Sėkmingi įsiliejimo į pasaulio rinką pavyzdžiai: interviu su „INVL Technology“ vadovu

Publikuota: 2015-10-02
Atnaujinta 2015-10-08 10:32
„Savo valdomoms įmonėms mes mėginame nutiesti tiltus – patarpininkauti, išvesti jas į naujas rinkas, nustatyti konkurencines sąlygas“, – sako p. Tonkūnas. 
Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.
„Savo valdomoms įmonėms mes mėginame nutiesti tiltus – patarpininkauti, išvesti jas į naujas rinkas, nustatyti konkurencines sąlygas“, – sako p. Tonkūnas. Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.
 

„Lietuviai įpratę matuoti, kad didelė rinka tai – Kinija. O mes manome, kad mūsų dydžio verslui vystyti užtenka ir vos milijoną gyventojų turinčios Afrikos ar Azijos šalies“, – sako Kazimieras Tonkūnas, Lietuvos investicijų į informacinių technologijų (IT) verslus bendrovės „INVL Technology“ vadovas ir akcininkas. Spalio 14 d. vyksiančioje konferencijoje „Verslas 2016“ jis patars, kaip konkuruoti pasaulyje, kai pinigais nustebinti negali.

„Mes pasirinkome konkurencinę strategiją, kuri užima aiškią vietą globaliame pasaulio ekonomikos paveiksle. Ją parengėme atsižvelgdami į tai, kad nei įmonių pajėgumu ar vien tik savikaina negalime tiesiogiai konkuruoti Silicio slėnio žaidimo aikštelėje. Rinkoje radome savo modelį: didiname valdomų įmonių vertę, suteikdami jų augimui ir papildomiems įsigijimams finansinį ir intelektinį kapitalą bei vadovybės paramą, taip pat – padėdami globalizuoti veiklą per pardavimų kanalus Rytų Afrikos ir Pietryčių Azijos rinkose. Nedideles nacionalines įmones paversti pasaulinėmis – nemažas iššūkis. Bet mūsų ambicijos adekvačios“, – įsitikinęs p. Tonkūnas.

Naujas verslo modelis

Jis neabejoja, kad įgyvendinti užsibrėžtus tikslus padės ir naujoviška įmonės valdymo forma. VŽ jau rašė, kad „Nasdaq Vilniaus“ biržoje kotiruojama akcinė bendrovė „INVL Technology“ planuoja tapti uždarojo tipo investicine bendrove ir sukurti naują investicinį vienetą Baltijos šalyse – visiems investuotojams prieinamą biržoje kotiruojamą privataus kapitalo subjektą (angl. listed private equity).

Bendrovė neseniai kreipėsi į Lietuvos banką dėl uždarojo tipo investicinės bendrovės licencijos gavimo. Gavus licenciją, AB „INVL Technology“ valdymas būtų perduotas vienai didžiausių Baltijos šalyse turto valdymo grupių AB „Invalda INVL“ priklausančiai licencijuotai turto valdymo įmonei „INVL Asset Management“.

„Manau, kad kapitalo pritraukimo požiūriu Lietuvos ekonomika tokiam verslo modeliui jau yra subrendusi. Be to, verslo aplinkai, investuotojams ir kitiems rinkos dalyviams trūko „naujosios ekonomikos“ verslo šakos. Lietuvoje dabar susiklosčiusi palanki situacija tokio tipo bendrovėms atsirasti ir sėkmingai vystytis – turime labai kokybišką intelektinį potencialą ir stiprų, augantį vidurinį sluoksnį“, – sako p. Kazimieras.

„INVL Technology“ veikia kaip į stambaus verslo ir valstybinius segmentus orientuotas IT įmonių klasteris, kurio 4 pagrindinės veiklos sritys yra: verslo klimato gerinimas ir e. valdymas, IT infrastruktūra, kibernetinė sauga ir sprendimai IT imlioms pramonės šakoms. Šiuo metu didžiausios „INVL Technology“ investicijos yra įmonės Lietuvoje, Norvegijoje, Tanzanijoje ir Ugandoje: „Norway Registers Development AS“ su antrinėmis UAB NRD, UAB „Etronika“, „NRD East Africa Ltd“ ir „Infobank Uganda Ltd“, UAB BAIP, UAB „Acena“ ir UAB NRD CS.

