Keletas neatsakytų klausimų apie populiariąją MB
Šiuo metu Lietuvoje veikiančių UAB yra tik 2 kartus daugiau nei MB, o dar 2021 m. pabaigoje UAB'ų buvo 4 kartus daugiau.
MB populiarumas neslopsta: kaip rašė VŽ, 2024 m. sausį–liepą naujų MB buvo įsteigta beveik 3 kartus daugiau nei UAB – atitinkamai 6.562 ir 2.480.
Tiesa, bendra MB apyvarta 2023 m. sudarė 3,5 mlrd. Eur – visai nedidelę dalį visų Lietuvos juridinių asmenų pernai gautų pardavimo pajamų, siekusių 129 mlrd. Eur.
Pernai visos MB sumokėjo 202,6 mln. Eur mokesčių – kruopelę, palyginti su 12,8 mlrd. Eur, kurie kaip mokesčiai įplaukė į šalies biudžetą.
Iš dalies tai suprantama – prieš 12 metų priimant Mažųjų bendrijų įstatymą kaip tik ir buvo kalbama apie verslo formą, skirtą verslo pradžiai ir žmonėms, kuriantiems smulkųjį, nereikalaujantį didelių investicijų šeimos verslą.
Verslą, kuris gal ir negeneruoja didelių mokesčių srautų, bet suteikia galimybę dirbti, nebūti valstybės išlaikytiniais ir palengva augti.
Vis didėjantį MB populiarumą lemia ne vien tai, kad MB steigimas yra nesudėtingas, apskaita ir administravimas paprastesni nei UAB, o MB nariai patys nusprendžia, kokio dydžio įnašą įneš į bendriją.
Pasirenkant teisinę formą, turi įtakos ir mokestinė nauda.
Egidijus Kundelis, EY mokesčių skyriaus darbo grupės vyr. vadovas, sako, kad MB apmokestinimo našta paprastai būna mažesnė negu UAB, o tam tikrais atvejais galima pasiekti, kad MB nariai bus apmokestinami tik 15% gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), o MB lygiu nebus mokamas pelno mokestis. Mažesnės gali būti ir įmokos „Sodrai“.
„Tačiau visuomet yra rizika, kad MB apmokestinimo našta gali išaugti, nes bus pakeisti mokesčių įstatymai“, – į sunkiai nuspėjamą Lietuvos mokestinę aplinką atkreipia dėmesį E. Kundelis.
VŽ nuomone, mokestinių staigmenų valdžia turėtų kiek įmanydama vengti, o verslininkams turi būti suteikta galimybė pasirinkti labiausiai jų poreikius atitinkančią verslo formą. Prireikus – ją nesunkai pakeisti į tinkamesnę. Kartais – ir dėl geresnio įvaizdžio.
„Pirmas dalykas – įvaizdžio klausimas, nes Lietuvoje vis dar veikia apie MB sudarytas įspūdis, jog jos kuriamos tam, kad būtų galima pinigų uždirbti ir tada užsidaryti. Antras – UAB atrodo rimčiau nei MB bendraujant su užsienio tiekėjais. Trečia – UAB labiau atitinka mūsų augimo ir plėtros planus“, – motyvus, kodėl neseniai priėmė sprendimą persitvarkyti iš MB į UAB, išvardino Deividas Kiškionis, saulės energetikos sprendimus teikiančios UAB „LDA Energia“ vadovas.
Jis sako puikiai suprantantis, kad dėl kai kurių mokestinių aspektų MB yra verslui palankesnė forma ir tapus UAB išlaidos bus didesnės.
„Tačiau nutarėme, kad dėl augimo ir geresnio įvaizdžio verta paaukoti pelno dalį“, – VŽ sakė verslininkas.
Nuomonė, jog kai kurios MB kuriamos tam „kad būtų galima pinigų uždirbti ir tada užsidaryti“, greičiausiai susiformavo ne tuščioje vietoje – ne kiekviena MB (kaip, beje, ir UAB) spindi skaidrumu.
Tad gausiai besikuriantiems ir, reikia tikėtis, sąžiningiems MB verslams dar teks kurį laiką darbuotis, kol nuo MB įvaizdžio bus nuvalytos apnašos.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), pernai išnagrinėjusi MB veiklą, nurodė ne vieną šiai verslo formai būdingą mokestinę riziką.
VMI užkliuvo, kad nemažai MB vengia registruotis kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojos ir balansuoja ties šią prievolę numatančia apyvartos riba. Kad taiko lengvatinį 5% pelno mokesčio tarifą, kai pajamos ilgą laiką yra artimos 300.000 Eur, kurias viršijus lengvata jau nebegaliotų. Kad uždirba dideles – dešimčių milijonų eurų dydžio – metines pajamas, tačiau nekeičia teisinės formos ir naudojasi MB pranašumais. Kad veiklos nuostolį kelerius metus iš eilės deklaravusios MB išmoka dividendus ir pan.
Visa tai nėra uždrausta. Ir tokių rizikų nesunkiai galima įžvelgti ir UAB gretose.
Tačiau, turint galvoje, kad MB mokesčių neretai moka gerokai mažiau nei UAB, o kai kurių metinės apyvartos smarkiai viršija vidutinės UAB pajamas (pavyzdžiui, 2023 m. dviejų rekordininkių MB metinė apyvarta sudarė 44 mln. ir 31 mln. Eur), gali kilti minčių, kad MB ir UAB sudarytos nelygiavertės sąlygos ir kai kas jomis piktnaudžiauja.
Į šį klausimą turėtų atsakyti institucijos, iš visų pusių išanalizavusios naujausius duomenis ir įvertinusios MB teisinės formos naudą ir rizikas.
Objektyvios analizės rezultatai suteiktų ramybę UAB vadovams ir savininkams, kuriuos kartais užklumpa įtarimai, kad yra atsidūrę nelygiavertėje padėtyje ir turi dorotis su daug didesne mokestine ir administracine našta nei MB nariai.
Reikia tikėtis, kad jie taip pat pagerintų MB, kaip sąžiningų rinkos dalyvių, įvaizdį.
O jei tokia analizė atskleistų neteisybių ir spragų, įstatymų kūrėjams ji suteiktų pagrindą juos gerinti.
