, bet gali užsidaryti getuose. Be tam tikro uždarumo neįmanoma jokia tauta ir valstybė. Be tam tikro uždarumo nebūtų asmenybės, šeimos, bažnyčios, draugystės, meilės ir ištikimybės. Mes nesakome savo priešams to, apie ką kalbame su draugais. Jeigu taip darytume, nebūtų draugystės.

Per didelis atvirumas yra toks pat pavojingas, kaip ir per didelis uždarumas.

Tik labai trumpai po Sovietų Sąjungos žlugimo atrodė, kad baigėsi politine ir karine konfrontacija grindžiama pasaulio istorija ir visa žmonija turės pripažinti liberalios demokratijos pergalę. Mes net nepastebėjome, kaip per trumpą laiką po komunizmo žlugimo buvo pastatytos naujos neįveikiamos sienos Ispanijos ir Maroko, JAV ir Meksikos, Indijos ir Pakistano, Indijos ir Bangladešo, Saudo Arabijos ir Irako, Serbijos ir Vengrijos, Slovėnijos ir Kroatijos pasienyje. Berlyno sieną pakeitė žydus ir palestiniečius skirianti Jeruzalės ir Betliejaus siena, išaugusi Izraelio valstybės viduje. Izraeliečių sumanymas statyti tvoras šiandien susilaukia vis daugiau pasekėjų. Tai ne koks nors kvailas pažangos priešų įnoris, bet tragiškos politikos prigimties priminimas. Nepaisant noro gyventi taikiai, jungtis ir bendrauti, žmonės dalijasi į skirtingas valstybes, partijas, kultūras ir civilizacijas.

Šiandien susiduriame su paradoksu. Kuo daugiau paskutinius 25 metus kalbėjome apie laisvę, tuo daugiau sienų buvo pastatyta. Kiekviena tauta ir visuomenė nori apginti savo laisvę ir gerovę. Šiandien sunku rasti ES valstybę, kurios valdžia vienaip ar kitaip nesusimąstė apie kokios nors sienos statybą. Tai kaina, kurią mokame už klaidingą atvirumo ir uždarumo dialektikos sampratą ir pasidavimą visų pasaulio žmonių atvirumo vieni kitiems utopijai. Kalbėdami apie laisvę ir lygybę, žmonės paradoksaliai pradėjo statyti sienas. Vietoj vienos Berlyno sienos atsirado daug naujų sienų, rodančių tautų kovą už suverenitetą. Įspūdingiausias sienos statybos pavyzdys JAV. Ši valstybė yra ne tik pagrindinis globalizacijos variklis, bet ir įspūdingos sienos su Meksika statytoja. ES valstybės jau pradėjo pamėgdžioti amerikiečių patirtį. Tai nėra atsitiktinumas. Politika neįsivaizduojama be sienų. Demokratija negali be suvereniteto, o pastarasis – be uždarumo. Tai elementarus politikos principas, kurio neįmanoma paneigti.

Tie, kurie mato vien tik atvirumą viskam, krenta į politiškai pavojingos utopijos glėbį.

Atvirumas viskam gali sunaikinti kultūrą. Nežinia kodėl, bet žmonių dvasia yra neįsivaizduojama be apribojimo. Žmonės sugeba suprasti universalius dalykus, mylėti artimą ir priglausti svetimą, tačiau kartu jų dvasioje įrėžtos tam tikros ribos – krikščionybė skiriasi nuo islamo, Lietuva nuo Latvijos, padorus žmogus nuo nusikaltėlio, vyras nuo moters, mokytojas nuo mokinio. Tai reiškia, kad žmogaus dvasia niekada nėra visiškai neutrali, bet prisiriša prie tam tikrų dalykų, taip neišvengiamai sukurdama uždarumą. Tie, kas moka skirti gėrį ir blogį, dažniausiai nėra atviri gėriui ir blogiui, bet stoja į gėrio pusę. Samprotavimai apie atvirą visuomenę negali būti siejami su per dideliu antropologiniu optimizmu. Žmogus nėra vien tik gėrį kuriantį būtybė, o velnias niekada nebus išganytas. Didžiųjų monoteistinių religijų atstovai šioje vietoje pasakytų, kad žmogus yra paliestas pirminės nuodėmės. Gerus žmones uždaro jų gerumas, o blogi žmonės randa savo valstybių, visuomenių ir bendruomenių kūrimo logiką. Padorus žmogus ne tik atviras naujiems meno kūriniams, bet ir siekia išvengti blogio. Visiškai atvira visuomenė pasmerkta žlugti nuo savo atvirumo, kuris gana greitai tampa vienu iš kvailumo įrodymų. Iki kraštutinumo privesta atviros visuomenės idėja yra metodas bet kuriai visuomenei ir kultūrai sugriauti. Prieš 25 metus dar buvo sunku suprasti, kad privesta iki kraštutinumo toji idėja iš vaisto nesunkiai virsta nuodu.