„INVL Technology“ pirmuoju savo tarptautiniu „taikiniu“ palyginti neturtingas Afrikos šalis – Ugandą ir Tanzaniją – pasirinko ne šiaip sau. Pasak bendrovės vadovo, lietuviams priklausančios Norvegijos įmonės „Norway Registers Development AS“ kompetencija – nacionalinių registrų ir kitų e. valdymo sprendimų vystymas. Šią veiklą besivystančiose šalyse dažniausiai finansuoja Pasaulio bankas, Jungtinės Tautos, JAV tarptautinės plėtros agentūra (USAID) ar kiti donorai. Perimdami įmonės valdymą lietuviai įsipareigojo tęsti pradėtus projektus, o paskui nusprendė plėsti veiklą.

„Tęsti pradėtus projektus nebuvo taip paprasta. Juk negali pasakyti – čia mano draugas, todėl su juo draugaukit. Tą draugystę, pasitikėjimą reikėjo pelnyti iš naujo. Kai kurie mūsų darbuotojai netgi mokėsi svahilių kalbos, kad galėtų susikalbėti su vietiniais“, – pasakoja p. Tonkūnas.

Be išankstinio nusistatymo

Tačiau net ir gerokai svetimomis tradicijomis, kultūra, istorija pasidomėjusiems europiečiams suprasti afrikiečių ar azijiečių mentalitetą nelengva. „Tai, ką mes vadiname sveiku protu ar sąžine, kituose pasaulio kraštuose gali turėti skirtingas reikšmes. Man asmeniškai padėjo požiūris, kad kiekvieną kartą naujoje šalyje būtina atsiversti baltą popieriaus lapą, atvira širdimi ir protu mokytis girdėti ir suprasti naujas žodžių reikšmes. Ir neturėti jokių nuostatų ar lūkesčių. Kiekvieną kartą kyla jaudulys ir įtampa, bet pamokos, procesas bei rezultatas labai smagūs“, – sako p. Tonkūnas.

Skirtingos „INVL Technology“ įmonės turi projektų biurus Mauricijuje, Burundyje, Bangladeše, Butane, Ruandoje, Kambodžoje, Liberijoje, o netrukus atidarys biurą Lesote.

„Norway Registers Development AS“ turėjo ilgametę patirtį, sėkmingą specializaciją verslo, civilinių ir nuosavybės registrų kūrimo srityse, taip pat projektų rengimo strategiją. Įsigiję šią Norvegijos bendrovę ir jos antrinę įmonę Lietuvoje NRD, mes nusprendėme išplėsti požiūrį į namų rinkas ir teikiamų paslaugų portfelį. Idėjų pasufleravo Norvegijos ir kitų Skandinavijos šalių ekonominės ir socialinės užsienio plėtros politika. Ji remia nacionalinio verslo plėtrą Rytų ir Užsachario Afrikoje, taip pat Pietų, Pietryčių Azijos regiono šalyse. Tikiu, kad tai perspektyvios rinkos ir mūsų įmonėms, turinčioms verslo plėtros biurus Norvegijoje, o kompetencijos centrus – Lietuvoje. Jose sugebame konkuruoti, todėl šią zoną ir apsibrėžėme kaip namų rinką. Prieš steigdami nuolatinius biurus ir pradėdami intensyvią veiklą, norime ištyrinėti konkurencinę aplinką, verslo sąlygas“, – kalba p. Tonkūnas.

Pašnekovas pabrėžia, kad dirbant vadinamajame verslo verslui (angl. business-to-business, B2B) segmente svarbiausia yra įgyvendintų projektų istorija, pasitikėjimas ir gyvas, asmeninis dalyvavimas. Asmeninis kontaktas užsimezga įvairiomis aplinkybėmis – tiek laimint konkursus, tiek organizuojant įvairius renginius.

