Pelno mokesčio kėlimo klausimu pasakė A, bet nutylėjo B
Finansų ministerija (FM) pažymi, kad Lietuvoje esančios bendrovės, nesvarbu, ar jos priklauso mūsų šalyje ar už jos ribų įsikūrusioms įmonių grupėms, vadinamojo papildinio mokesčio už 2024 m. dar nemokės.
Jei įstatymą pasirašys prezidentas, nuo 2024 m. liepos su MALĮ bus įteisintos tik su informacijos teikimu susijusios prievolės. Tačiau mokesčių ekspertai beda, kad verslams vis vien reikės skaičiuoti naująjį mokestį, o tie mokesčiai atiteks užsienio valstybėms.
Šio mokesčio esmė yra ta, kad jei tarptautinės grupės kurioje nors valstybėje moka mažiau nei 15% pelno mokesčio nuo uždirbto pelno, skirtumas iki tų 15% turi būti „primokėtas“ kaip papildinis mokestis (angl. Top-up tax).
Lietuvoje vidutiniškai sumokamas efektyvusis pelno mokestis, atskaičius įvairias lengvatas, dabar siekia 12–13%, tačiau stambios įmonių grupės, pavyzdžiui, „Ignitis grupės“, sumokamas pelno mokestis nesiekia ir 10%.
Tad tokioms bendrovėms teks papildomai primokėti, kol kas ne į Lietuvos, o kitų valstybių biudžetus, preliminariais skaičiavimais, apie 50 mln. Eur per dvejus metus.
Patronuojančių bendrovių, kurioms taikomas šis reguliavimas, Lietuvoje yra bent penkios (pvz., „Ignitis grupė“, bendrovė „Achema”, AB „Akola“ (buvusi „Linas Agro grupė“), ir kt.).
Tačiau, kaip paaiškėjo pagal į nacionalinę teisę perkeliamą direktyvą, kai ES teisės aktas bus Lietuvoje įgyvendintas visa apimtimi, mokestis palies jau apie 600 Lietuvoje veikiančių bendrovių, o realiai apskaičiuoti ir mokėti papildinį mokestį turės apie 400.
Mokesčių ekspertai nurodo, kad mokestis palies šimtus Lietuvoje veikiančių įmonių, priklausančių didelėms pasaulinėms grupėms, – tam užtenka viršyti santykinai nedideles ribas: 10 mln. Eur apyvartą ir 1 mln. Eur pelną.
Apie tai, kaip teks skaičiuoti vadinamąjį papildinį mokestį ir kas nutiks su pelno mokesčio lengvatomis, skaitykite publikacijoje „Milijonus nuo pelno kitoms valstybėms perleis ne tik „Ignitis“, bet ir šimtai mažesnių įmonių“.
Finansų ministerija pasakė A, bet nutylėjo B.
Nepatogi tiesa yra ta, kad nors plika akimi papildoma mokestinė našta guls ant vos dviejų rankų pirštais suskaičiuojamų labai didelių, Lietuvoje pagrindinę kompaniją turinčių įmonių grupių, visgi pasigilinus į direktyvos nuostatas matyti, kad naujoji įmonių grupių apmokestinimo tvarka palies gerokai daugiau bendrovių.
Pavyzdžiui, pagal direktyvą 750 mln. Eur apyvartos riba nebus indeksuojama, todėl ilgainiui mokesčio ribą greitai pasieks santykinai mažesnės įmonės (Lietuvoje tai, pavyzdžiui, būtų bendrovės ACME, „Baltic Petroleum“ bei daugelis kitų).
O pridėjus Lietuvoje veikiančias įmones, kurios priklauso tarptautinėms įmonių grupėms, papildinis mokestis ir jo deklaravimas palies jau šimtus bendrovių.
„Minimalaus pelno mokesčio įvedimas primena, kad pradžioje visi mokesčiai įvedami kaip išskirtiniai, taikyti tik turtingiausiems, o ilgainiui nusileidžia kone į kiekvieną kiemą“, – sako Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė.
Kartu kyla rizika, kad naujus mokesčius mokės tik uoliausieji.
Mat už MALĮ numatytos pareigos atskleisti konsoliduotus įmonių grupės duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), Registrų centrui nesilaikymą tų grupių ir grupių įmonių vadovams numatytos baudos yra palyginti simbolinės (nuo 1.800 iki 3.800 Eur), tad gali būti paprasčiau ir pigiau sumokėti baudą nei atskleisti duomenis, kiek įmonių grupė sumoka efektyvaus pelno mokesčio.
Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė, MB „Sostinės auditoriai“ vadovė, taip pat atskleidžia, kad dėl didelių pasaulinių įmonių grupėms priklausančių UAB kol kas yra problema, nes nėra renkami duomenys apie įmonių grupes ir VMI neturės informacijos, ar „UAB patenka į privalomą apmokestinimo zoną ar ne“ pagal Pillar Two direktyvą.
„Net užsienio šalių UAB vadovai gali šito nežinoti, nes grupė (motininė įmonė) neturi jokios pareigos atsiskaityti savo vaikams apie visos grupės pasaulines pajamas. Gali būti, kad tarp jų yra sėkmingai taikančių 0 tarifą dėl įvairiausių investicinių lengvatų“, – komentuoja D. Čibirienė.
Dėl šios direktyvos įgyvendinimo dalis pelno mokesčio lengvatų (pavyzdžiui, taikomų investiciniam projektui ar MTEP), pasak mokesčių konsultantų, grįš atgal į biudžetą. Grąžinti teks ne visą lengvatą, nes direktyva numato galimybę susimažinti papildinio mokesčio sumą.
„Ir dalis mūsų klientų planuoja gana efektyviai pasinaudoti šiuo sumažinimu. Tačiau svarbu pasikartoti, kad šios „grįžtančios“ lengvatos artimiausius kelerius metus grįš ne į Lietuvos biudžetą, o į kitų valstybių biudžetus“, – kalba Donatas Kapitanovas, profesinių paslaugų bendrovės EY mokesčių praktikos partneris.
VŽ nuomone, FM, žengusi vieną žingsnį, turėtų dar iki rudenį įvyksiančių Seimo rinkimų žengti ir kitą, pateikdama įstatymus, kurie visa apimtimi įgyvendintų ES direktyvos prievoles, kad papildomi mokesčiai keliautų ne į svetimus, o savus aruodus.
Augant spaudimui didinti išlaidas gynybai dėl išaugusios karo grėsmės vidutiniu laikotarpiu, o ilguoju laikotarpiu užkaišyti pensijų sistemos skyles dėl to, kad senėjant visuomenei vis mažiau darbuotojų išlaiko augančią pensininkų armiją toks teisėkūros brokas, žvalgantis į naujus kitus mokesčius, tiesiog nepateisinamas.