Šiandiena vis labiau darosi aišku, kad norint sukurti padorių žmonių visuomenę, reikia tiek atvirumo, tiek uždarumo. Pokomunistinės Lietuvos patirtis rodo, kad atvirumas negali būti vienintelė dorybė. Atvirumas negali būti didesnis už sugebėjimą puoselėti ribotas žmonių gyvenimo formas, kurios neįsivaizduojamos be tam tikro kultūrinio uždarumo. Jaunasis Marxas savo veikale „Žydų klausimu“ rašo, kad „Galutinė žydų emancipacijos reikšmė yra žmonijos išsivadavimas iš žydiškumo“. Tai tipiškas komunistinis atvirumo pasauliui pervertinimo pavyzdys. Nesinori tikėti, kad kovodami su sovietiniu marksizmu mes prieš savo valią tapome marksistais. Marxas manė, kad galima išsivaduoti iš bet kokio uždarumo. Šis perdėtas atvirumo sureikšminimas sukūrė multikultūralizmo paradoksą. Vakarai tapo tokie tolerantiški kitoms kultūroms, kad šios randa vis daugiau progų juos sunaikinti. Atvirumas yra pavaldus tam pačiam paradoksui, kaip ir laisvė. Žmonės negali būti laisvi tam, kad sunaikintų savo laisvę. Atvirumas taip pat reikalauja apribojimo ir negali tapti pasaulio sunaikinimo priežastimi. Popperio knyga atliko savo utopinę sovietinės utopijos kritikos misiją. Šiandien reikia naujų knygų. Reikia atvirai pripažinti, kad būtinas ne tik atvirumas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

LNDT vadovas M. Budraitis į dvikovą dėl posto nestos 3

Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) direktorius Martynas Budraitis teigia neketinantis atsižvelgti į...

Laisvalaikis
2023.02.07
UNESCO: Turkijos ir Sirijos paveldui padaryta didžiulė žala

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO pranešė, kad yra pasirengusi suteikti...

Laisvalaikis
2023.02.07
K. Meidė apie drąsią komunikaciją: labiausiai veikia tai, kas šokiruoja Premium 1

Lietuvos Raudonasis Kryžiaus pradeda antrą drąsios kampanijos „Jūsų prenumerata gali daugiau“ etapą ir...

Rinkodara
2023.02.07
Nacionalinių teatrų laivelius siūbuoja nauji atleidimai 1

Nemalonus sutapimas: pastaruoju metu du Lietuvos nacionaliniai teatrai – dramos ir operos – vienokiu ar...

Laisvalaikis
2023.02.07
Mirė scenaristas, rašytojas ir vertėjas K. Pūras

Eidamas 97-uosius mirė žurnalistas, rašytojas, scenaristas ir vertėjas Kazimieras Pūras.

Laisvalaikis
2023.02.06
„ChatGPT“ ir „Dall-E“ klausimas: ar visa tai – legalu? Premium 2

2022 m. galima pavadinti generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) (angl. generative AI) proveržio metais.

Inovacijos
2023.02.06
Pirmieji cukraus pramonės Lietuvoje žingsniai Premium

Mūsų dienomis nuvertėjęs ir pusiau keiksmažodžiu tapęs žodis „runkelis“ kur kas arčiau žemės buvusioje...

Laisvalaikis
2023.02.05
Infografika: turtingiausi pasaulio žmonės pastarąjį dešimtmetį – kas jie Premium

12,7 trln. USD – tiek turto 2022 m. bendrai turėjo visi 2.668 pasaulio milijardieriai. Pavyzdžiui,...

Laisvalaikis
2023.02.03
Maištas laive: LNOBT kolektyvas nenori naujos vadovės 4

Paskelbus apie konkursą laimėjusią naują Lietuvos nacionalinio operos baleto teatro (LNOBT) vadovę Laimą...

Laisvalaikis
2023.02.03
Mirė mados dizaineris Paco Rabanne

Ispanų kilmės prancūzų mados dizaineris Paco Rabanne, garsėjęs savo ekscentrišku drabužių dizainu bei...

Laisvalaikis
2023.02.03
Antanukas.lt: atsakymas, kaip knygas skaityti patogiai ir čia pat rinktis bent iš 2.000 Verslo tribūna 3

Daugiau kaip 2.000 knygų biblioteka namuose ar kelionėje, išvykus poilsio. Atrodo, – nerealu: tiek knygų...

Inovacijos
2023.02.02
M. Adomėnas: svarbu netapti tylia ir pilka aplinkos detale Premium 1

Mantas Adomėnas, užsienio reikalų viceministras, podkaste „Verslo klasė“ teigia, kad pamatinis, fundamentinis...

Laisvalaikis
2023.02.02
MO muziejaus mecenatai: krizių metu mecenatystė dar labiau sutelkia Verslo tribūna

Kasmet MO muziejus savo palaikytojų bendruomenei ir visuomenei pristato išsamią praėjusių metų veiklos...

Verslo aplinka
2023.02.02
Šiuolaikinio meno galerija Londone pralaimėjo mūšį dėl kaimynų privatumo

Jungtinės Karalystės (JK) Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad žmonės, gyvenantys stikliniuose namuose, taip...

Laisvalaikis
2023.02.01
Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo konkursą laimėjo L. Vilimienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinio...

Laisvalaikis
2023.02.01
„Rekvizitai Premium“: TOP 30 automobilių ženklų Lietuvos įmonėse Verslo tribūna

„Rekvizitai Premium“ įmonių duomenų bazėje dabar galima sužinoti apie 436.622 automobilių parką, kurį 2023 m.

Logistika
2023.02.01
VŽ klausomiausi podkastai sausį: pokalbiuose – verslų savininkai, premjerė, rusų nelaisvę išgyvenusi medikė

Pateikiame daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusių tinklalaidžių TOP 10.

Žiniasklaida
2023.02.01
Spektaklio „Girti“ režisierius I. Vyrypajevas: dabar aš negaliu džiaugtis

Vasario 2–5 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) įvyks dramos „Girti“ premjera, spektaklį...

Laisvalaikis
2023.01.31
O. Koršunovą meno vadovo pareigose keičia visa komanda

Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) meno vadovo pareigas eis išsyk trys jaunosios kartos režisieriai –...

Laisvalaikis
2023.01.31
Teismas pripažino baltų genčių archeologinių kostiumų autorystę

Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė žemesnės instancijos teismo sprendimą ir pripažino ieškovės autorystę į...

Laisvalaikis
2023.01.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku