Pramonininkų žinutė politikams: jokių mokesčių keitimų iki 2026 m., gynybai reikia skolintis
Papildyta informacija, iš kokių šaltinių LPK siūlo papildomai finansuoti gynybą, taip pat ekonomistų N. Mačiulio ir A. Izgorodino komentarais
Vidmantas Janulevičius, LPK prezidentas, pirmadienį spaudos konferencijoje, akcentavo, kad tai, ką šiuo priešrinkiminiu laikotarpiu girdime per politinių partijų atstovų debatus, Lietuvos pramonės ir verslo bendruomenei kelia didelį nerimą.
„Verslui Lietuvoje mokesčiai šiemet jau buvo pakelti. Gynybos stiprinimui skirtos mokesčių reformos pagrįstumu neabejojame. Tačiau iš politikų girdime apie dar dvi mokesčių reformas“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Jo teigimu, viena iš jų gali įvykti tarpuvaldžiu, iškart po rinkimų, kai gali būti priimami dabar Seimo darbotvarkėje palikti GPM pakeitimai.
„Apie kitą reformą kalbama iškart po koalicijos pasikeitimo, ir čia taip pat įvardinami reikšmingai keliami mokesčiai verslui – net 4% didinamas pelno apmokestinimas. Ir greičiausiai tai dar ne pabaiga“, – tęsė pramoninkų vadovas.
LPK skaičiuoja, kad jei šie scenarijai taptų kūnu, sąlygos verslui Lietuvoje 2024 m. būtų pablogintos „net tris kartus keičiant mokesčius“.
„Tiesą sakant, jau vien tai, kad apie tai kalbama, blogina verslo lūkesčius, o kartu su jais ir norą investuoti“, – pridūrė V. Janulevičius.
Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje LPK, kreipdamasi į šalies politikus ir visuomenę, pristatė septynis veiksnius, kurie šiandien yra kritiniai, kad Lietuvos ekonomika ne tik išlaikytų augimo trajektoriją, bet tai būtų tvarus ir prie visų Lietuvos gyventojų gerovės prisidedantis augimas.
Perklaustas, iš kokių šaltinių reikėtų didinti gynybos finansavimą, V. Janulevičius teigė, kad esant, palyginti su kitomis ES šalimis, nedidelei Lietuvos viešajai skolai, Vyriausybė turėtų skolintis.
Jis kalbėjo, kad padidinti gynybos finansavimą nuo šiuo metu esančių 3,3% BVP iki 4% „nebūtų sudėtinga skolinantis“, tuo metu verslui reikia leisti veikti, nekeičiant mokesčių sistemos, taip auginti ekonomikos pyragą ir atitinkamai surinkti daugiau mokesčių į biudžetą.
Eglė Stonkutė, LPK ekonomistė, pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvai prognozuojamas ekonomikos augimas yra išimtis visame regione ir vertintinas greičiau kaip ekonomikos stebuklas.
„Lietuvos ekonomikos augimą leido užtikrinti tai, kad, kitaip nei kaimyninėje Estijoje, Lietuvoje buvo susilaikyta nuo drastiško mokesčių didinimo. Be to, augimas kol kas nėra tvarus, nes Lietuvos ekonomikos stuburas – pramonė – vis dar gyvena prastomis nuotaikomis“, – spaudos konferencijoje sakė E. Stonkutė.
Planas didinti konkurencingumą
Kaip minėta, pramonininkai siūlo 2024–2026 metais nekeisti mokesčių, o nuo 2026-ųjų bet kokie pokyčiai turėtų būti teikiami kartu su išsamiu poveikio ekonomikai ir investicijoms vertinimu.
Iki 2026 metų siūloma supaprastinti mokesčių paskatas įmonėms, investuojančioms į darbo našumo didinimą ir inovacijas, nuo 2026 metų įvesti nulinį mokestį pelnui, reinvestuojamam į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei energetinę pertvarką, o nuo 2027 metų – visam reinvestuojamas pelnui.
