Bukas ir bukesnis renkasi iš elektrono ir molekulės
Visgi viename sektoriuje – transporto, vertinant kenksmingų dujų išmetimus ir augantį naftos degalų vartojimą, atrodome prastai ir negalime pasigirti lyderyste.
Ledus pralaužti bando susivieniję verslai, kuriems, rodos, teko pereiti visą sudėtingą lobizmo kelią, siekiant, kad Lietuvos tikslas mažinti naftos degalų vartojimą būtų įtvirtintas įstatyme.
Savo ruožtu aukščiausia audito institucija, Valstybės kontrolė, patvirtino, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai transporto sektoriuje mažėja per lėtai, biodegalų gamybos potencialas išnaudojamas nepakankamai, o elektros panaudojimo plėtra transporte šlubuoja.
Kodėl transporto sektorius toks svarbus ir kuo čia dėtas mūsų strateginis nepriklausomos energetikos siekis, galbūt paklausite?
Transporto sektorius yra didžiausias energijos vartotojas Lietuvoje. Nuo jo transformacijos masto ir greičio priklausys elektros vartojimas ateityje, o elektra yra labai nepatogus daiktas, nes tiek, kiek jos pagamini, reikia ir suvartoti arba išsiųsti jungtimis pas kaimynus.
Didesnis vartojimas, kurį gali atnešti transporto sektoriaus pertvarka, gali įgalinti tolesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą. Kalbame ne tik apie didelius jūrinio vėjo parkus, bet ir apie naujos kartos pramonę, kurioje elektrolizės įrenginiai gamina žaliąjį vandenilį ar sintetinius degalus, už kuriuos ateityje Europa bus pasiruošusi mokėti premium kainą.
Taip raktų, atrakinančių transporto ir pramonės dekarbonizacijos duris, yra ne vienas, kiekviena technologija ir energijos nešėjas turi savo specifiką ir nėra universalūs. Dabar panašiausia, kad ateities energijos sistemos, paremtos elektros generacija saulės ir vėjo parkuose, sėkmė priklausys ne tik nuo vyriausybių strategijų, bet ir verslo pasiryžimo rizikuoti kuriant sintetinių degalų ir vandenilio mėlynuosius vandenynus.
Be to, svarbu nepamiršti, kad ekosistemos plėtra priklausys ne tik nuo gamybos ir pasiūlos, bet ir nuo paklausos. Įkrovos stotelių plėtra, biometanu varomų vilkikų parkai, e. degalų panaudojimas pramonėje lems ne ką mažiau nei valstybių teisiniai įpareigojimai tą paklausą dirbtinai kurti.
Tiesa, jau pirmajam naujos kartų degalų gamybos investuotojui, Danijos „European Energy“, parodėme savo „svetingumą“ ir šimtamilijoninių investicijų alkį.
Tokios istorijos, kurias papildo jūrinio vėjo jėgainių parko su valstybės parama ir be jos rokiruotė bei pakeistos žaidimo taisyklės elektros tiekėjams dėl ilgalaikių sutarčių nutraukimo be netesybų siunčia signalus, kad investicinė aplinka nėra stabili. Ne tik dėl geopolitinių veiksnių, kuriuos dažnai mėgstama pabrėžti.
O investicijos į vandenilio, jo produktų, sintetinių degalų gamybą ir kartu vartojimą turės būti milžiniškos. Planuojama, kad ES investicijos į žaliojo vandenilio plėtrą iki 2050 m. galėtų siekti 180–470 mlrd. Eur. Šimtais milijardų turėtų prisidėti ir verslas.
Dalis vystytojų atvirai pripažįsta, kad bijo kalbėti apie naujus sintetinių degalų ir vandenilio projektus, nes tiesiog nenori sulaukti neprognozuojamos visuomenės reakcijos, nes „ne mano kieme“ idėjos sklinda vis plačiau.
Be to, kartais dirbtinai bandoma supriešinti biodegalų, vandenilio gamintojus su elektros tiekėjais ir įkrovos stotelių vystytojais.
Čia norisi pakartoti, kad transporto sektorius yra toks didelis, kad jį visiškai dekarbonizuojant pyrago užteks visiems.
Tik bukas ir bukesnis, godus ir godesnis galėtų ginčytis dėl vieno ir paties tinkamiausio varianto pakeičiant iškastinį kurą transporte. Vieni segmentai rinksis molekules, kiti – elektronus. Su savo trūkumais, apribojimais ir pranašumais.
VŽ nuomone, peštis dėl didesnio kąsnio šiuo atveju nereikėtų. Daug svarbesniais veiksniais pritraukiant investuotojų ir tampant energijos eksportuotojais taps investicinės aplinkos stabilumas ir į ateitį prognozuojamas aiškumas, kuris prasideda valdžiai nustatant žaidimo taisykles. Kiekvienas netikėtas jų pakeitimas mus labiau izoliuos virti savo sultyse be didesnės konkurencijos, vadinasi, su neefektyvesniu panaudojimu.
Infrastruktūros projektai kuriami ne vienam politiniam ciklui.