„Galima sakyti, kad mums pasaulis kažkuria prasme susitraukė. „INVL Technology“ įmones dabar žino labai įtakingos organizacijos. Ne tik žino, bet ir pasitiki jomis. Taigi, dabar galime joms atvesti ir rekomenduoti kitas įmones“, – pasakoja jis.

Kaip pavyzdį jis pateikia jau kelerius metus iš eilės Tanzanijoje sėkmingai rengiamą komercinę konferenciją kibernetinio saugumo tema. „Viskas prasidėjo nuo to, kad tapau Tanzanijos informacinių sistemų audito ir valdymo asociacijos (ISACA) nariu. Pirmiausia suorganizavome bandomąjį renginį, į jį atėjo Norvegijos vystomosios programos atstovai. Jiems patiko, pasisiūlė padėti. Po metų jau ėmėme rengti komercines konferencijas „Cyber Defence East Africa“ (CDEA), į kurias suvažiuoja daugybė žmonių iš viso Rytų Afrikos regiono, susirenka valdžios atstovai. Iš pradžių tai buvo pusiau socialinis rinkodaros eksperimentas, o dabar mūsų bendrovė Rytų Afrikoje iš to gauna pajamas“, – dėsto p. Tonkūnas.

Paprašytas išvardyti bent keletą projektų, vykdomų užsienio šalyse, pašnekovas pirmiausia mini visai neseniai NRD CS su kitomis „INVL Technology“ valdomomis bendrovėmis „Norway Registers Development AS“ ir BAIP pasirašytą sutartį su Butano Karalystės vyriausybės Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamentu prie Informacijos ir komunikacijos ministerijos. Įmonės teiks konsultacijas ir padės šalies vyriausybei sukurti nacionalinę reagavimo į kibernetinės saugos incidentus tarnybą BTCIRT, taip pat nustatyti ir apsaugoti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektus.

Pervedimai telefonu

„Butanas gyvena iš elektros energijos eksporto, daugiausia jos parduoda Indijai. Jeigu kas nors sustabdytų Butano elektrines, tai labai smarkiai paveiktų Indijos ekonomiką. Tokių objektų kibernetinio saugumo ir atsparumo užtikrinimas – nacionalinio saugumo klausimas“, – projekto svarbą pabrėžia p. Kazimieras.

O štai Kambodžoje „Norway Registers Development AS“ sprendžia naujagimių registracijos problemą ir padeda šiai šaliai kurti nacionalinę gyventojų registracijos strategiją. „Problema ta, kad daugelis moterų gimdo ne ligoninėse. Be to, Kambodžoje tarp valdininkų nusistovėjęs blogas paprotys – norint užregistruoti naujagimį, gali tekti sumokėti ne privalomus kelis dolerius, o dešimtkart didesnę sumą. Situacijai pagerinti turime sukurti motyvacinį modelį nuo apačios iki viršaus, sugalvoti, kaip panaudoti esamas infrastruktūras, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio operatorius, kaip tai daroma Afrikoje“, – pasakoja jis.

Afrikoje „INVL Technology“ tenka spręsti vadinamųjų mobiliųjų pinigų srautų saugumo problemas. „Galbūt daugeliui bus sunku įsivaizduoti, bet kai kuriose Afrikos šalyse pinigus galima pervesti mobiliuoju telefonu be jokios finansinės įstaigos dalyvavimo ir išsigryninti juos pas gatvės prekiautojus. Kaip tai vyksta? Už norimą pinigų sumą specializuotame kioske su grotomis nusiperki kortelę, suvedi joje esantį kodą ir nusiunti pinigus. Gavėjas juos išsigrynina tokiame pačiame kioske. Iš vienos pusės, tai labai patogu – Afrikoje, ypač kaimo regionuose, katastrofiškai trūksta bankų skyrių, bankomatų. Bet, iš kitos pusės, susidaro palankios aplinkybės apgavystėms ir mobiliųjų pinigų vagystėms. Mūsų užduotis – rasti sprendimus, kaip tuos mobiliuosius pinigus apsaugoti ir kartu neapriboti galimybių“, – kalba p. Tonkūnas.

