Karo rėmėjus – už paminto padorumo ribų
Minėtus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus siūlo apie 20 parlamentarų iš valdančiųjų ir opozicijos.
Į sąrašą siūloma įtraukti gyventojus ir įmones, jeigu jie veikia Rusijoje ar Baltarusijoje, ten moka mokesčius, prisideda prie propagandos ar mobilizacijos kampanijų ar kitaip skatina Rusijos karinius veiksmus.
Šį sąrašą turėtų sudaryti ir patvirtinti Vyriausybė.
Anot pataisos autorių, Rusijoje mokėdami mokesčius verslininkai netiesiogiai prisideda prie agresorės karinių pajėgumų vystymo, jos propagandos ar mobilizacijos kampanijų, kitaip netiesiogiai skatina Rusijos karinius pajėgumus ir taip kelia grėsmę tiek Lietuvos, tiek jos partnerių nacionaliniam saugumui.
Pakeitimų iniciatorė Dalia Asanavičiūtė aiškina: pataisos siūlomos reaguojant į iniciatyvinės grupės „Stop prekybai rusijoje“ sausį paskelbtą analizę, kad į tarptautinį karo rėmėjų sąrašą Ukrainoje įtraukta su „Vičiūnų grupe“ susijusi „Autovici“ laimėjo 104 (!) viešuosius pirkimus.
LRT Tyrimų skyrius atskleidė, kad Gynybos resursų agentūra sutartį dėl 235 automobilių už 6,5 mln. Eur pirkimo su „Autovici“ sudarė 2022 m. spalį, t. y. jau gerokai įsibėgėjus Rusijos karui Ukrainoje.
„Vičiūnų grupė“, tebedirbanti Rusijoje, už savo „nuopelnus“ sulaukė ir Ukrainos reakcijos: šių metų pradžioje Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra įtraukė šią bendrovę (kuriai priklauso maisto prekių ženklas „Viči“) į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą.
Pasak agentūros, grupė vykdo įprastą veiklą Rusijoje, neatleidžia darbuotojų, gina savo rusišką prekių ženklą teismuose ir toliau samdo darbuotojus savo patronuojamosioms įmonėms, taip palaikydama Rusijos darbo rinką.
„Kol tokie žinomi prekių ženklai kaip „Viči“, nepaisant visų agresoriaus karo nusikaltimų, išlieka Rusijos rinkoje, pasaulis gauna neteisingą signalą, kad Rusija tebėra tarptautinių ekonominių procesų dalis. O Rusijos gyventojai mato, kad demokratinis pasaulis neatsuko jiems nugaros ir kad jie viską daro teisingai“, – pranešime cituojamas Ukrainos korupcijos prevencijos agentūros pirmininkas Oleksandras Novikovas.
„Daugelis bendrovių jau padarė teisingą pasirinkimą demokratijos ir sąžiningumo vertybių naudai, pasitraukdamos iš Rusijos. Tačiau „Vičiūnų grupė“ nebuvo viena iš jų ir neperžengė savo tuščių pažadų ribų“, – pridūrė jis.
Negana to, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo imperija sužibėjo ir kitur: LRT kovą paskelbė, kad „Vičiūnų“ grupės gamykla „Vičiunai-Rus“ Sovetske susitikimuose su Kubos atstovais pernai atstovavo Rusijos maisto pramonei.
LRT Tyrimų skyrius balandžio 9 d. paskelbė, kad Kauno mero ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdomai žuvų ir kitų maisto produktų gamybos ir prekybos grupei „Vičiūnų grupė“ priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ nuo karo Ukrainoje pradžios į Rusiją bent 11 kartų vežė į sankcijas įtrauktas prekes. Penkis kartus tokios prekės į Rusiją gabentos jau po to, kai konkretūs jų kodai buvo įtraukti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus.
Teisėsauga dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Lietuvos valdžios atstovai sako žadantys siekti, kad „Vičiūnų grupei“ nebūtų leista dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Jei Seimas priims (būtų labai keista, jei nepriimtų) minėtas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, tokių pirkimų užribyje gali (turi) atsidurti kur kas daugiau lietuviškų įmonių, tebedirbančių Rusijoje.
Kaip VŽ rašė, 2023 m. rugpjūčio duomenimis, Rusijos valstybiniame juridinių asmenų registre buvo daugiau nei 140 lietuviško kapitalo įmonių. Realiai jų šalyje agresorėje yra kur kas daugiau – į VŽ sudarytą sąrašą nepateko įsteigtos privačių asmenų. Nėra ir lietuviško kapitalo įmonių, kurios, Rusijoje įsteigusios bendroves, per jas įsteigė antrines įmones šioje šalyje. Taip pat nėra akcinių bendrovių savininkų – jų registras nėra viešas.
Lietuviško kapitalo įmonių galima rasti įvairiuose regionuose – Murmansko, Archangelsko, Omsko, Samaros ir kt. Tarp su Rusija verslo ryšių turinčių Lietuvos kapitalo įmonių vyrauja prekybos ir transporto bendrovės.
Neilgai trukus po to, kai Kremlius pasiuntė savo kariuomenę okupuoti Ukrainos, dalis Lietuvos verslininkų iškart paskelbė nutraukiantys bet kokius ryšius su agresoriais.
Tačiau sąžinė ir žmogiškumas, VŽ nuomone, deja, pasirodė svetimi kitai daliai verslo, pirmenybę teikiančiam kruviniems rusiškiems pinigams. Baisiausias Europos viduryje dabar vykstantis karas, Ukrainoje nusinešantis tūkstančių tūkstančius civilių gyvybių, tokiems „versliems“ veikėjams nė motais. Kimšdami savo kišenes, jie, mokėdami mokesčius putinui ir jo sėbrams, paslaugiai pasirūpina ir kruvinos rusiškos karo mašinos „mityba“.
Ko gero, apeliuoti į tokių verslininkų sąžinę – bergždžias reikalas. Kartodami mantrą business as usual, tokie verteivos meldžiasi tik pinigams, kurių šlamėjimas užtemdo paskutinius reputacijos likučius.
