Pragaištingas derlingos šakos džirinimas
Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, primena: verslui Lietuvoje mokesčiai šiemet jau buvo pakelti.
„Tačiau iš politikų girdime apie dar dvi mokesčių reformas“, – kalbėjo jis vakar, rugsėjo 30 d., surengtoje spaudos konferencijoje.
Pasak jo, viena žadamų reformų gali įvykti tarpuvaldžiu, iškart po rinkimų – kai gali būti priimami dabar Seimo darbotvarkėje palikti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai.
„Apie kitą reformą kalbama iškart po koalicijos pasikeitimo, ir čia taip pat įvardinami reikšmingai keliami mokesčiai verslui – net 4% didinamas pelno apmokestinimas. Ir greičiausiai tai dar ne pabaiga“, – tęsė LPK vadovas.
Pramonininkai skaičiuoja, kad jei šie scenarijai taptų kūnu, sąlygos verslui Lietuvoje 2024 m. būtų pablogintos „net tris kartus keičiant mokesčius“.
LPK, kreipdamasi į šalies politikus ir visuomenę, pristatė septynis veiksnius, kurie šiandien yra kritiniai, kad Lietuvos ekonomika ne tik išlaikytų augimo trajektoriją ir didintų konkurencingumą, – tai turėtų būti tvarus ir prie visų šalies gyventojų gerovės prisidedantis augimas.
Tarp pagrindinių minimų veiksnių – mokestinės aplinkos stabilumas. Siūloma 2024–2026 m. nekeisti mokesčių, o nuo 2026-ųjų bet kokie pokyčiai turėtų būti teikiami kartu su išsamiu poveikio ekonomikai ir investicijoms vertinimu.
Beje, toks vertinimas, kurį siūlo pramonininkai, turėtų būti privalomas valdantiems politikams imantis bet kokių veiksmų, galinčių vienaip ar kitaip turėti įtakos verslo aplinkai ir visai ekonomikai.
Iki 2026 m. LPK siūlo supaprastinti mokesčių paskatas įmonėms, investuojančioms į darbo našumo didinimą ir inovacijas, nuo 2026 m. įvesti nulinį mokestį pelnui, reinvestuojamam į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei energetinę pertvarką, o nuo 2027 m. – visam reinvestuojamam pelnui.
Pramonininkai taip pat siūlo iki 2030 m. padidinti šalies gynybos pramonės pajėgumus, kad nuo jos priklausomas šalies gynybos savarankiškumas padidėtų du kartus. 40% gynybos poreikių, LPK manymu, turėtų būti užtikrinama Lietuvoje – vietos ar užsienio gamintojų.
Be kita ko, siekiant pagerinti prieigą prie kapitalo, siūloma pritraukti naujų paskolas verslui teikiančių finansinių institucijų etc.
Iš tikrųjų minėtuose veiksniuose nieko revoliucingo lyg ir nėra – daugelį siūlymų verslas kartoja ne vienai valdžiai. Šįkart „atmintinė“ skiriama netrukus įvairius postus užimsiantiems politikams. Joje vėl primenama, kad stabili ir prognozuojama mokesčių politika skatina verslą plėstis, sudaro palankią aplinką ir užsienio investicijoms, o tai – naujos darbo vietos, naujos mokestinės įplaukos į šalies biudžetą ir t. t. Visa tai – konkurencingos Lietuvos dėmenys.
Priešrinkiminiuose debatuose iš politikų lūpų sklindantys siūlymai pasidarbuoti mokestiniuose laukuose yra tai, ko ekonomistai pataria šiukštu nedaryti. Pasak Nerijaus Mačiulio, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, daugelio partijų pasiūlymuose numatytas pelno mokesčio didinimas atbaidytų tiesiogines užsienio investicijas, kurių mums „vis dar reikia“ į pramonę, paslaugų centrus ir finansų sektorių.
Tai, ką dabar girdi iš politikų – kad didinami mokesčiai nieko nepalies, o juos susimokės „kelios įmonės ar keli turtingi asmenys“, N. Mačiulis tiesiog vadina pasakomis, kuriomis nereikėtų tikėti.
„Tikiuosi, kad tai yra tiktai pasakos, kurios baigsis su rinkimais, o po rinkimų bus labai rimtai žiūrima į mokesčių sistemą“, – viliasi ekonomistas.
Lietuvos ekonomika auga, jos augimas prognozuojamas ir kitąmet – kaip išimtis visame regione. O kaip lengvai galima paslysti, demonstruoja kaimynai estai – drastiški mokesčių pakeitimai lėmė, kad dar ne taip seniai Baltijos šalių lyderė buvusi šalis dabar išgyvena ekonominį nuosmukį.
Mūsų šalies politikai, besikaunantys už būsimus valdžios postus, pirmiausia turėtų suprasti, kad tikroji jų užduotis – kurti ambicingą, inovatyvią, konkurencingą ir saugią Lietuvą.
