Klaustukai paraštėse

Ekonomistai teigia: svarbu, kad įmonių išlikimui ir investicijoms būtinos nuostatos galiotų ir kitais metais, o tam reikalingi įstatymų pakeitimai būtų priimti kartu su 2024 m. valstybės biudžeto įstatymu.

Mat didelį neapibrėžtumą sukuria nuo kitų metų nustojanti galioti Pelno mokesčio (PM) įstatymo investicinio projekto bei filmų gamybos nuostatos bei delsiamas įgyvendinti momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas.  

Tačiau esant nežinioje, kada ir ar iš viso bus pratęstos PM nuostatos, įmonės negali planuoti savo veiklos, o šalies ekonomikos atsparumas – mažėja.   

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekonomistų, šie pakeitimai neapsunkina mokesčių mokėtojų padėties, todėl gali įsigalioti greičiau nei po 6 mėn., juos priimant su atitinkamų metų valstybės biudžetu. Tą numato Teisėkūros pagrindų įstatymas.

PMĮ projekto 6 straipsnis, nurodantis apmokestinamojo pelno sumažinimą dėl vykdomo investicinio projekto nuostatos pratęsimą, bei 9 straipsnis, nurodantis momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo taisyklės įvedimą, užtikrina mokestinės aplinkos stabilumą ir įgyvendina neatidėliotinas priemones. Šis pokytis nekeičia apmokestinimo tvarkos ir negali būti laikomas lengvata – jis suteikia įmonėms galimybę išlaikyti investicijas ir ilgalaikio turto bazę, nekeičiant visiems privalomos tvarkos.

Įmonės gautų dvigubą naudą – mokesčių sistemos stabilumą ir galėtų toliau nepertraukiamai planuoti savo veiklą bei priimti plėtros ir investicinius sprendimus naujoje mokestinėje aplinkoje.

Verslas senokai laukia pelno mokesčio įstatymo projektu siūlomo momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodo – jis padėtų išsaugoti ir atkurti įmonių naudojamą ilgalaikį turtą ekonominių neapibrėžtumų sąlygomis.  

Tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse Lietuvos pozicija nekinta kelerius metus iš eilės – viena vertus, gerai, kad neslysta žemyn, tačiau ir tas stabilumas neguodžia: Lietuvos konkurencingumas turėtų didėti.

„Tai nėra sudėtingas uždavinys. Konkurencinga mokesčių sistema yra paprasta, aiški ir proporcinga – tokia, kokią turi mūsų kaimynai estai. Estijoje gyventojų pajamų, pelno ir pridėtinės vertės mokesčių tarifai yra vienodi ir lygūs 20%, o perskirstymas daugybę metų yra arti 40%“, – primena Elena Leontjeva, LLRI prezidentė.

Todėl, pasak jos, reikėtų nedelsiant siųsti tarptautinei bendruomenei aiškų signalą, kad kitais metais Lietuvoje tebegalios investicinio projekto ir kitos reikšmingos nuostatos, kad bus įgyvendintas momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas. Tam būtina įtraukti šias nuostatas į biudžetą lydinčių įstatymų projektus. Konkurencingos bei augimą užtikrinančios mokesčių sistemos Lietuvos ekonomikai reikia jau dabar, o neatidėliotinus pakeitimus būtina priimti vėliausiai su 2024 m. valstybės biudžeto įstatymu.

Vytautas Mitalas, valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas, prieš kelias dienas teigė, kad su pelno bei pridėtinės vertės apmokestinimu susiję Vyriausybės inicijuotos mokesčių reformos pakeitimai galėtų būti priimti dar šiais metais.

VŽ primena, kad Vyriausybė Seimui yra pateikusi septynių įstatymų pataisų paketą. Vienybės dėl jo nėra pačioje valdančiojoje koalicijoje, tad jos taryba rugpjūčio pabaigoje sutarė neskubėti mokesčių reformą parlamente tvirtinti šiemet.

Dabar įmonėms aktualu kuo greičiau gauti atsakymą, ar bus kitiems metams pratęstos ekonomistų minėtos galiojančios nuostatos – verslui reikia aiškumo, dėliojant 2024 metų biudžetus.