Žvalgyba: Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO, įskaitant Baltijos šalis
„Rusija skiria milžiniškus išteklius karui Ukrainoje ir nerodo noro deeskaluoti konflikto, nors jai nepavyksta pasiekti užsibrėžtų operacinių tikslų. Tuo pačiu metu Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO, taip pat ir Baltijos jūros regione, ir palaipsniui plečia tam reikalingus karinius pajėgumus Vakarų kryptimi“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtoje Valstybės saugumo ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentai parengtoje grėsmių nacionaliniam saugumui 2023-aisiais vertinimo ataskaitoje.
Vertinime teigiama, kad Kremlius pradėjo vykdyti didelio masto ginkluotųjų pajėgų reformą, kuri išplės Rusijos karinį potencialą Baltijos jūros regione. Jau pradėti numatyti struktūriniai ir pavaldumo pokyčiai, dalis jų įgyvendinami Kaliningrado srityje bei Rusijos vakarinėje dalyje.
„Ši reforma yra ilgalaikis projektas, pareikalausiantis daug resursų ir užtruksiantis mažiausiai nuo kelerių iki dešimties metų“, – pažymi Lietuvos žvalgybos institucijos.
Pasak jų, bendras reformos įgyvendinimo tempas ir apimtys tiesiogiai priklausys nuo kovos veiksmų Ukrainoje eigos, trukmės ir rezultato.
Išteklių turi
Žvalgyba pažymi, jog Rusija turi pakankamai finansinių, žmogiškųjų, materialinių ir techninių resursų tęsti panašaus intensyvumo kovos veiksmus bent jau „artimoje perspektyvoje“. Žvalgybos vertinime tai reiškia laikotarpį iki dviejų metų.
Dokumente atkreiptas dėmesys ir į pernai Rusijoje išleistus istorijos vadovėlius, skirtus 10–11 klasių moksleiviams. Pasak žvalgybos, jie svarbūs Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes atskleidžia ilgalaikius Rusijos tikslus.
„Rusija vadovėliuose vaizduojama kaip su Vakarais kovojanti atskira civilizacija. Taip išreiškiamas Rusijos strateginis siekis kurti su Vakarais konfrontuojančių civilizacijų daugiapolę pasaulio tvarką, kurioje Rusija turėtų išskirtines teises jai strategiškai svarbiuose regionuose. Ilgalaikėje perspektyvoje Rusijos valdžia tikisi šiais vadovėliais prisidėti prie teigiamo visuomenės požiūrio į ilgalaikę konfrontaciją su Vakarais formavimo ir pateisinti šiai konfrontacijai skiriamus didelius resursus“, – teigiama ataskaitoje.
Joje taip pat pažymima, kad karas Ukrainoje Rusijai pernai kainavo gerokai daugiau, nei ji planavo. Pirmąjį 2023 metų pusmetį karinės išlaidos viršijo visiems metams oficialiai numatytą sumą, šiemet kariniam biudžetui jau paskirta mažiausiai trečdalis biudžeto lėšų – daugiau kaip 10 trln. RUB, arba 102 mlrd. Eur.
„Tikroji suma – neabejotinai didesnė, apimanti įslaptintus biudžeto išlaidų punktus. Karas, karo pramonė tampa Rusijos ekonomikos varomąja jėga, sutraukiančia šalies finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius kitų ekonomikos sričių sąskaita“, – rašoma grėsmių vertinime.
Anot dokumento, Rusija tęsia pasiruošimą vietoj Vakarų karinės apygardos atkurti 2010 m. panaikintas Maskvos ir Leningrado karines apygardas, Karelijoje formuojamas naujas armijos korpusas, o brigados plečiamos iki divizijų.
Atkreipiamas dėmesys į branduolinį ginklą Baltarusijoje
Žvalgybos institucijos taip pat atkreipė dėmesį, kad Baltarusijoje kuriamas pajėgumas, leidžiantis panaudoti branduolinį ginklą, kurį kontroliuos Rusija.
Jų duomenimis, Baltarusijoje vykdomi darbai atnaujinant ir įrengiant branduoliniam ginklui saugoti skirtą infrastruktūrą.
Be to, Baltarusijos ginkluotosiose pajėgose yra du pagrindiniai galimi nestrateginių branduolinių ginklų nešėjai: šturmo lėktuvai „Su-25“, dislokuoti šalia Lietuvos esančioje Lydos aviacijos bazėje, ir raketų kompleksai „Iskander“, dislokuoti centrinėje šalies dalyje, Asipovičuose. Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų personalas rengiamas dirbti su branduoline ginkluote.
„Nestrateginių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje tik dar labiau ją susaistys su Rusija ir didins pastarosios pasiryžimą išsaugoti Baltarusijos kontrolę bet kokia kaina“, – nurodoma ataskaitoje.
Joje taip pat teigiama, kad pernai Baltarusija iš Rusijos gavo išskirtinai daug kovos technikos ir ginkluotės: raketų kompleksų „Iskander“, galinčių naikinti taikinius 500 kilometrų nuotoliu, šarvuočių BTR-82A bataliono komplektą, oro erdvės gynybos raketų kompleksų S-400 ir atakos sraigtasparnių Mi-35M.