Neseniai NRD AS su NRD pasirašė 6 mėnesių trukmės, 480 tūkst. USD vertės (įskaitant išskaičiuojamąjį mokestį) sutartį su Tanzanijos socialinės paramos fondu dėl bendro socialinės paramos gavėjų registro sukūrimo.

Ta pati bendrovė su Ugandos nacionaline informacinių technologijų tarnyba neseniai susitarė dėl integruoto vieno langelio sprendimo sukūrimo ir įgyvendinimo, kuris leis investuotojams ir verslininkams lengviau pradėti ir vykdyti verslą Ugandoje. Šio 6 mėnesių projekto vertė – 415.000 USD.

Kritinės IT infrastruktūros įmonė BAIP su kitomis „INVL Technology“ įmonėmis baigė Burundžio centrinio banko kritinės IT infrastruktūros diegimą, atliko duomenų perkėlimą už 2,45 mln. USD ir pradėjo šios infrastruktūros priežiūros darbus. Penkerius metus truksiančių priežiūros darbų vertė – daugiau nei 0,25 mln. USD.

Tiesia tiltus į ateitį

„Vadovaujamės šūkiu „Veik globaliai, mąstyk lokaliai“. Paprastai kalbant, savo valdomoms įmonėms mes mėginame nutiesti tiltus – patarpininkauti, išvesti jas į naujas rinkas, nustatyti konkurencines sąlygas. Sunkiausia užduotis – sudominti klientus, juk ten konkurencinė aplinka visai kitokia nei Europoje. Esu įsitikinęs, kad mūsų stiprybė yra sintezė. Dabar turime tai, kas padeda konkuruoti su stipriausiais pasaulyje“, – sako p. Kazimieras.

Sėkmingu įsiliejimo į pasaulio rinką pavyzdžiu jis vadina ir tai, kad kibernetine sauga užsiimančios Lietuvos įmonės NRD CS darbuotojų pavardės figūruoja šalia kitų geriausių pasaulyje šios srities specialistų ISACA ir „Center for Internet Security“ metodinių leidinių („Risk Scenarios Using COBIT 5 for Risk“, „European Cybersecurity Implementation Series“, „Cybersecurity Workforce Handbook: A Practical Guide to Managing Your Workforce“ ir kitų) autorių sąrašuose.

„Dar vadovaudamas bendrovei BAIP (BAIP – nuo „Baltic Amadeus“ atskirtas IT infrastruktūros verslas, kurį UAB „Positor“ įsigijo 2007 m.) surinkau kolegas iš valdiško ir privačiojo sektorių ir įkūriau padalinį, kuris kuruotų kibernetinio saugumo sritį. Atskirą bendrovę NRD CS įkūrėme 2013-aisiais“, – pasakoja jis.

Pašnekovui ši sritis labai artima, o ypač ja susidomėjo, kai teko padirbėti bankų sektoriuje Gruzijoje po karo su Rusija.

Dar šiek tiek skaičių: „INVL Technology“ kapitalizacija 2015 m. rugsėjo 30 d. siekė 26,18 mln. eurų, arba 2,15 euro už akciją. Pašnekovas akcentuoja, kad 2007 m., kai buvo kuriama įmonė „Positor“, iš kurios vėliau išsivystė IT įmonių klasteris, jos kapitalas siekė vos 1,45 mln. Eur. (5 mln. LT). Kuriant įmonę p. Tonkūnui priklausė 10% įmonės akcijų. Dabar jis turi 5,55% „INVL Technology“ akcijų ir yra 5 įmonėje pagal turimą akcijų kiekį.

Ponas Tonkūnas yra vienas iš „Positor“ (dabar – „INVL Technology“) įkūrėjų, 2007–2013 m. ėjo bendrovės BAIP generalinio direktoriaus pareigas. Nuo pat įkūrimo p. Tonkūnas augino „INVL Technology“ ir jos valdomų įmonių vertę tiek organiškai, tiek per įmonių įsigijimus ir susijungimus (M&A).

