Tėvynė ir laisvė – duotybė. Kaip ginsim?
Apie tai, kad pašonėje turime agresyvią, Kremliaus diktatoriaus valdomą Rusiją su satelite Baltarusija, sužinojome ne 2022 metų vasario 24 dieną: iš Rytų sklindančią isteriją ir neapykantą Vakarams bei demokratijai jautėme (nesigilinant į istorinius analus) nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.
Tačiau ne vieną dešimtmetį Baltijos šalių perspėjimai Vakarams apie artėjantį rusišką marą tebuvo šauksmas tyruose. Didžioji, komfortiškai gyvenanti Europos dalis, geriausiu atveju tik gūžčiojo pečiais – juk sienos Senajame žemyne nubraižytos ir įteisintos.
Tačiau pasirodė, kad teisė galioja tik civilizaciją ir demokratiją puoselėjančioms tautoms. Trečius metus Ukrainoje vykstantis karas, kurį vykdo fašistinės Rusijos gaujos, rodo, kad pasaulis susidūrė su jokios teisės, jokių sutarčių ir taisyklių nepripažįstančiu, iki dantų besiginkluojančiu monstru.
Ir jis ketina judėti toliau, į Vakarus. Idant sunaikintų ir kitų šalių valstybingumą.
„Rusija skiria milžiniškus išteklius karui Ukrainoje ir nerodo noro deeskaluoti konflikto, nors jai nepavyksta pasiekti užsibrėžtų operacinių tikslų. Tuo pačiu metu Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO, taip pat ir Baltijos jūros regione, ir palaipsniui plečia tam reikalingus karinius pajėgumus Vakarų kryptimi“, – teigiama ketvirtadienį, kovo 7 d., paskelbtoje Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentų parengtoje grėsmių nacionaliniam saugumui 2023-aisiais vertinimo ataskaitoje.
Vertinime teigiama, kad Kremlius pradėjo vykdyti didelio masto ginkluotųjų pajėgų reformą, kuri išplės Rusijos karinį potencialą Baltijos jūros regione. Jau pradėti numatyti struktūriniai ir pavaldumo pokyčiai, dalis jų įgyvendinami Kaliningrado srityje bei Rusijos vakarinėje dalyje.
„Ši reforma yra ilgalaikis projektas, pareikalausiantis daug resursų ir užtruksiantis mažiausiai nuo kelerių iki dešimties metų“, – pažymi Lietuvos žvalgybos institucijos.
Galimos konfrontacijos (įskaitant ir ginkluotą) terminus mini ne tik mūsų institucijos – įvairių šalių karo ekspertai „žongliruoja“ 3,5,8 metais, didžiausi optimistai pavojų įžvelgia tik po 10 metų.
Tačiau greičiausiai pagrindinį žodį šiais sudėtingais ir pavojingais laikais tars Ukraina – nuo kovos veiksmų eigos ir rezultato priklausys ir Europos ateitis. O ją ukrainiečiai apgins, jei Vakarai suskubs tiekti kariams reikalingą ginkluotę – ir tokiais kiekiais, kokių reikalauja šis kruvinas, ko gero, egzistencinis karas.
Kol kas, kaip pažymi žvalgyba, rusiškasis agresorius turi pakankamai finansinių, žmogiškųjų, materialinių ir techninių resursų tęsti panašaus intensyvumo kovos veiksmus bent jau „artimoje perspektyvoje“. Žvalgybos vertinime tai reiškia laikotarpį iki dvejų metų.
Paradoksalu, tačiau yra sričių, kur patys leidžiame grėsmėms misti: žvalgybininkų ataskaitoje įvardyta ir tai, kad kai kurios Lietuvoje veikiančios, daugiausia Rusijos ar Baltarusijos piliečių ilgą laiką valdomos įmonės savo iniciatyva įsitraukia į Maskvai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemas, kurias organizuoja Rusijos žvalgybos tarnybos FSB, GRU ir SVR.
Tokios įmonės daugiausia veikia transporto, prekių sandėliavimo, logistikos srityse. Jos bando organizuoti įrangos, technologijų ir kitos produkcijos eksportą į Rusiją.
