Sėkmės taškai – įžvalgiausiems
Iš ankštomis jau tapusių patalpų planuoja išsiveržti UAB „Technogaja“ – pasak jos vadovo Ramūno Katkevičiaus, naujų erdvių prisireikė, nes kasmet nemažai investuojama į įrenginius ir technologijas. Todėl Kauno rajono Rokų seniūnijoje šalia jau veikiančios gamyklos numatoma statyti naują. Preliminarios investicijos sudarys apie 2–3 mln. Eur.
„Manau, kad šiuo metu pats geriausias laikas susiprojektuoti naują gamyklą ir pasiruošti startui. Laikas susidėlioti mintis ir verslo strategiją keletui metų į priekį, tai mes ir darome su savo vadovų komanda“, – pabrėžia verslininkas. Pasak jo, bus stiprinama sritis, kurioje ir dirbama – oro filtrai ligoninėms, laboratorijoms, pramonei.
Naujienų numatoma ir Panevėžio LEZ: senose patalpose irgi nebetelpanti metalo apdirbimo UAB „Emeko“ projektuoja čia naują 10.500 kv. m dydžio gamyklą. Bendrovė specializuojasi katilų, ekonomaizerių, dūmų valymo įrangos, slėginių indų, rezervuarų ir kitų plieno gaminių bei metalo konstrukcijų gamyboje.
Andrius Dagys, bendrovės vadovas, aiškina, kad naujoje gamykloje galės dirbti efektyviau, o turint pajėgumų, gamybą tikimasi padidinti vos ne dvigubai.
Kadangi „Emeko“ veikia energetikos sektoriuje, kuriame, Rusijai užpuolus Ukrainą, įvyko sukrėtimas, inžinerinės įmonės, kurios neturi savo gamybos, bet turi „know-how“, užsako pagaminti slėginę įrangą šilumai generuoti, atgauti, kitiems energetiniams procesams. Pavyzdžiui, dūmams valyti ar įvairiems kondensaciniams procesams. Bendrovės gamyba projektinė, kiekvienas produktas individualus. O jų, anot direktoriaus, išaugo.
Naują pastatą Telšių rajone, Viešvėnuose, projektuoja švediško kapitalo skydinių namų gamintoja UAB „Workman“. Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad bus sukurta 18 naujų darbo vietų.
Įkurtuvės planuojamos ir Alytaus pramonės parke: čia miesto savivaldybė projektuoja gamybos pastatą. Konkurso būdu jis bus nuomojamas verslo įmonėms, užsiimančioms siuvimu, elektronikos prietaisų, plastiko ar metalo gaminių surinkimu.
Projektavimas ir statybos finansuojamos iš ES lėšų, jų vertė – 5 mln. Eur.
„Šiuo metu juntamas ne tik laisvų sklypų, bet ir patalpų, kuriose įmonės galėtų vykdyti savo veiklą iškart, poreikis. Todėl šiuo projektu siekiame praplėsti galimybes kurtis įvairesnių sričių aukštą pridėtinę vertę kuriančioms smulkiosios pramonės, inžinerinės maisto pramonės įmonėms“, – informuoja Lina Gaidžiūnaitė, Alytaus vicemerė.
Optimizmą augina tai, kad gamybos plėtra planuojama šalies regionuose: bus sukurtos papildomos darbo vietos, verslas statomus pastatus ruošiasi pripildyti nauja įranga.
Pavasarį, balandį–gegužę „Luminor“ banko užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta vadovų apklausa, parodė, kad 29% Lietuvos smulkių ir vidutinių verslų (SVV) 2024 m. yra suplanavę plėtrą. 48% Lietuvos SVV plėtros neplanuoja.
Iš tų įmonių, kurios planuoja plėtrą, daugiau nei du trečdaliai (64%) žada didinti gamybos apimtį ir pardavimą. 40% planuoja įdarbinti daugiau žmonių, 32% plėsis kurdamos naujas prekes bei paslaugas, dar 15% numato didinti eksportą į ES šalis.
Minėti pramonės įmonių projektiniai pasiūlymai (o jų yra ir daugiau) pareikšti birželio mėnesį. Panašu, kad vasaros laikotarpiu verslas lūkūriuos, aktyvumas gali suintensyvėti rudeniui atėjus.
Suaktyvinti plėtros planus gali gerėjantys ekonomikos rodikliai, prasidėjęs palūkanų mažinimas bei optimistiškesni signalai iš euro zonos: čia fiksuojamas stipriausias nuo 2022 metų vasario vartotojų pasitikėjimas.
Rodiklis lėtai auga penktą mėnesį eilės, atspindėdamas optimistiškesnes nuotaikas laukiant Europos centrinio banko politikos švelninimo bei po pirmojo tokio sprendimo priėmimo šio mėnesio pradžioje.
Pagerinta ir Vokietijos – vienos didžiausių Lietuvos eksporto rinkų – ekonomikos augimo prognozė.
Visi šie ženklai signalizuoja verslui, kad ilgiau laukiant įspūdingesnių ekonomikos augimo rodiklių, galima ir prašauti. Pavėlavus į startą, kai ryškiau pradės didėti paklausa, neturint pakankamai prekių, darbo jėgos, technologinių pajėgumų, galiausiai – ir rinkų, gali tekti žvelgti į pirmyn dumiančių kolegų/konkurentų nugaras.
Tad pirmiausi ir svarbiausi pergalės taškai gali atitekti laiku ir tinkamai ekonomikos atsigavimui pasiruošusiems verslams.