Susidomėjo dar vaikystėje

Pašnekovas pasakoja, kad IT sritimi susidomėjo dar būdamas dvylikos, kai draugas paskolino kompiuterį „ZX Spectrum“. „Pamenu, kad pražaidžiau juo visą naktį. Turėti kompiuterį tuomet svajojo kiekvienas vaikas, bet tai buvo nelabai realu. Tais laikais kompiuteris kainavo apie 2.000–2,500 USD. Atsimenu tokį kainų palyginimą: du kompiuteriai kaina prilygo „aštuntukui“ („Žigulių“ modelis) ir vieno kambario butui Vilniuje“, – pasakoja p. Tonkūnas.

Būdamas šešiolikos jis pradėjo lankytis Mokytojų kvalifikacijos kėlimo institute įsikūrusiame Skaičiavimo centre, kuris turėjo daug kompiuterių. Netrukus įsigijo ir nuosavą kompiuterį. Jau tuomet aiškiai žinojo, kad stos į specialybę, susijusią su kompiuteriais, o ne į mediciną, kaip norėjo ir prognozavo mokytojai.

Būdamas 18-os jis Aukščiausiajai Tarybos administracijai sukūrė kadrų (personalo) valdymo sistemą, taip pat vykdė privačius užsakymus.

Baigęs vidurinę p. Tonkūnas įstojo į VU mokytis ekonominės kibernetikos specialybės. Vyras pasidžiaugia, kad tuometei Ekonominės kibernetikos katedrai vadovavo profesorius Raimundas Rajeckas, be to, ši disciplina buvo stipriai pažengusi moksliniu požiūriu, palyginti su kitomis. „Bet tai nieko keista – įstojusieji į šią specialybę buvo ruošiami dirbti plano komitetui“, – juokauja jis.

Nuo reklamos iki durų verslo

Studijuodamas p. Tonkūnas dirbo IT srityje, tačiau vėliau pasinėrė į verslą. Pirmiausia įkūrė Automobilių informacijos centrą. Pasak jo, tai buvo informacijos distribucijos verslas – daug linijų, daug skambučių, didžiulė duomenų bazė. „Įmonė teikė informaciją telefonu, pajamas gaudavo už informacijos teikimo prioritetus, prekybininkų reklamą ir pirkimo ir pardavimo sandorių forminimą. Tačiau tais laikais elektroninių paslaugų aplinka ir internetas buvo neišvystyti, nebuvo įmanoma už paslaugas atsiskaityti internetu. Tai stabdė verslo vystymą“, – pasakoja jis.

Vienu metu p. Tonkūnas dalyvavo reklamos versle, o 1992 m. su partneriais įkūrė TŪB OHO. 1994 m. bendrija tapo bendrove „Drumas“, gamino šarvuotąsias duris „Plieninės durys OHO“.

Prieš Lietuvai tampant NATO nare, p. Tonkūnas dalyvavo saugos ir saugos pramoninių standartų bei praktikų formavimo iniciatyvose, prisidėjo prie ginklų ir svarbių dokumentų laikymo tvarkos ir praktikų sudarymo, buvo aktyvus Turto saugos įmonių asociacijos narys, dalyvavo vyriausybės konsultavimo projektuose, skirtuose šalies organizacinei ir technologinei saugai stiprinti, buvo žurnalo „Rizikos faktorius“ redakcinės kolegijos narys, dalyvavo Baltijos šalių raktininkų ir spynų žinovų asociacijos veikloje, buvo kelių registruotų pramoninio dizaino patentų bendraautoris. 2000 m. pradžioje p. Tonkūnas pardavė turimas bendrovių akcijas ir vėl grįžo į IT sektorių.

