Moralė, paguldyta ant menčių
Minėtus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus siūlo apie 20 parlamentarų iš valdančiųjų ir opozicijos. Į sąrašą siūloma įtraukti gyventojus ir įmones, jeigu jie veikia Rusijoje ar Baltarusijoje, ten moka mokesčius, prisideda prie propagandos ar mobilizacijos kampanijų ar kitaip skatina Rusijos karinius veiksmus.
Šį sąrašą turėtų sudaryti ir patvirtinti Vyriausybė.
Anot įstatymo pataisos autorių, Rusijoje mokėdami mokesčius verslininkai netiesiogiai prisideda prie agresorės karinių pajėgumų vystymo, jos propagandos ar mobilizacijos kampanijų, kitaip netiesiogiai skatina Rusijos karinius pajėgumus ir taip kelia grėsmę tiek Lietuvos, tiek jos partnerių nacionaliniam saugumui.
Viešumoje lyg ir labai „madinga“ garsiai piktintis Rusijos sukelto karo rėmėjais. Ir čia pat užmerkti į tai akis. Lietuvoje veikia ne viena gamykla, kurios akcininkas nusprendė likti Rusijoje, nes ten gerai užsidirba. Kažkurios įmonės darbuotojai parašė laišką, reikalaudami iš akcininko pasitraukti iš šalies agresorės. Bet į laišką nebuvo sureaguota, viskas nurimo ir plaukia sena vaga. Įmonės gamina, parduoda, pirkėjai – perka.
Balandžio pabaigoje parlamentarai pakvietė Lietuvos prekybos tinklus pasirinktu būdu žymėti tų bendrovių prekes, kurios iki šiol vis dar remia Rusijos vykdomą karinę agresiją, tiekdamos savo produkciją šios šalies rinkai.
Tai jau antras mėginimas apeliuoti į prekybininkų moralę. Praėjusių metų birželį, po to, kai įvairios Skandinavijos organizacijos paskelbė kai kurių įmonių, savo prekes tiekiančių į Rusiją, boikotą, konservatoriai taip pat kreipėsi į Lietuvoje veikiančius didžiuosius prekybos tinklus dėl įmonių, eksportuojančių į Rusiją, gaminių žymėjimo, tačiau verslas iniciatyvos tuomet nepalaikė.
Tada dalis prekybos tinklų sakė dėl tokio žymėjimo besibaiminantys teisinių pasekmių, dar kiti tikėtųsi valdžios pagalbos tiksliai identifikuojant su Rusija vis dar susijusius prekių gamintojus.
BNS užsakymu pernai liepą bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad maždaug pusė Lietuvos gyventojų norėtų, kad prekybos vietose būtų žymimos prekės, kurių gamintojai nenutraukė veiklos Rusijoje.
Prie parlamentarų iniciatyvos praėjusių metų rugpjūtį prisijungė ir prezidentūra: Vaidas Augustinavičius, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas, pasiūlė sudėti visus taškus ant „i“: jis manė, kad šalyje galėtų atsirasti viešas agresorėse valstybėse veiklą tęsiančių verslų registras.
„Pati idėja tikrai yra teisingame kelyje, nes teisė žinoti Lietuvos gyventojams, ar jų perkama produkcija neprisideda prie agresijos režimo maitinimo mokestiniais pinigais, yra labai aktuali“, – Žinių radijui tuomet sakė prezidento patarėjas.
„Prekybos tinklams beliktų pagal iš institucijų gautą tiekėjų sąrašą sužymėti atitinkamas prekes parduotuvių lentynose. Tuomet ši puiki ir naudinga idėja, matyt, ir suveiktų“, – teigė V. Augustinavičius.
