Didesnio verslo ir atsakomybė didesnė. Net jei tai ir MB
Auditoriaus išvados paskirtis – patvirtinti, kad įmonės pateikta finansinė informacija tikrai ir teisingai atspindi verslo finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, yra neklaidinanti ir nepagražinta.
Partneriams, klientams, kreditoriams, investuotojams, darbuotojams ši informacija neįkainojama – tai vienas svarbiausių šaltinių analizuojant įmonės veiklą ir jos galimybes. Ja remdamiesi partneriai koreguoja savo planus, imasi naujų bendrų veiklų ar jų išvis atsisako.
Tiesa, metinis auditas įmonei kainuoja ne vieną tūkstantį eurų, prisideda dar ir laikas, kurį turi skirti paprastai iki ausų darbuose panirę vadovas ir buhalteris, kad pateiktų auditoriui reikalingus duomenis.
Sunkiausiai ši našta slegia nedidelių įmonių pečius – išlaidos auditui, palyginti su jų pajamomis bei pelnais, neretai būna neproporcingai didelės. O šių įmonių įtaka rinkai ir partneriams dėl kuklių veiklos apimčių paprastai nebūna reikšminga.
VŽ nuomone, valstybė žengė teisingą žingsnį, kai, atsižvelgdama į infliaciją, padidino rodiklius, kuriuos pasiekusios UAB privalo būti audituojamos.
Tai galios teikiant jau 2024 m. finansines ataskaitas.
Dėl padidintų rodiklių, skaičiuojant grynai teoriškai, pagal 2023 m. įmonių rezultatus, galima primesti, kad nuo pareigos audituoti finansines ataskaitas bus atleistos maždaug 1.000 UAB.
Iki šiol auditas buvo privalomas UAB, kurios perkopė du iš trijų rodiklių: 1,8 mln. Eur vertės turto, 3,5 mln. Eur metinių pajamų ir 50-ies darbuotojų.
Kitais metais, kai bus teikiamos finansinės atskaitos už 2024 m., auditoriaus išvada bus reikalinga tik toms UAB, kurios viršija du iš trijų rodiklių: turi daugiau nei 2,5 mln. Eur vertės turto, uždirbo daugiau nei 4,5 mln. Eur metinių pajamų (vidutinis darbuotojų skaičiaus išlieka nepakitęs).
Kartu privalomas auditas nuo kitų metų yra numatytas ir tokius pačius rodiklius kaip UAB pasiekusioms mažosioms bendrijoms.
Iki šiol MB audituoti finansinių ataskaitų neprivalėjo – nepriklausomai nuo turimo turto, gautų pajamų ir įdarbintų žmonių skaičiaus.
„Viršyti kriterijai, nepriklausomai nuo įmonės teisinės formos, reiškia, kad įmonės veikla darosi reikšminga didesniam ataskaitų vartotojų ratui“, – šį žingsnį grindė įstatymą rengusi Finansų ministerija.
MB, kurios peržengia kriterijus, 2024 m. greičiausiai bus vos kelios – 2023 m. turto už daugiau nei 2,5 mln. Eur turėjo 16 MB, o daugiau nei 4,5 mln. Eur pajamų uždirbo 45 MB. Devynios iš šių įmonių pernai viršijo ir turto, ir pajamų rodiklį.
Tai verslai, jau išaugę smulkaus verslo, kuriam ir buvo sukurta MB juridinio asmens teisinė forma, marškinėlius.
„MB pradinė idėja – kad tai bus šeimos verslas, todėl jam nereikia kelti didelių reikalavimų. Dabar matome, kad MB forma kartais naudojama ne šeimos verslams plėtoti, o kaip mažiau mokesčių uždedantis verslo būdas. Kai kurios MB yra pasiekusios tokį dydį, kad jų rezultatai rūpi ne tik savininkams, bet ir partneriams, kreditoriams, rinkai“, – sako Audrius Linartas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos vadovas.
VŽ atkreipia dėmesį, kad didžiosios dalies MB naujasis reikalavimas nepalies – iki 2,5 mln. Eur turto ir 4,5 mln. Eur pajamų joms dar augti ir augti.
Todėl MB teisinės formos įtraukimas į sąrašą tų verslų, kurie, užaugę iki tam tikro dydžio, turi panašias pareigas, kaip ir UAB, yra logiškas – didesniam verslui taikytini ir didesni atsakomybės, skaidrumo standartai.
Be to, net ir stambiausioms MB išlieka ne tik mokesčių lengvatos, bet ir mažiau sudėtingo (taigi, ir pigesnio) audito galimybė – visos MB ir toliau finansines ataskaitas galės sudaryti pagal paprastą 38-ąjį verslo apskaitos standartą (VAS).
Tiesa, kai kurie ekspertai kelia klausimą, kad pakeitus tvarką atsiranda priešprieša su ES direktyva, kuri apibrėžia įmonių finansinės atskaitomybės principus ir reikalavimus.
„Pagal direktyvą valstybės turėtų tausoti savo resursus ir neapkrauti verslo papildoma našta, kurios kaina neatitinka atnešamos naudos. MB yra privačių fizinių asmenų įmonė, o kai fizinis asmuo yra įmonės savininkas, jis ir taip puikiai pažįsta savo įmonę. Jam audito paprastai nereikia“, – VŽ sako Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.
Situacija, kai auditas pačiai įmonei nereikalingas, tačiau įstatymai verčia šią paslaugą pirkti (o tai būdinga ne tik MB, bet ir nemenkai daliai UAB), pasak D. Čibirienės, gresia audito paslaugų devalvacija, nes rinkoje pradeda dominuoti įmonės, kurios atlieka auditus dėl varnelės – pigiai, formaliai, neprašydamos iš įmonės duomenų ir t. t.
Tikėtina, kad dėl nedidelio MB, kurioms bus privalomas auditas, skaičiaus, šis pakeitimas rinkai didelės įtakos veikiausiai nepadarys.
Tačiau klausimas dėl ataskaitų, dokumentų bei tvarkų, kurie kuriami tik dėl varnelės, nemažai kainuoja ir gaišina verslo laiką, niekam neatnešdami realios naudos, lieka opus ir atviras.
Belieka palinkėti, kad Vyriausybė (greičiausiai jau naujoji, kuri bus suformuota po rudenį įvyksiančių Seimo rinkimų) neužmirštų, jog administracinės naštos verslui mažinimas ir tuščių reikalavimų išravėjimas turi būti vienas svarbių jos uždavinių. O verslas turėtų nuolat jai apie tai priminti ir aktyviai dalyvauti svarstymuose bei diskusijose.
