2023-09-05 08:50

Pavojinga socialinių tinklų arena: greiti garsiai šaukti, skelbti, o mąstyti?

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Socialinių tinklų eroje, kai vos ne kiekvienas galime akimirksniu pasimėgauti savo 15-a šlovės minučių, perfrazuojant legendinį menininko Andy Warhol posakį, tampa ir iššūkiu, ir galimybe verslams.

Galimybe greitai skleisti žinią, kalbėtis su tiksline savo auditorija, tačiau kartu – ir galima gilesne praraja, įsiplieskus skandalui ar krizinei situacijai.

Kaip taisyklė, yra bemaž nepajudinamas socialinių tinklų žvaigždžių ratas, kuris vos ne absoliučiai visais gyvenimo klausimais jaučia nenumaldomą poreikį komentuoti, kalbėti, vertinti.

Vieniems tai – tiesiog saviraiškos priemonė, kitiems – malonumas ir galimybė rinkti like paspaudimus bei pildyti sekėjų gretas, tretiems – suveikia finansiniai svertai.

„Liūdniausia, kai dažnai tokie tariami ekspertai viešumoje garsiai ir užtikrintai reiškia savo nuomonę, turėdami vos mažytę dalelę informacijos, neretai nei buvę vietoje, nei prisilietę prie realios situacijos, nei detaliau su ja susipažinę. Tačiau jau viešai pateikia savo neginčijamą nuomonę ir formuoja visuomenės požiūrį“, – renginyje „Vertę kurianti komunikacija. Kas nutiko vasarą?“ kalbėjo Arijus Katauskas, komunikacijos agentūros „Nova Media“ partneris.

Ekspertas šią situaciją vadina pavojingu pseudoekspertų šokiu socialiniuose tinkluose.

„Jei kalbame apie rimtesnes krizines situacijas, kad ir kas tai būtų – gaisras, avarija ar duomenų nutekėjimas, dažnai pačioje įvykio pradžioje verslai neturi visos objektyvios informacijos, o tuo metu pseudoekspertai jau pateikia savo nuomonę, kas ir kodėl kaltas. Viešąją erdvę uzurpuoja nuomonės šarlatanai, kurie buria iš kavos tirščių“, – ironizuoja A. Katauskas.

Savo ruožtu skandalo ar kito nemalonaus įvykio epicentre atsidūrusiems verslams tenka nemenkas spaudimas, kai kalba influenceriai-žvaigždės, renkantys po kelis, keliolika ar keliasdešimt tūkstančių sekėjų armijas.

Nemenką kritikos dozę šios vasaros pabaigoje teko sugerti ir Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui (LNDT), apie naują rudens sezoną startavusiam su dviprasmiška reklamine žinute „Neik į teatrą“.

Įsisukus kritikos bangai socialinėje erdvėje ir žiniasklaidoje, LNDT pernelyg nereagavo į šaršalą, pareiškusi, kad visi atsakymai laukia suplanuotoje teatro spaudos konferencijoje.

Komunikacijos ekspertų teigimu, LNDT šiuo atveju parodė gerą toną, kaip atlaikyti kritikos laviną ir spaudimą bei nepradėti aiškintis anksčiau, nei suplanuota.

O ryškiosios kampanijos kūrėjai atvirauja, kad visas tas rezonansas, šurmulys buvo tikslingai suplanuotas ir lauktas. Kartu Tomas Bartninkas, šią LNDT kampaniją kūrusios kūrybinės agentūros „Truth.“ strategijos vadovas, svarsto, kad vis tik greičiausiai dalis kritikų-nuomonės formuotojų po pirmosios žinutės pernelyg paskubėjo su vertinimais, „išsidūrė“ ir po to pritilo, kiti iš to pykčio ir toliau svaidosi žaibais.

„Toks jausmas, kad ne vienas didysis kampanijos kritikas tiesiog apsigavo: klaidingai suprato, kad visa kampanijos esmė žinutė „Neik į teatrą. Priprasi“. Ne. Čia tik pirmoji kampanijos dalis. Su kiekviena premjera bus vis kitoks šūkis, o reklaminė kampanija bus gyva visus metus. Tai dialogas su auditorija, kuri ieško turinio teatre, o ne vien piktinasi, kad dramos teatro komunikacijoje atsirado šiek tiek dramos“, – ironizuoja T. Bartninkas.

Socialinių tinklų eroje laimi tie, kurie turi tvirtą stuburą ir geba apginti savo poziciją, kurie geba reaguoti greitai ir konstruktyviai. Juolab kad auksinės taisyklės čia yra tvirtos ir nepajudinamos, – reikia reakcijos greičio, empatiško atsakymo (net ir nežinant visų aplinkybių), o kai to reikalauja situacija – nuoširdaus atsiprašymo.

VŽ nuomone, žaidimo taisykles socialiniuose tinkluose jau senokai turėjo išmokti ir perprasti verslai. Didesnio budrumo reikia ir daliai žiniasklaidos priemonių, kurioms kartais pernelyg maga greitai pasiremti tūkstantines sekėjų minias socialiniuose tinkluose turinčiais ekspertais ir ištransliuoti jų skambias ir aštrias nuomones, turimas bemaž visais gyvenimo klausimais. Daugiau savikritikos derėtų prisiimti ir ryškiausiems influenceriams bei kritiškai įsivertinti dar kartą savo įrašą prieš juo dalijantis socialiniuose tinkluose: ar jis pagrįstas, objektyvus, o gal tai viso labo dar viena narciziška nuomonė „Facebook“ platybėse.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791