Apkartusi vertelgų produkcija
Rusijos karas Ukrainoje į paviršių iškėlė didžiai daliai visuomenės svarbų ir jautrų klausimą – kodėl perkame (jei perkame) Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančių gamintojų prekes? Kodėl tai darantys žmonės nesusimąsto, kad taip jie subsidijuoja agresoriaus veiklą.
Vargu, ar ką nors įtikinamesnio į tokį klausimą atsakytų prekybos tinklai. Esą jei perka, tai ir parduodam.
Kita vertus, ne taip paprasta pirkėjams suprasti tų prekių kilmę. Jei apie prastai pagarsėjusį krabų lazdelių gamintoją iš Kauno, ko gero, žino didžioji dalis Lietuvos (jau ir Ukrainos) žmonių, tai apie kitus vertelgas, įskaitant ir tarptautinio masto, informacijos pasigendama.
Beje, verslininkauti su Rusija vis dar neatsisako apie 100 Lietuvos įmonių.
Pastaruoju metu Skandinavijos šalyse dėl verslo Rusijoje boikotuojama JAV maisto produktų gamintoja „Mondelez“, nes ši tęsia savo komercinę veiklą Rusijoje: kompanijos produkcija parduotuvėse žymima specialia informacija, užsakymų atsisako valstybinės įmonės. Ši gamintoja valdo gerai žinomus prekių ženklus „Milka“, „Kraft“ „Trident“, „Cote O‘Dor“, „Toblerone“, „Halls“ ir kt.
Norvegijoje, Suomijoje ir Švedijoje visiškai prekiauti šios įmonės produkcija birželį atsisakė dalis prekybos tinklų, oro linijų ir netgi savivaldybių. Apie nutraukiamą prekybą „Mondelez“ produktais paskelbė tokios bendrovės kaip SAS ir „Norwegian Air“, geležinkelių grupė SJ, viešbučių tinklas „Strawberry“, mažmeninės prekybos tinklas „Elkjop“, „Fjord Line“ ir Norvegijos futbolo asociacija.
„Mondelez“ Lietuvoje gamina šokoladą „Karūna“, „Manija“, kita šios įmonės produkcija prekiaujama visuose prekybos tinkluose, tačiau be šios įmonės Rusijoje vis dar likusios ir tokios bendrovės kaip „PepsiCo“, „Danone“, „Nestle“, „Mars“, „Procter & Gamble“, „L‘Oreal“, „Gorenje“, „Bonduelle“ ir daugybė kitų.
Lietuvoje plinta iniciatyva pasekti principingu šiaurinių kaimynų pavyzdžiu ir Rusijoje vis dar veikiančių įmonių prekių gamintojų produkciją žymėti specialiu ženklu, nurodančiu, kad perkant tokias prekes, netiesiogiai remiama ir Ukrainos okupacija. Keletas Seimo konservatorių anądien kreipėsi į Lietuvoje veikiančius didžiuosius prekybos tinklus dėl į Rusiją eksportuojančių bendrovių prekių žymėjimo. Anot politikų, dalies demokratinių šalių bendrovių gaminamos produkcijos tiekimas į karo nusikaltimus vykdančią šalį yra gėdingas ir nepriimtinas.
Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis prieš gerą mėnesį LRT Radijui aiškino, kad šiuo metu apie įmones, kurios dar nepasitraukė iš Rusijos rinkos, dažniausiai skelbiama remiantis gandais.
„Mes nesilankome Rusijoje, mes nežinome, kas ten prekiauja kuo ir jeigu jau taip elgtis, tai turėtų būti kažkoks registras, kad nebūtų jokių klaidų, nes šiuo metu tai dažniausiai vadovaujamasi gandais (...) Ne pasirūpinti, o suteikti tikslią, teisingą informaciją“, – teigė jis.
„Mes dirbame su daugiau nei 700 tiekėjų, jie keičiasi, tai mes manytume, kad turėtų būti sudarytas oficialus, atsakingų institucijų patvirtintas sąrašas. Tuomet galėtume diskutuoti“, – teigė LNK šią savaitę teigė „Iki“ atstovas Justinas Petkus.
D. Dundulis baiminasi, kad prekybininkai dėl netikslios informacijos apie gamintojus gali sulaukti teisinės atsakomybės.
Vaidas Augustinavičius, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas, vakar pasiūlė sudėti visus taškus ant „i“: jis mano, kad šalyje galėtų atsirasti viešas agresorėse valstybėse veiklą tęsiančių verslų registras.
Pasak jo, idėjos organizatoriams (parlamentarams), ko gero, belieka pasiūlyti mechanizmą, kaip prekių tiekėjai ar gamintojai, veikiantys Rusijoje ar Baltarusijoje, kurių produkcija prieinama Lietuvoje – kaip jie bendromis institucijų pastangomis galėtų būti identifikuoti ir įrašomi į tam tikrą bendrą, reguliariai atnaujinamą viešą sąrašą.
„Pati idėja tikrai yra teisingame kelyje, nes teisė žinoti Lietuvos gyventojams, ar jų perkama produkcija neprisideda prie agresijos režimo maitinimo mokestiniais pinigais, yra labai aktuali“, – Žinių radijui sakė prezidento patarėjas
„Prekybos tinklams beliktų pagal iš institucijų gautą tiekėjų sąrašą sužymėti atitinkamas prekes parduotuvių lentynose. Tuomet ši puiki ir naudinga idėja, matyt, ir suveiktų“, – mano V. Augustinavičius.
Lietuvos piliečiai nuo pat pirmos karo Ukrainoje dienos ir iki šiol visokeriopai remia karo užkluptos šalies gyventojus bei karius. Tačiau, VŽ nuomone, ko gero, ne visi pagalvoja, kokią „paslaugą“ daro Kremliui pirkdami Rusijoje ar Baltarusijoje veikiančių gamintojų prekes. Tokie gamintojai, kaip „Viči“ už savo veiklą agresyvioje šalyje moka jai mokesčius, tačiau pinigus, šeriančius rusišką karo mašiną, sumoka ir tokias prekes įsigyjantys pirkėjai. Galbūt informacijos kurį laiką trūko, tačiau atitinkamai prekes paženklinus, ko gero, vis daugiau pirkėjų atsuktų joms nugarą – kad nė vienas centas iš Lietuvos nenukeliautų į kruvinus dantis iššiepusio Kremliaus sąskaitą. Tai pirmiausia būtų moralios ir sąžiningos pasaulėžiūros pergalė.