Be to, LPK siūlo iki 2030 metų padidinti šalies gynybos pramonės pajėgumus, kad nuo jos priklausomas šalies gynybos savarankiškumas padidėtų du kartus. 40% gynybos poreikių, LPK manymu, turi būti užtikrinama Lietuvoje vietos ar užsienio gamintojų.
Norima, kad santykinai didesnė dalis inovacijoms skirto finansavimo tektų būtent gynybos pramonei, iki 2026 metų sudaryti jos vystymo regionuose planą bei energetikos ir susisiekimo infrastruktūros plėtros planą.
Taip pat siūloma iki 2026 metų pritraukti naujų verslui skolinančių bankų ar kitų finansų institucijų, išplėsti besiplečiančių verslų („scale-up“) finansavimo priemones, o iki 2030 metų aktyvinti rizikos kapitalo fondų veiklą Lietuvoje.
Be kitų priemonių, iki 2026 metų siūloma pertvarkyti elektros perdavimo ir skirstymo tinklą atsižvelgiant į spartų gaminančių vartotojų skaičiaus augimą ir atsparumą geopolitiniams iššūkiams.
„Siūloma tai, ko reikia nedaryti“
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, atkreipė dėmesį, kad kalbant apie mokesčius ir gynybos, kitų valstybės prioritetų finansavimą šiuo metu vykstančiuose politinių partijų rinkiminiuose debatuose „siūloma tai, ko reikia nedaryti“.
VERSLO TRIBŪNA
Lapkričio 26 d. Vilnius taps verslo, ekonomikos ir prognozių epicentru – čia vyks konferencija „Verslas 2026“. Pirmą kartą Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas A. Robinsonas dalinsis būtent Lietuvai skirtomis įžvalgomis.
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Lietuva yra Baltijos šalių lyderė sutelktinio finansavimo rinkose, taip pat investuojant ir į nekilnojamąjį turtą (NT). NT rinkos aktyvumas, specialistų vertinimu, jau pasiekė 2021 m. Kokios NT perspektyvos, grėsmės, galimybės ir kaip tai atsiliepia investuotojų elgsenai?
N. Mačiuliui „labai liūdna“, nes daugelio partijų pasiūlymuose yra numatytas pelno mokesčio didinimas, kad atbaidytų tiesiogines užsienio investicijas, kurių mums „vis dar reikia“ į pramonę, paslaugų centrus ir finansų sektorių.
Taip pat rinkiminėse partijų programose siūloma labiau apmokestinti kvalifikuotą darbo jėgą, tačiau, anot N. Mačiulio, mums taip pat reikia į šalį pritraukti daugiau kvalifikuotų specialistų, reikia susigrąžinti emigrantus ir jiems pasiūlyti geriausias sąlygas dirbti, gyventi ir auginti vaikus gimtinėje.
N. Mačiulis taip pat atkreipė dėmesį į siūlomus didesnius mokesčius atskiriems sektoriams, „vienai kitai įmonei“.
„O tai irgi yra labai aiškus signalas užsienio investuotojams, kad tokie ad-hoc mokesčiai, nukreipti prieš vieno ar kito sektoriaus įmonę, gali atsirasti iš nieko. Taigi investuotojams siunčiamas labai aiškus signalas, kad čia dirbti yra labai rizikinga“, – kalbėjo N. Mačiulis.
N. Mačiulis apibendrino, kad atsižvelgiant į mokslinius tyrimus, tarptautinių institucijų rekomendacijas ir valstybių gerąją praktiką, norint „tvarios mokesčių sistemos“ ir kad verslas nesitrauktų į šešėlį, o norėtų kurti pridėtinę vertę, turi būti siūlomas konkretus „plačios bazės“ mokestis. Tokius sprendimus taip pat siūlo ir LPK atstovai.
