A. Vingrys. Verslo laukia namų darbai, kurių nusirašyti nepavyks
Nors šioje srityje jau netrukus verslo laukia didelės permainos, akivaizdu, kad pokyčiams skiriama nepakankamai dėmesio. Kokie iššūkiai verslui trukdo ruošti namų darbus sparčiau?
Daugelis įmonių jau turėtų pradėti rinkti ir sisteminti duomenis, kad 2025 m. ir vėliau ataskaitose galėtų tinkamai pateikti tvarumo informaciją, kaip nustatyta ES direktyvoje. Vėliau ši prievolė apims dar daugiau bendrovių.
Tvarumo planus nuo seniau turinčios ir įgyvendinančios įmonės tvarumą yra jau integravusios į bendrąsias veiklos strategijas, dėl to vis labiau įsitikinama, kad tvarumo sprendimai padeda ne tik geriau suvaldyti dalį verslo rizikos, bet ir įgyti konkurencinį pranašumą. Savo ruožtu bankai jau dabar vertina bendrovių aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ESG) principus ir į tai atsižvelgia teikdami finansavimą.
Šiuo metu galima teigti, kad įmonių požiūris į tvarumo standartus skiriasi. SEB įmonių finansų vadovų apklausa rodo, kad Lietuvoje penktadalis (20%) didelių bendrovių per ateinančius 12 mėnesių neplanuoja investuoti į tvarumą. Kitose Baltijos šalyse tvarumo į savo investicijų planus neįtraukia daugiau negu dešimtadalis įmonių: Latvijoje – 12%, Estijoje – 11%.
Bendrovių, kurios matuoja savo produktų ar paslaugų poveikį aplinkai, dalis Lietuvoje pastaruosius 3 metus yra sustojusi ties 60% riba, o Latvijoje nuo 2021 m. iki 2023 m. šis rodiklis padidėjo 22 proc. punktais ir dabar yra 73%, Estijoje – 62%. Nerimą keliantis signalas yra ir tai, kad šiemet Lietuvoje iki 14% padaugėjo įmonių, kurios nevertina savo produktų ar paslaugų poveikio aplinkai. Palyginkime: Estijoje tokių bendrovių dalis yra perpus mažesnė (7%), o Latvijoje – 6%.
Džiugi žinia ta, kad tvarumo pažangos siekiančios įmonės gana aiškiai įvardija šios srities prioritetus ir iššūkius. Beveik kas antras finansų vadovas per apklausą nurodė, kad bendrovė ruošiasi matuoti veiklos sukeliamą CO2 kiekį, taip pat kurti tvarios veiklos strategiją. Šie atsakymai rodo, kad dauguma didelių įmonių vis dar ieško sprendimų, o ne praktiškai juos įgyvendina.
Kaip svarbiausias iššūkis per apklausą Lietuvoje nurodytas žinių trūkumas rodo, kad bendrovėms nepakanka informacijos, jaučiamas neužtikrintumas dėl atitikties reikalavimų laikymosi. Tai suprantama, nes tvarumo ataskaitų teikimo praktika ir taikomi standartai Lietuvoje dar nėra nusistovėję. Reguliavimas dar nėra iki galo suprantamas, nors direktyvos kryptis yra gana aiškiai apibrėžta. Be to, rinkoje yra ir tvarumo kompetenciją turinčių specialistų trūkumas.
Svarbiausia – pradėti. Ne veltui mąstydami apie naujos praktikos pradžią respondentai dažniausiai teigė, kad šiuo metu svarbiausia rasti tinkamus partnerius ir parengti aiškią viziją bei strategiją. Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. bendras mūsų šalies CO2 emisijas sumažinti trečdaliu.
Šis tikslas leidžia suprasti, kad visos didelės bendrovės, pirmiausia energetikos, transporto, sunkiosios pramonės, žemės ūkio ir NT, turėtų padaryti didžiausią pažangą mažinant neigiamą poveikį aplinkai, nes būtent jos Lietuvoje generuoja daugiausia CO2 emisijų. Šiems sektoriams, tikėtina, prireiks daugiau investicijų, taip pat jiems bus skiriamas didelis reguliuotojų ir bankų dėmesys. Tačiau laimės tie, kurie į reguliavimą ir permainas pažvelgs kaip į galimybę imtis lyderystės tvarumo srityje.
Komentaro autorius – Artūras Vingrys, SEB banko Verslo klientų ir institucijų departamento direktorius