GRU pavogė NATO suvažiavimo duomenis
Grėsmių saugumui vertinime kalbama ir apie neteisėtą kibernetinę Rusijos veiklą prieš NATO ir Lietuvą.
Anot žvalgybos institucijų, tikėtina, kad neviešus pernai Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo duomenis pavogė ir paskelbė Rusijos karinės žvalgybos GRU koordinuojami įsilaužėliai.
Pasak ataskaitos, GRU koordinuojama grupuotė pasižymi agresyvia, destrukcines atakas apimančia veikla.
Lietuvos žvalgybos duomenimis, ji yra atakavusi privačias IT sektoriaus įmones, teikiančias paslaugas Lietuvos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams ir svarbioms valstybės institucijoms.
„Labai tikėtina, GRU koordinuojama kibernetinė grupuotė paviešino perimtą viešai neprieinamą su susitikimu susijusią informaciją, siekdama diskredituoti Lietuvą tarptautinėje arenoje“, – rašoma dokumente.
„Neatmestina, kad dalis perimtos informacijos bus panaudota planuojant naujas dezinformacijos operacijas“, – įspėjama jame.
Praėjusių metų liepą besibaigiant Vilniaus viršūnių susitikimui, socialiniame tinkle „Telegram“ pasirodė informacija apie galimai nutekintus duomenis, susijusius su NATO renginio organizavimu. Įsilaužėliai, pasivadinę „Iš Rusijos su meile“, tvirtino pasiekę neviešus NATO viršūnių susitikimo organizatorių duomenis apie renginio apsaugą, sužinoję už tai atsakingų pareigūnų pavardes, delegacijų judėjimo maršrutus, naudojamas saugumo sistemas ir panašiai.
VERSLO TRIBŪNA
Vokietijos energijos kaupimo technologijų bendrovė „Fenecon“ GmbH pradeda veiklą Lietuvoje, bendradarbiaudama su vietiniu partneriu UAB „Elinta“. Įmonės planuoja ne tik plėsti verslą Baltijos regione, bet ir spręsti aktualiausius energetikos iššūkius – nuo atsinaujinančių išteklių balansavimo iki tinklo stabilumo užtikrinimo.
Vilniaus Naujamiestyje, Vytenio g. 50, baigtas įgyvendinti projektas „Elfa loftai“. Čia renovuotame pastate sukurti 65 pilnai įrengti loftai. Juose atlikta pilna apdaila, yra net baldai ir buitinė technika. Anot nekilnojamojo turto specialistų, tai išmintingas pasirinkimas tiek gyvenimui, tiek investavimui ilgalaikei ar trumpalaikei nuomai. Beje, visi pardavimui pasiūlyti loftai buvo nupirkti dar jų nebaigus įrengti, o 24 vystytojai pasiliko nuomai.
Tarptautinė gyvūnų prekių parduotuvių tinklo valdytoja ir jų maisto gamintoja UAB „Kika Group“ investavo 20,5 mln. Eur ir Kauno r. baigė statyti konservuoto maisto gamyklą „Akvatera W“. Tai antroji grupės gamykla. Pirmoji UAB „Akvatera LT“ nuo 2004 m. gamina sausą ekstruduotą aukščiausios klasės kačių ir šunų maistą bei skanėstus, kurie atitinka šiuolaikinius augintinių maitinimo reikalavimus.
LTG grupės krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ tarptautinių pervežimų geografiją per pastaruosius metus gerokai išplėtė. Dabar kroviniai geležinkeliu iš ir į Lietuvą keliauja iš įvairių Europos šalių, tarptautiniams pervežimams didelį impulsą davė ir intermodalinis traukinys Kaunas–Lodzė–Duisburgas, taip pat Lenkijoje bei Ukrainoje įkurtos antrinės įmonės.
Paviešinta apie 30 dokumentų, kuriuose nurodomi konkretūs viešbučiai, kur buvo apsistoję valstybių vadovai ir delegacijos, atvykimo į oro uostus laikai, vadovų apsaugos darbuotojų vardai ir pavardės, jų ginklų tipai, ryšio priemonių specifikacijos.
Paviešintos ir policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ snaiperių pavardės, paskelbti saugumo grupės posėdžių rengiantis viršūnių susitikimui protokolai, tuo metu planuoti sprendimai dėl oro erdvės, eismo, Rusijos ir Baltarusijos tranzito ribojimų.
Nacionalinis krizių valdymo centras tuomet BNS sakė, kad paviešinti duomenys galėjo būti susiję su įsilaužimu į Lietuvos valdžios institucijų sistemas.
NATO viršūnių susikitimas Vilniuje vyko pernai liepos 11–12 d.
Lietuvos žvalgybos institucijos kasmet skelbia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Naujausiame dokumente vertinamos svarbiausios artimoje perspektyvoje (2024–2025 m.) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčios kilti grėsmės ir rizikos veiksniai.
