Darbuotojų kišenės ir kitąmet veikiausiai neprakiurs
Nors pastaraisiais metais tarsi iš gausybės rago pasipylusios negandos nusmukdė daugumos prognozių rodiklius, vis dėlto realybė daro savas korekcijas. Viltis, kad pavyks išvengti pačių juodžiausių scenarijų, spurda vis stipriau. Ir nors susitraukusi ekonomika privertė mokytis skaičiuoti kitaip, tačiau braukti juodo brūkšnio ties įprastu gyvenimu ir visko pradėti iš naujo nereikia. Bent jau kol kas.
Stojus juodoms dienoms, įprastai pokyčius pajaučia ir darbuotojų kišenė. Kol kas jos siūlės tik braška, tačiau skylių dar nesiranda. Štai praėjusio mėnesio pabaigoje Valstybės duomenų agentūra pranešė, kad vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje šių metų antrąjį ketvirtį sudarė 2.000,1 Eur ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, didėjo 2,1%. Apvali 2.000 Eur riba jau perkopta, tikėtina, kad kreivė ir toliau kils aukštyn, tegul ir labai iš lėto.
Kitas klausimas, ar pajutome, kad uždirbame daugiau? Šį kartą atsakymas neigiamas: realusis darbo užmokestis per metus sumažėjo 0,4%. Vis dėlto ir čia galima įžvelgti kiek pozityvo: 2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, šalies ūkyje realusis darbo užmokestis padidėjo 1,4%. Atrodo, kad gyvenimas – vėl į kalną.
„Sodra“ taip pat pranešė gerų žinių: Lietuvos gyventojų pajamos antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo ir pasivijo infliaciją. Antrąjį metų ketvirtį pajamos į rankas padidėjo 11,2%, kai metinė infliacija birželį siekė 9%.
Tokie statistikos duomenys teikia vilčių, kad galbūt tamsiausią metą prieš aušrą jau išgyvenome. Žinoma, tai jokia likimo dovana. Tai rodo, kad įmonės sugebėjo efektyvinti savo veiklą, tinkamai dėlioti strategiją, rasti sprendimų, leidžiančių didinti pardavimus. Tačiau nereikia per anksti apsidžiaugti ir pernelyg optimistiškai dėlioti kitų metų biudžeto. Nes dabar padaryta klaida ateityje gali brangiai atsieiti.
Pavyzdžiui, nepamatuotai padidinti atlyginimai, nors kiekvienam darbuotojui malonu, kai į jo sąskaitą įkrenta didesni pinigai. Kad atlyginimai bus didinami, patvirtino ir atlygio tyrimų bendrovės „Korn Ferry“ naujausio tyrimo duomenys. Jie koreliuoja su kitų analitikų prognozėmis: algos kils ir kitais metais, tačiau jau nebe dviženkliais skaičiais.
Pavasarį vykdytame tyrime dalyvavo 357 įmonės, taip pat pasitelkta 131.000 individualių darbuotojų nuasmenintų duomenų apie jų darbo atlygį.
Paaiškėjo, kad atlyginimus darbuotojams, kurių pareigybės nesikeitė, šiemet didino 76% apklausoje dalyvavusių įmonių. Vidutiniškai užmokestis kilo 10,2%.
Kitąmet atlyginimus taip pat planuoja kelti dauguma įmonių. Jos yra numačiusios 6,5% didinti darbo užmokesčio biudžetą. Planuojama, kad atlyginimas kitąmet kils vidutiniškai 7,11% – tai pats didžiausias „Korn Ferry“ tyrimų prognozuojamas darbo užmokesčio kėlimas nuo 2016 m.
Vis dėlto darbdaviai pabrėžia, kad ketina ypač atidžiai dėlioti skaičius, kam ir kiek atlyginimai bus keliami. Taigi didesnės algos vien dėl to, kad dirbama toje ar kitoje įmonėje, nederėtų tikėtis. Darbo užmokestį ketinama pirmiausia kelti tiems darbuotojams, kurie neša įmonei didžiausią naudą ir kurių rezultatai – geriausi. Tokie žmonės yra kertiniai ir reikalingi visais laikais: tiek gerais, tiek sunkmečiu. Pastaruoju – ypač. Nes daugelis vadovų jau suprato, kad per krizę reikia ne tik stengtis išgyventi apkarpant visas įmanomas sąnaudas, bet kaip tik – tai puikus metas augti, ieškoti naujų krypčių, užimti vietą, kurią paliko pasitraukę konkurentai. O be puikių, įsitraukusių darbuotojų to nepadarysi.
Nevertėtų atlyginimų didinti visiems vien dėl to, kad tokie yra darbuotojų lūkesčiai, dar ir todėl, kad gali kristi nepalanki aplinkybių korta ir dalį personalo teks atleisti. Ar net visai kabinti spyną ant įmonės durų: pranešimų apie bankrutuojančius verslus pastaruoju metu pasigirsta dažniau.
Darbo užmokestis vis dar išlieka vienas esminių veiksnių, pagal kurį nusprendžiama, kurį darbdavį rinktis. Tačiau, VŽ nuomone, lygiavos laikai seniai baigėsi – jei darbuotojas daro kur kas mažiau negu kiti arba negu jam priklauso, vertėtų apmąstyti, ar šis nusipelnė būti pastebėtas.
Juk sunkmečiu pirmiausia atsisveikinama su prasčiausiai dirbančiais žmonėmis, o išeitines išmokas vis tiek jiems tenka mokėti. Todėl verčiau tokiam darbuotojui ne padidinti atlyginimą, o sudaryti sąlygas parodyti, ką jis sugeba.
Kartais net mažas postūmis žmogui suteikia sparnus.
