Europa skiria milijardą gynybos inovacijoms – kiek paims Lietuva?

Būsimi dalyviai jau šiandien gali susipažinti su viešai prieinamomis 33 kvietimų temomis, išsamiais reikalavimais laukiamiems sprendiniams. Norintys dalyvauti konkurse privalo turėti partnerių iš kitų ES valstybių ar Norvegijos projektų vykdymui, atitikti kitus reikalavimus. Labai palankios sąlygos dalyvauti EGF yra sudarytos mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurioms pirmiausiai yra parengtas atskirtas kvietimas teikti paraiškas. Be to, MVĮ dalyvavimas yra netgi pageidautinas dideliuose konsorciumuose, nes tuomet konsorciumas gali užsitikrinti geresnes finansavimo sąlygas.

Kadangi EGF jau yra vykdomas nuo 2021 m., būsimiems dalyviams būtų labai naudinga ne tik sudalyvauti Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos ir EK organizuojamoje EGF informacinėje dienoje bei partnerių paieškos renginyje (kas vyksta gegužės-birželio mėn.), taip pat asmeniškai pasidomėti praeitų metų laimėtojų projektais, konsorciumo struktūromis, šalių pasiskirstymu, projekto finansavimo intensyvumo padidinimo galimybėmis. 

Būsimiems dalyviams būtų naudinga nedelsiant pradėti partnerių paiešką, siūlyti projektus patiems ar bandyti prisidėti prie didesnių kompanijų kuriamo sprendinio, nes nuoširdžių santykių bei tarpusavio pasitikėjimo užmezgimas užima daug laiko.

Kas galėtų paskatinti geresnius nacionalinių dalyvių rezultatus?

Pirmiausiai reikia pasidžiaugti, kad EK formaliai pradėjo skelbti būsimas kvietimų temas pusmečiu anksčiau nei ankstesniais metais. Taip būsimiems dalyviams yra suteikiama daugiau laiko išsamiai susipažinti su EGF reikalavimais bei organizuoti partnerių paieškas, kas yra ypač aktualu naujiems dalyviams.

Dalyviams bei nacionaliniams sprendimų priėmėjams reikia suvokti, kad EGF tikslas nėra iš karto po MTEP veiklos sukurtus produktus leisti į masinę gamybą. Tam tikslui yra numatytos kitos priemonės bendroje ES gynybos pramonės strategijoje.

Kadangi EGF ES mastu įgyja daugiau patrauklumo nei ES šalių nacionalinės programos gynybos srityje, natūraliai didėja konkurencija. Tai patvirtina didėjantys EK gaunamų projektinių pasiūlymų skaičiai. Tad teikiamos projektų paraiškos turi būti kokybiškai parašytos, aiškios, naudojama iliustracinė medžiaga, kuri padėtų EK vertintojams aiškiau suprasti projekto tikslą ir jo naujumą.

Nacionaliniai dalyviai, teikiantys paraiškas kaip projektų koordinatoriai, turi įvertinti tendenciją, kad daugelis konsorciumų, kurie laimėjo finansavimą projektams, yra sudaryti iš beveik visų ES šalių atstovų. Tai gali būti sėkmės vektorius. EK palankiau vertina tęstinius projektus, tad nacionalinių dalyvių įsitraukimas į rengiamus tęstinus projektus gali garantuoti sėkmę.

Svarbus Krašto apsaugos ministerijos vaidmuo

Nacionaliniams dalyviams yra privaloma gauti pritarimą iš  Krašto apsaugos ministerijos (KAM) paraiškų teikimui EGF. Kasmet KAM viešai skelbia EGF temų sąrašus, kuriuose yra matomas dalyvavimo interesas. Ministerija išduoda dvejų tipų paramos raštus, kuriais išsakomas palaikymas projektams, o juose nėra įpareigojančių formuluočių. Savaime suprantama, kad pritartiems projektams prižiūrėti iš KAM yra skiriami asmenys bei finansiniai resursai, pvz. padengti komandiruotės išlaidas į kasmetinį projekto susitikimą. Laimėtojams paremti yra sukurta nacionalinė EGF kofinansavimo priemonė.   

Siekiant paskatinti nacionalinių dalyvių aktyvesnį dalyvavimą EGF konkurse bei padidinti laimėtojų skaičių, būtų tikslinga įvertinti nacionalinių prioritetinių temų EGF kontekste aktualumą ir jų atsisakyti. Galimai tikslinga yra remtis istoriniu Izraelio pavyzdžiu, kur siekiant paskatinti MTEM gynybos srityje, pradžioje buvo finansuojami visi gynybos startuoliai, o vėliau jau buvo sprendžiama dėl atskirų temų finansavimo, nes išryškėjo rinkos tendencijos, dalyvių kompetencija.

Verta atkreipti dėmesį, kad EK derindama kasmetinių EGF kvietimų temas tariasi su nacionalinėmis gynybos ministerijomis. Toks derinimas yra procesas, kuriame KAM gali pritarti ar nepritarti EK temoms bei siūlyti savo nacionalinius projektus.

Neabejotinai nacionalinių dalyvių veiklos EGF teikia naudą tiek krašto apsaugos sistemai, tiek šalies ekonomikai per mokesčius, technologines inovacijas, tarptautinių rinkų atvėrimą. Siekiant padidinti EGF teikiamą naudą Lietuvai, būtų aktualu paskatinti mūsų šalies dalyvius siekti EGF projektų koordinatoriaus vaidmens. Toks  vaidmuo leidžia dalyviams įgyti tarptautinės gynybos projektų valdymo patirties, padidina dalyvio bei Lietuvos matomumą ES mastu.

Būtų svarbu išgryninti nacionalinio EGF reguliavimo aspektus žvelgiant tiek iš ministerijos perspektyvų, tiek iš kitų suinteresuotų dalyvių pusės. Pernai startavusi ir KAM įtvirtinta Gynybos ir saugumo pramonės taryba, kuri apjungia tiek viešąjį, tiek privatųjį sektorius, galėtų būti vienas iš instrumentų derinant tinkamą priežiūrą, valstybės pagalbos klausimus bei siekiant visų suinteresuotų pusių konsensuso.

Šioje geopolitiškai neapibrėžtoje, labai dinamiškoje saugumo situacijoje investicijos į gynybos pramonę yra svarbios. Tad turi būti siekiama mažinti biurokratizmą bei skatinti nacionalinius dalyvius naudotis sukurtais EK mechanizmais gynybos srityje stiprinant nacionalinius MTEP pajėgumus. Tai leis kompanijoms ir institucijoms ilgalaikėje perspektyvoje įsilieti į ginkluotės vertės grandines, pagilinti tarptautinį bendradarbiavimą, susirasti parterių bei plėsti gamybą.

Taip pat išlieka svarbus potencialaus agresoriaus atgrasymo efektas, juk vidutinėje perspektyvoje nacionaliniai EGF dalyviai sėkmingai įvykdę MTEP gynybos srityje sukurtus produktus komercializuos, o tai leis Lietuvos kariuomenei svarstyti apie tokių priemonių įsigijimą.

Komentaro autorius – Donatas Palavenis, BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas