Atėjau su neapykanta korupcijai, bet išeisiu su neapykanta biurokratijai

Tik prašau nepykti ant tūkstančių į rezultatą orientuotų tarnautojų, kurie iš vidaus kovoja su biurokratija.

Blogi pavyzdžiai iškyla į viršų tik tada, kai biurokratija laimi.

Turėkit omenyje, kad motyvacinė sistema buvo palanki biurokratizmui, nes:

1. Baudė ir skatino permesti problemų sprendimą.

Tą pamatėte ir su „Teltonika“: problemas sprendę dabar aiškinasi prokurorams, kodėl jiems nepavyko, o permetę problemų sprendimą trina rankomis, nes gaus gerą įvertinimą ir papildomą atlygį.

2. Skatino vilkinti – mokėjo iki 30% daugiau už stažą, nesvarbu, darai daug ar mažai.

Yra darbo grupių, kur žmonės numirė neišsprendę problemos, taip pat yra žmonių, kurie labiausiai permetinėja darbus ir gauna daugiausiai, nes tai daro ilgiau už kitus.

Bijau, kad aš tokioj sistemoj irgi būčiau tapęs biurokratizmo čempionu: už visus daugiau sugalvočiau priežasčių, kodėl man nepriklauso spręsti problemos ir kaip permesti kitam. Juk už tai moka darbdavys?

Todėl maloniai stebiuosi tais, kurie ir po daugybės metų tarnybos išliko orientuoti į problemų sprendimą. Tai – auksiniai žmonės. Ant jų pečių stovi Lietuvos viešasis sektorius.

Gera žinia, kad nuo 2024 m. Valstybės tarnybos reforma, pakeitusi viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką ir įgalinusi vadovus lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais, leidžia keisti pačią sistemą:
1) Samdyti gerus vadovus
2) Mokėti daugiau tiems žmonėms, kurie padaro daugiau

Priimti įstatymus buvo sunku (ir jie su kompromisais), o įgyvendinti bus dar sunkiau, bet įmanoma.

Reikia nenuleisti rankų, kol žmonėms padedantys tarnautojai pajaus, kad sistema sukurta jiems, o ne prieš juos.

Kai su metais motyvacija augs, o ne mažės.

Tereikia pradėti skatinti ir vertinti labiau tuos, kurie randa daugiau būdų, kaip padaryti, o ne daugiau būdų, kaip nepadaryti.

Komentaro autorius – Vytautas Šilinskas, socialinės apsaugos ir darbo ministras