S. Demiray. Lietuva – tarp lyderių ES pagal SVV plėtrą

Remiantis Europos Komisijos 2024 m. (SVV) metinės ataskaitos duomenimis, Lietuva pasižymėjo aukštais teigiamais rezultatais net keliuose sektoriuose. Turint omenyje visą SVV paveikslą, Lietuva ryškiai pasižymėjo, kaip viena iš lyderių pagal naujų SVV įmonių įsteigimą. Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, šių metų pradžioje šalyje veikė penktadaliu daugiau įmonių nei tuo pačiu metu 2023 m. Kalbant apie skaičius – per metus Lietuvoje įsteigta maždaug 20.000 naujų įmonių, kurių didžioji dalis – mažos arba labai mažos.

Kaip rodo VDA statistika, pastaraisiais metais SVV Lietuvoje sukūrė pridėtinės vertės už daugiau kaip 19 mlrd. Eur. Tai sudaro daugiau nei trečdalį visos Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės.

Tačiau SVV plėtra reiškia ne tik didėjančias pajamas, kurių augimas artimiausiais metais numatomas apie 4%, bet ir sukuriamas darbo vietas. Skaičiuojama, kad Lietuvos SVV dirba apie 65% visų šalies darbuotojų. Tad didėjant tokių įmonių skaičiui, tikėtina, augs ir čia dirbančiųjų skaičius.

Ką signalizuoja spartus naujų įmonių atsiradimas? Jų atsiradimas nebūtų galimas be pozityvių ženklų ekonomikoje, kurie įpūtė verslams drąsos veikti. Prie to stipriai prisidėjo ir gana sparčiai sumažėjusi infliacija šalyje (Lietuva viena iš lyderių ES pagal mažiausią infliaciją), taip pat, Europos centrinio banko sprendimas sumažinti palūkanų normą. Šie ženklai nėra naujų verslų atsiradimo priežastys, tačiau jie kuria bendrą nuotaiką šalies ekosistemoje ir, galima sakyti, kad ta nuotaika po truputį gerėja.

Europos SVV metinės ataskaitos duomenys parodo, kad Lietuva itin konkurencingai pasirodė skaitmeniniame (IT), transporto ir sandėliavimo, mokslo bei apgyvendinimo sektoriuose. Taip pat vienas iš didžiausių augimų fiksuotas kultūros ir kūrybos srityje. Pavyzdžiui, pas latvius bene labiausiai pastebimas augimas buvo turizmo srityje, o Estijoje – civilinės saugos.

Technologijų srityje lenkiame kaimynus

Jau eilę metų kaip viena iš Lietuvos stiprybių įvardijama interneto ryšio kokybė ir pasiekiamumas. Todėl nenuostabu, kad skaitmeniniame sektoriuje Lietuva yra pastebima ir turi potencialo.

Šiame sektoriuje Lietuvos SVV nominalios pridėtinės vertės augimas praėjusiais metais buvo 5,6%, o realios pridėtinės vertės augimas  siekė net 10,8%. Tai rodo, kad šis sektorius ne tik auga, bet ir prisideda prie bendros ekonomikos plėtros. Prognozuojama, kad šio sektoriaus SVV pridėtinė vertė didės apie 4,5%. Augimas reiškia, kad didės ir talentų pritraukimo poreikis, todėl šiam sektoriui prognozuojamas ir aukštas įdarbinimo procentas.

Informacijos ir ryšių technologijų srityje sublizgėjo kone visos Baltijos šalys, tačiau Lietuva pagal pridėtinę vertę pralenkė latvius ir estus, kurie atitinkamai fiksavo 9,1% rodiklius.

Pastaruoju metu Lietuva daug investuoja siekdama tapti inovacijų centru. Startuolius vienijančios asociacijos, finansinės paskatos ir tarptautiniai renginiai rodo šalies potencialą. Tai tik keletas aspektų lemiančių, kad Lietuvos SVV tapo dar labiau pastebimi profesinės, mokslinės ir technologinių sprendimų srityse. Prognozuojama, kad pridėtinė vertė šiame sektoriuje nominalia verte gali padidėti apie 5%. Ši sritis turėtų sukurti apie 3% naujų darbo vietų. Augimą lemia tai, kad Lietuva investuoja į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, siekdama tapti inovacijų centru.

Augimas buvo skaičiuojamas ir statybų sektoriuje. Čia nominalios pridėtinės vertės augimas buvo praėjusiais metais buvo 10,3%, o realios pridėtinės vertės augimas siekė beveik 4%.

Metinė SVV ataskaita rodo, kad Lietuva turi pastebimo potencialo transporto ir sandėliavimo srityje. Šiame sektoriuje SVV demonstruojame stiprius augimo rodiklius, o pridėtinė vertė galėtų augti ir apie 6%. Verta pažymėti, kad šis sektorius padės sukurti apie 2% naujų darbo vietų, dar apie 1,5% gali augti naujų įmonių kiekis. Lietuva tampa vis svarbesniu logistikos ir transporto centru regione, turinčiu gerai išvystytą infrastruktūrą ir strategiškai patogią geografinę padėtį.

Praėjusiais metais Lietuva aplenkė kaimynus ir maitinimo ir apgyvendinimo srityje. Šiame sektoriuje Lietuvos SVV realios pridėtinės vertės augimas buvo daugiau nei 15%, o tai pastebimai daugiau nei Latvijoje (13%) ir Estijoje (8,6%)?.

Patogi vieta auginti verslą

Kaip ir minėjome anksčiau, kryptingos investicijos į patogų ir saugų ryšį tampa vienu iš kozirių, kodėl Lietuvos ekosistema yra patraukli. Sparti investicija į skaitmenines technologijas bei inovacijas padeda auginti ir stiprinti kone visą verslą.

Paprasčiau tariant, šiuo metu verslams reikia pažangių technologinių ir finansinių sprendimų.  Technologijų sektoriaus sėkmė ir augimas lemia ir kitų sektorių verslų augimo perspektyvas. Tačiau stiprinant verslą neužtenka tik technologinių sprendimų. Verslo augimui reikia pinigų. Finansai reikalingi tiek darbuotojų pritraukimui, tiek investicijoms į inovatyvius įrenginius, kurie ne tik paspartina darbo procesą, bet ir suvartoja mažiau energijos, dėl to patiriamos mažesnės išlaidos.

Lietuva turi palankias finansines sąlygas. Būtent finansinė aplinka Europos Komisijos ataskaitoje minima kaip viena iš Lietuvos stiprybių. Šalyje veikiantiems verslams suteikiamos paramos iš valstybės ir ES fondų. Kone kasmet startuoja vis naujos iniciatyvos naujam verslui, arba tokios, kurios skatina investuoti į tvarius sprendimus.

Tačiau parama dažnai sudaro tik dalį reikiamų finansų. Kita dalimi gali prisidėti bankai, kurie atsižvelgdami į aktualijas kuria naujus produktus. Čia didelį vaidmenį turi mažieji bankai, kurie gali lanksčiau dirbti su partneriais technologijų srityje.  

Komentaro autorius – Sarpas Demiray, „European Merchant Bank | EMBank“ generalinis direktorius