VŽ primena: Skandinavijos šalyse dėl verslo Rusijoje buvo boikotuojama JAV maisto produktų gamintoja „Mondelez“, nes ši tęsė savo komercinę veiklą Rusijoje: kompanijos produkcija parduotuvėse žymima specialia informacija, užsakymų atsisako valstybinės įmonės. Ši gamintoja valdo gerai žinomus prekių ženklus „Milka“, „Kraft“ „Trident“, „Cote O‘Dor“, „Toblerone“, „Halls“ ir kt.
Norvegijoje, Suomijoje ir Švedijoje visiškai prekiauti šios įmonės produkcija pernai birželį atsisakė dalis prekybos tinklų, oro linijų ir netgi savivaldybių. Apie nutraukiamą prekybą „Mondelez“ produktais paskelbė tokios bendrovės kaip SAS ir „Norwegian Air“, geležinkelių grupė SJ, viešbučių tinklas „Strawberry“, mažmeninės prekybos tinklas „Elkjop“, „Fjord Line“ ir Norvegijos futbolo asociacija.
„Mondelez“ Lietuvoje gamina šokoladą „Karūna“, „Manija“, kita šios įmonės produkcija prekiaujama visuose prekybos tinkluose, tačiau, be šios įmonės, Rusijoje vis dar likusios ir tokios bendrovės kaip „PepsiCo“, „Danone“, „Nestle“, „Mars“, „Procter & Gamble“, „L‘Oreal“, „Gorenje“, „Bonduelle“ ir daugybė kitų.
Kaip jau minėta, prekybininkai parlamentarų iniciatyvos pasekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu tada nepalaikė. Tad atitinkamo prekių žymėjimo nėra ligi šiol.
Mažmenininkai tarsi turi kozirį – jie reikalauja sąrašų. Neva, jie patys karo sponsorių nežino, jie esą nematė Ukrainos sudarytų karo rėmėjų sąrašų. Tačiau pasitikrinti pas ukrainiečius labai paprasta. Nematai, kai nenori matyti. Tad parduotuvių lentynose ir toliau karaliauja „Viči“, „Bonduelle“, „Mondelez“.
Negana to, investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ 2023 m. investuotojo titulą skyrė „Mars Lietuvai“. Tai pačiai „Mars“, kuri su „Nestle“ Rusijoje užima virš 70% kačių ir šunų ėdalo sektoriaus. Ir kuri balandį „išreiškė norą savanoriškai įsipareigoti mažmeninės prekybos tinklams partneriams taikyti iki 30% nuolaidas tam tikro asortimento kačių ir šunų ėdalui“.
Tarptautiniai koncernai, kurie tebedirba Rusijoje, ir toliau aktyviai atstovaujami įvairiose Lietuvos verslo asociacijose, konfederacijose, rūmuose.
Nebuvo girdėti, kad kuri nors iš verslo organizacijų ruoštųsi pašalinti iš savo narių įmones, kurios toliau dirba su Rusija ir nesirengia to atsisakyti. Nors kam jau kam, o toms organizacijoms turėtų būti geriausiai žinoma, ar jų narė likvidavo įmonę Rusijoje, ar ten sėkmingai dirba toliau. Lieti krokodilo ašaras paprasčiau. Ir pigiau.
Pagaliau, kad ir ką sakytų akcininkai ar direktoriai, visada bendrovės statusą galima pasitikrinti Rusijos juridinių asmenų registre. Ten ir pamatai, kad akcininko žodžiai su darbais nesutampa. Jeigu jis tvirtina palikęs įmonę likimo valiai ir joje tvarkosi vietos vadovai, registras rodo priešingai – vyksta judesiai: akcininkai įmones sujungia ar atskiria, pakeičia adresus ir pan.
Deja, kol kas iš asociacijų ir konfederacijų vadovybės negirdėti ir ultimatumo tokiems nariams patiems išeiti, kol neparodyta į duris.
Verslo asociacijų vadovai moka gražiai pakalbėti apie pagalbą Ukrainai, apie būtinybę didinti finansavimą Lietuvos gynybai. Deja, kai moralė stoja akistaton su pinigais, šie visas moralines nuostatas guldo ant menčių.