2002-aisiais ėmė dirbti UAB „Alnos techninis centras“, kuri, prisijungusi UAB „Alnos infrastruktūros sprendimai“, vėliau tapo „Alna Intelligence“. Šią bendrovę 2007 m. paliko. Dėl savo pasirinkimo dirbti IT srityje p. Tonkūnas niekada nesigailėjo. „Dar būdamas vaikas supratau, kad tai – mano sritis. Ji man įdomi iki šiol – turbūt todėl, kad nuolat susiduriu su naujovėmis ir iššūkiais“, – sako itin sėkmingos lietuviškos įmonės „INVL Technology“ vadovas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Dizainerė K. Petraitytė pamokų nuobodulį gydo „Chem žetonais“

Dizainerė Karolina Petraitytė, Vilniaus dailės akademijos studentė, neseniai grįžo iš didžiausio Vidurinių...

Laisvalaikis
18:20
Kultūros indėlis į šalies ekonomiką auga

Lietuvos statistikos departamentas skelbia suskaičiavęs, kad, išankstiniais duomenimis, kultūros sektoriaus...

Laisvalaikis
2018.12.12
FIFA ir VMI – tarp populiariausių „Google“ paieškų Lietuvoje

„Google“ paieškų viršūnėje Lietuvoje – pasaulio futbolo čempionatas FIFA ir „Eurovizija“. Nedaug atsilieka ir...

Rinkodara
2018.12.12
„Time“ Metų žmogumi paskelbė persekiojamus žurnalistus

„Time“ Metų žmogumi paskelbė „Sergėtojus“ („The Guardians“) – taip žurnalas pavadino dėl savo darbo...

Laisvalaikis
2018.12.12
„EGLĖ apartamentai“ - apdovanoti prestižiniu apdovanojimu Rėmėjo turinys 3

Aukštą kartelę pajūrio architektūrai iškėlęs projektas - analogo Baltijos regione neturintys prabangūs

Laisvalaikis
2018.12.12
Lengvatą kino gamintojams pratęs iki 2024 m.

Seimas leido dar penkeriems metams – iki 2023 m. pabaigos pratęsti pelno mokesčio lengvatą kino gamintojams,...

Laisvalaikis
2018.12.11
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis 1

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08
Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės 13

Barai ir NT projektai, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos – tai verslai, į kuriuos investavo karjeras baigę...

Laisvalaikis
2018.12.07
Vakarėliams ir konferencijoms siūlo netikėtas erdves Rėmėjo turinys 1

Nuo krepšinio rungtynių iki žymiausių pasaulio muzikantų koncertų – kad tokie masiniai, grandioziniai...

Rinkodara
2018.12.07
Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo...

Laisvalaikis
2018.12.06
Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai 2

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė, kuriems šalies kūrėjams šiemet bus įteiktos...

Laisvalaikis
2018.12.06
Vokietijoje įvertintas Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektas 5

Vokietijos dizaino taryba įvertino Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos architektūrinę koncepciją.

Statyba ir NT
2018.12.06
Šimtametis milijardierius kasdien eina į darbą 9

Šimtametis milijardierius galėtų mėgautis turtingo gyvenimo malonumais, tačiau garbaus amžiaus verslininkas...

Vadyba
2018.12.05
Alberto Einšteino laiškas aukcione parduotas už 2,9 mln. Eur 4

Alberto Einšteino laiškas, kuriame jis svarsto apie religiją, žydišką identitetą ir žmonijos prasmės...

Laisvalaikis
2018.12.05
Dovanoti sveikatą – ir madinga, ir naudinga Rėmėjo turinys

Artėjant didžiosioms metų šventėms visi ieško originalių idėjų, kaip parodyti padėką savo darbuotojams.

Verslo aplinka
2018.12.05
Gedimino kalno padėtis lieka kritinė 1

Šalies simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje šiaurinis šlaitas stabilizuotas, tačiau pietrytinio šlaito...

Laisvalaikis
2018.12.04
Paskelbtas trumpasis Nacionalinės meno ir kultūros premijos kandidatų sąrašas 3

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2018 metų...

Laisvalaikis
2018.12.04
Prasidėjo COP24 konferencija: kaip kalbėti apie klimatą D. Trumpo laikais 1

Britų gamtosaugininkas Davidas Attenborough pirmadienį prasidėjusioje „COP24“ klimato kaitos konferencijoje...

Laisvalaikis
2018.12.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau