Kai greičiau yra lėčiau
2023 m. gruodį priimtos Statybos įstatymo pataisos numato, kad vietoj šiuo metu egzistuojančių trijų projektavimo etapų gauti statybos leidimą – projektinių pasiūlymų, techninio ir darbo projektų – liktų du: projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto, arba kitaip – koncepcijos detalizavimo.
Statybos leidimas bus išduodamas, kai bus patvirtinti projektiniai pasiūlymai, o techninio darbo projekto institucijos nebetikrins, už jo tikslumą bus atsakingi patys projektuotojai.
Ilgai trunkantis statybos leidimų išdavimas – ne vienus metus linksniuojama problema, kuria nuolat skundėsi nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai. Ilgi biurokratiniai procesai tapdavo bene labiausiai vilkinančia kliūtimi.
Pavyzdžiui, VŽ liepą išanalizavo NT plėtros bendrovės „Citus“ kaupiamus duomenis apie sostinėje statomus būsto projektus. Jie rodo, kad iš visų 228 stebimų projektų per 2021–2024 m. statybos leidimus gavo 25. Vidutiniškai nuo projektinių pasiūlymų paviešinimo iki jų patvirtinimo sostinėje praeina 2,3 mėnesio, o tuomet iki statybos leidimo – 14,2 mėnesio. Kitaip tariant, vidutiniškai nuo projekto pristatymo visuomenei iki galimybės pradėti jį įgyvendinti praeina 16,5 mėnesio.
Dėl užsitęsusio statybos leidimo išdavimo išauga ir projekto pardavimo kaina.
Aplinkos ministerijos (AM) atstovai aiškina, kad pereinant prie dviejų etapų projektavimo šiek tiek koregavosi tai, ko reikia projektiniuose pasiūlymuose: nuo lapkričio ten turi atsirasti visi sprendiniai, reikalingi statinio santykiui su aplinka, integracijai į urbanistinį aprūpinimą, inžinerinei infrastruktūrai įvertinti. Anot jos, projektiniuose pasiūlymuose turės būti statinio architektūrinė koncepcija, sklypo pagrindiniai sprendiniai.
„Visuomenė matys pastatų aukštį, vietą sklype, fasadus, medžiagiškumą, paskirtį, preliminarų vidaus planavimą, architektūrinę išraišką. Bus matomi pagrindiniai sklypo sutvarkymo sprendiniai, želdynų, takų, konceptualus aprūpinimas infrastruktūra, gyventojams bus pristatoma, iš kur bus jungiami tinklai, kur bus pravažiavimai“, – aiškina Daiva Veličkaitė-Matusevičė, aplinkos viceministrė.
Deivis Valiulis, advokatų kontoros „Triniti Jurex“ partneris, mano, kad projektavimas gali brangti – dėl būtinybės pasiekti gerokai didesnį projekto detalumo lygį prieš sužinant visuomenės ir institucijų nuomonę.
„Šiuo metu, išleidus apie 20% suplanuoto projektavimo biudžeto projektiniams pasiūlymams rengti, galima buvo organizuoti viešą projekto svarstymą ir pasitikrinti, ar pastatas iš esmės priimtinas savivaldai, visuomenei. Po pakeitimų dėl išaugusios projektinių pasiūlymų apimties turės būti investuojama virš 50–60% numatyto projektavimo biudžeto, prieš pristatant projektą viešam svarstymui“, – sako jis.
Jo teigimu, nepritarus pirminiam projektui, visas projektavimo sąnaudas gali tekti priskirti prie nuostolių, nes projektą gali tekti keisti iš esmės.
Tokią nuomonę išsako ir architektai. Pasak Algimanto Pliučo, Lietuvos architektų rūmų (LAR) pirmininko, didžiausią nerimą kelia apimties didėjimas.
„Projektiniai pasiūlymai visada buvo stadija, kur pristatai architektūrinę koncepciją, aptari ją su visuomene, savivaldybe, o toliau projektuojant galima dar paieškoti kitokių variantų. To neliko visiškai“, – sako jis ir pateikia pavyzdį: jei plėtotojas nuspręstų, kad nori pakeisti fasado spalvą, tai taptų esminiu projekto pokyčiu, tektų rengti naują projektą ir pakartotinai jį viešinti.
Ir nors AM viceministrė teigia, kad projektavimas turėtų sutrumpėti, nes vietoj trijų etapų, norint pradėti statybas, lieka du, specialistai sako, kad tai – tik teorinė galimybė greičiau projektuoti. Mat, pasak LAR pirmininko, žinant, kaip institucijos dirba, kokios jų vidinės taisyklės, kaip tuos projektus tikrina ir kaip jie derinami, procesai pailgės.
Tiesa, lieka vienas „jei“ – projektavimas sutrumpės tik tuo atveju, jei pasiūlymams bus pritarta iš pirmo karto.
Tačiau kone kiekvienas NT plėtotojas gali patvirtinti: daugelis statinių miestuose nesulaukia pritarimo po pirmojo pristatymo, o projektą tenka keisti kelis kartus, viešinti ir derinti iš naujo.
O, pasak advokato, parengti pakeistus ar naujus projektinius pasiūlymus užtruks gerokai ilgiau ir kainuos daug brangiau, nei tai galima padaryti šiuo metu.
Prognozuojama, kad ilgės ir viešas svarstymas – NT vystytojai mano, kad pakeitimai neprisidės prie konstruktyvesnio projektų svarstymo su visuomene, o tik sukurs papildomų biurokratinių procesų ir vėlgi – ilgiau užtruks leidimų išdavimas.
Architektai sako kreipęsi į ministeriją, kad minėtų pokyčių įsigaliojimas būtų nukeltas į vėlesnį laiką – rinka nespės pasiruošti, be to didės ir projektavimo sąnaudos.
Taip pat baiminamasi, kad gali kilti ir skirtingų interpretacijų rizika. O tai, beje, – ne naujiena. Ir ne tik statybų sektoriuje. Lietuvoje neretai priimami ne iki galo parengti nauji teisės aktai ar pataisos, kurių esmę galbūt ir supranta jų kūrėjai, bet tik ne tie, kuriems teks pagal juos dirbti. Skuba šiame procese neteikia naudos niekam.