„Arba tai yra didesnis PVM tarifas, kuris plačiai pasiskirsto, pagal principą, kad kas daugiau vartoja, tas daugiau ir susimoka. T. y. apmokestinamos ne pastangos investuoti ir kurti, o apmokestinamas, taip vadinkime, hedonizmas, kai daugiau vartoji, tuomet ir daugiau susimoki“, – aiškino ekonomistas.
Kita alternatyva – platus beveik visuotinis nekilnojamojo turto mokestis.
„Kuo daugiau turto turi, tuo daugiau susimoki, nes tą turtą reikia saugoti ir reikia bendros infrastruktūros ir tai yra stabili ir plati bazė, kur palyginti su labai mažu tarifo padidinimu gali surinkti daug mokesčių ir patenkinti biudžeto reikmes“, – aiškino N. Mačiulis.
Tai, ką jis dabar girdi iš politikų – kad didinami mokesčiai nieko nepalies, o juos susimokės „kelios įmonės ar keli turtingi asmenys“ – jis tiesiog vadina pasakomis, kuriomis nereikėtų tikėti.
„Tikiuosi, kad tai yra tiktai pasakos, kurios baigsis su rinkimais, o po rinkimų bus labai rimtai žiūrima į mokesčių sistemą“, – pridūrė ekonomistas.
Siūlo didinti PVM ir daugiau pasiskolinti
Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas Lietuvoje, mano, kad PVM didinimas 1 proc. punktu vietoj pelno mokesčio didinimo būtų tinkamesnis sprendimas.
Finansų ministerijos duomenys rodo, kad šiemet PVM sugeneravo 47% visų valstybės biudžeto mokestinių pajamų, tuo metu kai pelno mokestis – tik 14%.
„Todėl jei žiūrime į klausimą tik matematiškai, PVM didinimas atneštų į valstybės gynybos finansavimo fondą gerokai daugiau pajamų nei padidintas pelno mokestis“, – komentuoja A. Izgorodinas.
„Citadele“ banko ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos Komisijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos vartotojų lūkesčiai yra tokie pat aukšti kaip ir 2019 m. pabaigoje, o gyventojų noras leisti pinigus stambiems pirkiniams pasiekė ilgalaikį vidurkį. Taip pat, Lietuvos gyventojų nuomonė apie finansų perspektyvas šiuo metu yra tokia pat aukšta kaip ir 2007 m. pradžioje.
„Aš manau, kad atsigavus gyventojų perkamajai galiai, PVM padidinimas 1 proc. punktu iš vienos pusės nesukeltų vartotojams šoko ir nesukeltų vidaus vartojimo nuosmukio, ir iš kitos pusės sugeneruotų kur kas didesnes įplaukas nei pelno mokesčio didinimas. Pelno mokestis yra svarbus valstybių tarpusavio konkurencijos dėl investicijų elementas, todėl didinti pelno mokestį yra rizikinga“, – sako A. Izgorodinas.
Taip pat yra svarstytinas papildomas skolinimasis. Lietuvos skolos santykis su BVP 2023 m. siekė tik 38% BVP ir buvo šeštas žemiausias visoje ES.
„Todėl turime daug galimybių skolintis rinkoje ir tokiu būdu finansuoti gynybos išlaidas. Tuo labiau, kad mažėjant bazinėms palūkanoms euro zonoje, teoriškai turėtų pigti ir Lietuvos skolinimas rinkose“, – tęsia A. Izgorodinas.
Visgi ekonomisto nuomone Europos Sąjungos lygmeniu per mažai yra kalbama apie bendrą skolinimąsi gynybai ES lygmeniu.
„Dabartinė geopolitinė situacija kelia grėsmę visų ES valstybių saugumui, todėl būtų logiška skolintis ES lygmeniu, panašiai kaip buvo skolinamasi Covid metu, ir tokiu būdu finansuoti augantį išlaidų gynybai poreikį“, – priduria A. Izgorodinas.
