E. Leontjeva. Gynybos fondo šaltiniai išeina atostogų

Iš tiesų, lėšų gynybai norėta paimti iš bankų, draudimo sektoriaus, įmonių pelnų, veiklos pagal verslo liudijimus ir net tabako bei alkoholio produktų vartojimo. Ieškota visur, išskyrus pačios valdžios teritorijoje. O juk ten – solidūs šaltiniai šaukte šaukiasi būti įtraukti į gynybos finansavimą.

Tieji šaltiniai – valstybės ir savivaldybių turtas, įvairūs UAB-ai ir AB-ai, institucijų bei įstaigų funkcijos ir ten gyvenančių pareigybių optimizavimas. Pastarųjų skaičius kasmet nuosekliai auga ir šiemet siekia 64.000. O jei jis būtų toks kaip 2018 m., vien darbo užmokesčiui valstybės tarnyboje valstybė sutaupytų 90,5 mln. Eur.

Dar ambicingiau taupyti leidžia skaitmenizavimas. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, Lietuvos viešosios paslaugos jau yra tarp labiausiai skaitmenizuotų ES. Ketinama nesustoti ir toliau – skaitmenizavimui iki 2030 m. suplanuota skirti net 450 mln. Eur.

Progresas nuostabus, klausimas tik – o kur gi jo vaisiai? Kiek procesų ir funkcijų supaprastėjo, sutrumpėjo ar išnyko dėl šio progreso? Kiek pagreitėjo derinimai su valdžios įstaigomis, jų atsakymo terminai? Kiek darbo valandų sutaupyta, perduodant funkcijas kompiuterinėms sistemoms ir dirbtiniam intelektui? 

Jeigu skaitmenizavimas nedavė apčiuopiamo sutaupymo – darbo dienomis, pareigybėmis, procesų trukme bei biudžeto eurais, kažkas su juo negerai.

Kitas šaltinis – valstybės valdose privisusios lengvatos. Visi Lietuvos dirbantieji gali atostogauti 20 dienų, o valstybės tarnautojai gauna net 39 darbo dienas mokamų atostogų, finansuojamų iš mokesčių mokėtojų sunešamo biudžeto. Stažą turintys tarnautojai gali atostogauti dar ilgiau – 54 darbo dienas arba du su puse mėnesio, visą šį laikotarpį gaudami atlyginimą. Ir tai tik ledkalnio viršūnė – darbo ir poilsio režimo bei kitokios lengvatos slepia gausius rezervus gynybai finansuoti.

Tam, kad visi gyventojai galėtų prisidėti prie gynybos prioriteto solidariai – ne žodžiais, o darbais, verta atverti dar vieną, visiems prieinamą šaltinį. Mes visi turtingi laisvadienių. Štai Danija šiemet atsisakė vieno laisvadienio tam, kad padidintų gynybos finansavimą ir surinktų papildomus 400 mln. Eur mokesčių.

2023 m. per vieną darbo dieną Lietuvoje buvo sukuriama 287 mln. Eur ir į biudžetą sumokama 107 mln. Eur mokesčių. Žinoma, nedarbo dieną nesustoja vartojimas, tačiau nedirbant vertė nėra kuriama nei privačiame, nei viešajame sektoriuje. Prisidėti savo laiku ir darbu prie gynybos fondo gali kiekvienas.

Tikslas – ne atimti laisvadienį ar lengvatą, bet surasti tokius gynybos finansavimo rezervus, kurie nepablogintų, o dar ir pagerintų šalies ekonominę padėtį. Būtent todėl derėtų įšaldyti ir iki šiol nuolat augusias valstybės išlaidas viešojo administravimo institucijų veiklai. Tai leistų nukreipti dėl ekonomikos augimo didėjančias biudžeto pajamas tiesiai į gynybos fondą. O administracinių išlaidų lubos sukurtų spaudimą efektyvinti veiklos procesus – ir taip prisidėtų prie spartesnio vertės kūrimo Lietuvos ekonomikoje.

Politikai sako, kad biudžetui reikia daugiau pajamų. Tad imkime ir pagreitinkime valdžioje stringantį gerovės kūrimą. Atgręžkime žvilgsnį į rezervus, esančius valdžios teritorijoje. Tai – dvigubos paskirties rezervai. Jie gali sustiprinti mūsų gynybos fondą ir leisti greičiau ir efektyviau kurti vertę šalies ekonomikoje.

Komentaro autorė – Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.