Tiesa, dokumente nėra konkretizuoti pačių įmonių pavadinimai ir neįvardijamos jų savininkų pavardės. Esą tokio pobūdžio informacija VSD dalijasi su teisėsaugos institucijomis, kurios ir turi priimti sprendimus dėl galimų baudžiamojo pobūdžio veiksmų, taip pat surinkti įrodymus, kad būtų galima pradėti ikiteisminius tyrimus.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba yra pranešusi VŽ, kad iki šiol, per dvejus metus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Lietuvoje iš viso yra pradėti aštuoni ikiteisminiai tyrimai dėl galimo tarptautinių sankcijų apėjimo ar pažeidimo. Tačiau nėra komentuojama, nei kokių įmonių atžvilgiu tie tyrimai yra atliekami, nei kokioje jie stadijoje.
„Apgailestaudami turime pripažinti, kad šioje srityje mes kaip valstybė stipriai šlubuojame, turime Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios aiškiai suprasdamos, kad padeda išvengti sankcijų, organizuoja įrangos, technologijų ir kitos produkcijos eksportą į Rusiją arba dalyvauja sankcijų Rusijai apėjimo schemose“, – ataskaitos pristatyme sakė VSD vadovas Darius Jauniškis.
Dėl tokio šlubavimo, net ir „apgailestaujant“, Baltarusijos subjektai įgijo prieigą prie informacijos apie projektą ir dalį inžinerinių jo sprendinių.
Dar viena skylė: ryšių su Rusijos branduolinės energetikos agentūra „Rosatom“ turinčios įmonės ieško būdų dalyvauti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo projektuose. Jos siekia į juos įsilieti palaikant ryšius su Lietuvos įmonėmis, kurios anksčiau bendradarbiavo su „Rosatom“. Žvalgyba teigia: beveik visos Lietuvos įmonės, kurios anksčiau bendradarbiavo su „Rosatom“ įmonėmis ir jų atstovais, šių ryšių nenutraukė.
Jei ne žvalgybos duomenys, būtų sunku patikėti: ryšių su „Rosatom“ turinčios Lietuvos įmonės, norėdamos dalyvauti IAE projektuose, naudoja įvairias priemones, dažnai veikia neskaidriai ir bando nuslėpti kontaktus, suprasdamos, kad jie, tikėtina, bus įvertinti kaip rizikingi ar keliantys grėsmę.
Bet jie ir kelia grėsmę. Kai turime tokių piliečių, tai ir priešų nereikia.
Be to, dar turime „puokštę“ Lietuvos verslininkų, kuriems karas Ukrainoje neatgrasė noro išlaikyti verslo ryšius Rusijoje, nepaisant net ir to, kad toks verslas yra priverčiamas remti Kremliaus režimo interesus. Arba remti rusišką karo mašiną savo mokesčiais – kaip kad daro liūdnai pagarsėję Matijošaičiai su savo gamykla Rusijoje. Lazdelėmis maitina rusus, pinigais - kruviną Kremliaus iždą.
Kai kurios veiklos Rusijoje nenutraukusios kitos Lietuvos įmonės atskyrė savo padalinius Rusijoje, pakeitė jų pavadinimus, tačiau veiklą tęsia ir taip prisideda prie Rusijos režimo palaikymo. Apie tai kalbama grėsmių ataskaitoje, tačiau kažkodėl nei šie verslininkai, nei jų valdomos įmonės ataskaitoje nekonkretizuojamos.
Ar tai – valstybės paslaptis? Ar piliečiai neturi teisės sužinoti tų „herojų“ vardų? Kodėl žvalgyba saugo jų reputaciją? Kurios seniai nebėra.
Keista dar ir tai, kad ilgą laiką leidome į Lietuvą plūsti dešimtims, o gal jau ir šimtams tūkstančių Baltarusijos piliečių. Ir tik dabar apsižiūrėjome, kad neretas iš jų šmirinėja į savo tėvoniją po keliskart per metus. Jei jau bėgo nuo režimo, kodėl gi taip drąsiai vis grįžta pasisvečiuoti pas savo kolūkietį-diktatorių? Gal atsiskaityti?
Ir tuomet stebimės, kad čia atsiranda šnipų, ieškančių informacijos apie mūsų kariuomenę, kad nutekinami slapti duomenys, šmeižiama mūsų valstybė etc.
Žinoma, ant kaktos neparašyta, kad tai – svetimos šalies agentas, tačiau tam ir yra atitinkamos tarnybos.
O kaip paaiškinti, kai dar neseniai Kenoje iš tranzitinio (!) į Karaliaučių vykstančio traukinio išlipdavo rusai ir ramiai sau nupėdindavo gilyn į Lietuvą? Grybų pasirinkti?
