A. Fedyk. Ne, Rusija nelaimi
Tačiau ir šiuo tamsiu laikotarpiu Ukrainos ekonomikoje pastebimi atsparumo ir atsigavimo ženklai. 2023 m. gruodį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nustatė, kad, nepaisant daugybės iššūkių, Ukrainos makroekonomikos rodikliai buvo „stipresni, nei tikėtasi“. TVF patikslino 2023 m. Ukrainos BVP augimo prognozę nuo 2% iki 4,5% ir tikisi, kad infliacija sumažės iki 5,5%. Lėtėjant infliacijai, Ukrainos nacionalinis bankas fiksuotą valiutos kursą pakeitė valdomu lanksčiu. Palūkanų normos sumažėjo iki maždaug 15%, palyginti su 25% 2023 m. pradžioje.
O Rusijos ekonomikoje matyti įtampos ženklų. JAV iždo departamento ataskaitoje teigiama, kad Rusijos ekonomika yra 5% mažesnė, nei būtų, jei V. Putinas nebūtų įsiveržęs į Ukrainą. Toje pačioje ataskaitoje pažymima, kad sankcijos tikrai sulėtino Rusijos ekonomikos augimą, labai padidino palūkanų normas (2023 m. gruodį jos siekė 16%) ir susilpnino rublį. Nuo 2023 m. pradžios iki praėjusių metų spalio rublio kursas pakilo nuo 69 iki 100 rublių už dolerį.
Neseniai dėl Rusijos centrinio banko pastangų sustiprinti valiutą įvedant kapitalo kontrolę rublio kursas sumažėjo iki 88–93 rublių už JAV dolerį. 43 pramonės šakose dirbantys Rusijos eksportuotojai dabar privalo 90% gautos užsienio valiutos iškeisti į rublius. Tokia paskubomis įvesta drastiška taktika leidžia manyti, kad virš Rusijos finansų sistemos ir toliau tvyros neapibrėžtumo debesis, grasinantis dar labiau destabilizuoti rublio kursą.
Tiesioginės Ukrainos ir Rusijos ekonominių iššūkių priežastys labai skiriasi, nors galiausiai jos visos yra susijusios su asmeniškai Putino priimtu sprendimu pradėti karą. Ukrainai svarbiausia yra tai, kad kovos vyksta beveik vien tik jos teritorijoje. Rusija taikosi į jos gamyklas, transporto maršrutus, švietimo įstaigas ir į civilinę infrastruktūrą. 2022 m. žiemą Rusijos antskrydžių Ukrainos energetikos infrastruktūrai padaryta žala buvo ne tik sunaikintas turtas.
Be 8,8 mlrd. JAV dolerių vertės tiesioginės žalos, buvo pakenkta smulkiems verslams, kurių daugelis buvo priversti užsidaryti arba gerokai pakeisti savo veiklą. Šie sutrikimai turėjo reikšmingų makroekonominių pasekmių, todėl ekonomikai kilo pavojus prarasti daugiau nei 200 mln. JAV dolerių kiekvieną dieną, kai sutrinka elektros energijos tiekimas.
Ukraina atsilaikė. Nuo tada ji suremontavo ne mažiau kaip 62% sunaikintų šiluminių elektrinių, 68% hidroelektrinių ir 80% elektros linijų. Tačiau Rusijos rengiami oro antskrydžiai tebėra didelė grėsmė tose šalies dalyse, kur trūksta tinkamos oro gynybos. Be to, Rusijos atakos sutrikdė Ukrainos eksporto veiklą. Ukraina yra viena didžiausių grūdų tiekėjų pasaulyje, o grūdų eksportas vidutiniškai sudaro apie 10% Ukrainos metinio BVP. Po 2022 m. vasario Rusijos karinis jūrų laivynas neleido per Juodąją jūrą išgabenti 20 mln. t grūdų ir sunaikino tūkstančius tonų Ukrainos uostuose laikomų grūdų.
2023 m. liepą Rusijai pasitraukus iš JT remiamo Juodosios jūros susitarimo, kitą mėnesį Ukrainai pavyko susikurti naują laivybos koridorių. JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget A. Brink pranešė, kad iki sausio vidurio šiuo maršrutu jau buvo išvežta 16,5 mln. t grūdų, o pagal nebegaliojantį JT remiamą susitarimą per visus metus buvo išgabenta tik 33 mln. t. Ukrainos ekonominės perspektyvos išlieka šviesios, nors Rusija ir stengiasi jas aptemdyti.
Daugelis Rusijos ekonominių nuostolių yra pačios šalies netinkamo valdymo ir Vakarų sankcijų pasekmė. Analitikai nurodo, kad dėl per karą patirtų aukų ir emigracijos, jaunimui bėgant nuo šaukimo į kariuomenę, Rusija susiduria su demografine krize. Be to, šios šalies ekonomiką susilpnino menkstančios pajamos iš naftos bei dujų ir nuolatinis Vakarų šalyse pagamintų dalių ir įrankių trūkumas.
Nors ekonominės sankcijos nesustabdė karo, jos sukėlė įtampą Rusijos ekonomikoje. Ji tikrai nelaimi šiame kare nei kariniu, nei ekonominiu požiūriu. Ukraina atsigauna po pradinio šoko ir, jei Vakarų partneriai ir toliau ją ryžtingai rems, sekinamajame kare ji turės pranašumą.
Visgi apsigauti negalima – Ukrainai skubiai reikia didesnių karinių pajėgumų, kad apsaugotų savo piliečius ir ekonomiką nuo Rusijos antskrydžių. Praėjusią žiemą JAV, Norvegijos, Vokietijos ir kitų šalių parūpintos oro gynybos sistemos atliko nepaprastai svarbų vaidmenį atremiant Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Be to, Ukrainai reikia didesnių pajėgumų smogti pačios Rusijos kariniam ir pramoniniam kompleksui, kad sumažintų Rusijos antskrydžių intensyvumą.
Savo ruožtu Vakarai turi ir toliau teikti Ukrainai finansinę bei karinę pagalbą ir veržti ekonominių sankcijų varžtus, kad atimtų iš Rusijos agresyviam karui reikalingus išteklius. Užtikrinant numatytų Rusijos prekybos ir finansų suvaržymų įgyvendinimą svarbus vaidmuo gali tekti antrinėms sankcijoms. Visi šie elementai ne tik įmanomi, bet ir būtini siekiant padėti Ukrainai apsiginti.
Komentaro autorė – Anastassia Fedyk, Kalifornijos universiteto (Berklis) finansų docentė
Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2024 m.