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 1 d. duris atvėrusio verslo centro „Hero“ plėtotojai vakar paskelbė septintosios obligacijų emisijos dalies rezervacijos pradžią. Investuotojų paraiškos bus priimamos iki spalio 3 d., o oficiali obligacijų emisijos dalies išleidimo data – spalio 7 d. Per ankstesnes šešias emisijos dalis rinkoje iš viso jau pasiskolinta daugiau nei 50 mln. eurų, o šio etapo metu tikimasi pritraukti dar iki 6 mln. eurų.
Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA) nacionalinėje konferencijoje priėmė rezoliuciją, kurioje kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, ragindama iš esmės peržiūrėti dabartinį šalies požiūrį į pluoštinę kanapę kaip augalą bei jos produktus ir nuo atskirų bei pavienių priemonių pereiti prie ilgalaikių, sisteminių, tvarių ir nuoseklių sprendimų parengimo ir įgyvendinimo. Šie sprendimai turėtų nugulti į siūlomą parengti kompleksinę kanapių verslo plėtros programą „Kanapės 2035“.
Vokietijos energijos kaupimo technologijų bendrovė „Fenecon“ GmbH pradeda veiklą Lietuvoje, bendradarbiaudama su vietiniu partneriu UAB „Elinta“. Įmonės planuoja ne tik plėsti verslą Baltijos regione, bet ir spręsti aktualiausius energetikos iššūkius – nuo atsinaujinančių išteklių balansavimo iki tinklo stabilumo užtikrinimo.
Spalio 3–4 dienomis į Vilnių sugrįžta tarptautinis burleskos festivalis, suburiantis ryškiausius šio žanro atlikėjus iš visos Europos. Tai ne tik spalvingas meninis renginys, bet ir išskirtinė proga verslo bendruomenei patirti kitokį, stilingą vakarą – drauge su kolegomis, klientais ar verslo partneriais. Festivalio atmosfera – elegantiška, rafinuota ir kupina netikėtumų, kuri sukuria puikią erdvę neformaliam bendravimui bei naujų ryšių mezgimui.
O rusiškų grūdų tranzitas per Lietuvą? Beje, tikėtina, dalis jų pavogti Ukrainoje. Kaip kad rusams įprasta.
Klausimų yra kur kas daugiau, ypač – apie šalies saugumo stiprinimą. Vis dar nerandame formulės, kaip didinsime gynybos finansavimą, tačiau vos ne kasdien esame priversti stebėti nuvalkiotą Nacionalinio stadiono statybos ir poreikio (!) serialą. Nežinome, ar gerai apsaugota mūsų valstybės siena, ar yra įtvirtinimai, kuriais, pavyzdžiui, jau rūpinasi Estija (ką jau kalbėti apie Suomijoje seniai pastatytus savotiškus miestus po žeme).
Užtat žinome – jokia ne paslaptis - kad Vilniuje nėra NĖ VIENOS slėptuvės.
O juk grėsmių vertinime šiemet žodis „karas“ paminėtas dešimtis kartų.
Žvalgyba ragina mus ruoštis blogiausiam scenarijui. O kaip?
Apie konkrečius sprendimus girdime mažokai, kol kas atrodo, kad politikai ir institucijos lenktyniauja, kas pasimetusiam piliečiui nupieš grėsmingesnę perspektyvą. Štai gydytojai, kai diagnozuoja ligą, iš karto pasiūlo ir gydymo būdą, ir vaistų.
Atrodo, kad piliečiai renka valdžią ne tam, kad organizuotų ir tvarkytų valstybės gyvenimą, o tam, kad platintų siaubo serialus.
Laikai išties neramūs, tik, VŽ nuomone, būtų gerai, kad iš įvairių tribūnų mums ne tik apie grėsmes kalbėtų, bet ir daugiau rekomendacijų pateiktų. Nejaugi naiviai manome, kad iš visų Lietuvos kampelių ir pakampių susirinkusiam 141 genijui jokios pagalbos nereikia, tik užtenka konstatuoti problemas, kurias jie greičiausiai ir taip žino pagal savo veiklos pobūdį.
Juolab kad minėtoje grėsmių atskaitoje kartojamos beveik visos jau girdėtos tiesos. Nors priminti jas irgi būtina.
Bet gal Seime turėtų paraleliai vykti dvi ataskaitos: grėsmės ir kaip jas valdome. Galėtų koks Nacionalinio saugumo komitetas ir Vyriausybė atsiskaityti visuomenei, ką jie nuveikė per metus. Nes kol kas visuomenė girdi tik gąsdinimus ir nesijaučia saugi...
