Darbų saugą garantuos... baudomis
Kovai su šešėliu statybose stiprinti SADM dar 2021 m. viduryje paskelbė sukūrusi ginklą – statybininko tapatybės identifikavimo (ID) kortelę, kuri turėjo būti pradėta taikyti nuo 2022 m. sausio 1 d. Pasak idėjos iniciatorių, tai esą turėjo būti vienas pirmųjų didesnių žingsnių kovojant su šešėliu, giliai tūnančiu šiame sektoriuje. Tų metų gruodį Seimas atidėjo statybininko kortelės įsigaliojimą – iki Naujųjų, vėliau dar kartą. Naujovė įsigaliojo 2022 m. balandį.
Identifikavimo kode yra užšifruoti duomenys apie darbuotojo statusą. Pavyzdžiui, patikrinus minėtą kodą, galima matyti, ar asmuo yra oficialiai įdarbintas pagal darbo sutartį, ar vykdo savarankišką veiklą.
„Sodros“ duomenimis, iki šio rugpjūčio 3 d. iš viso išduota 449.200 skaidriai dirbančiojo ID kodų, tačiau kiek jų šiuo metu yra galiojančių ar kiek iš jų yra išduota vienam asmeniui, institucija duomenų neturi.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, šiemet 56% visų nelegalaus darbo atvejų buvo fiksuojami statybų sektoriuje. 2020 m. ir 2021 m. šis rodiklis siekė atitinkamai 68% ir 64%, o 2022 m. – 51,4%. Vadinasi, šiemet jis vėl šoktelėjo į viršų.
Tiesa, Kristina Jakštienė, VMI Kontrolės departamento direktorė, teigia, kad statybininko kortelė prisideda prie skaidresnės sektoriaus veiklos, nelegalaus darbo mažinimo ir leidžia efektyviau identifikuoti rizikingiausius mokesčių mokėtojus.
Jai antrina Gediminas Noreika, VDI Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas. Jis teigia, kad statybininko kortelė palengvino nelegalaus darbo kontrolę statybų sektoriuje. Anot jo, dabar daugiausia dirbančiųjų be statybininko kortelės nustatoma individualiose statybose.
Kaip sprendžiama ši problema? Baudomis – darbuotojui ir darbdaviui.
Tačiau statybų sektoriaus atstovai, išbandę SADM „kūrinį“, tikina, kad kodo turėjimas problemų nesprendžia. Daliaus Gedvilo, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento, nuomone, norint sustabdyti nelegalų darbą ir užtikrinti skaidrumą, reikia sisteminio požiūrio.
„Praktikoje sistema ydinga tuo, kad kodą gali atsisiųsti bet kas: žurnalistas, prezidentas, premjerė. Tad klausimas, ar šis kodas suteikia teisę būti statybvietėje, ar žmogus gali atlikti statybos darbus, žino darbų saugos reikalavimus? Sistema turi būti skatinanti (dirbti legaliai, laikytis darbo saugos reikalavimų – VŽ), o taip būti, kaip dabar yra, negali“, – įsitikinęs jis.
Asociacijos vadovas teigia, kad statybininko kortelė nepateisina lūkesčių, kurių turėjo SADM. „Ministerijos atstovai sako, kad padėtis keičiasi, mes sakome, kad nesikeičia. Nelegalaus darbo statybose yra daug, darbų saugos situacija nekinta. Remdamiesi statistika, matome, kiek nelaimingų atsitikimų nutinka, kiek sunkiai sužalotų žmonių“, – teigia D. Gedvilas.
Jis pasakoja, kad vien tik kodas, be sistemos, „yra nulis“.
Mantas Bagdonavičius, UAB „Veikmės statyba“ direktorius, sako, kad statybininko kortelė įmonės veiklos nė kiek nepalengvino, bendrovė kaip dirbo, taip ir toliau dirba legaliai. Tiesa, prisidėjo papildoma administracinė našta, bet ar geriau, ar blogiau, sunku vertinti.
Statybininkų asociacijos vadovo nuomone, ministerija, norėdama sukurti veiksmingą sistemą, turėtų dirbti su socialiniais partneriais. Pasak jo, visose šalyse, kur yra įvestas statybininko ID kodas, visur dalyvauja federacijos, nėra taip, kad vien valstybė administruotų šitą sistemą.
„Tada ir yra tikimybė, kad sistema veiks. O tai, kaip yra dabar, yra kovos su šešėliu imitacija“, – mano pašnekovas ir priduria, kad šios sistemos administruoti asociacijai ministerija neperdavė dėl to, kad buvo baimintasi, jog asociacija taip „uždirbinės pinigus“.
Jo teigimu, statybininko ID kode turėtų būti vertinamos kompetencijos, kad kodo negalėtų gauti bet kas, kad asmuo turėtų reikiamas darbų saugos kompetencijas, o sistemoje būtų matoma, ar individualiai dirbantis asmuo arba bendrovė moka mokesčius, teisingai apskaito atlyginimą.
Ką gi siūlo SADM? Aldona Sabaitienė, ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vedėja, aiškina, kad šiuo metu yra derinami (vardija gausybę įstatymų) projektai, kuriais siekiama „sustiprinti darbdavių, statytojų (užsakovų) ir jų įgaliotinių motyvaciją laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“.
Kaip ta motyvacija bus stiprinama? Dauguma „motyvacinių“ pasiūlymų susiję su baudomis. Tiksliau –jų didinimu. Ar baudos apsaugos žmogų nuo nelaimingo atsitikimo? Statybų sektoriaus atstovai aiškina: turi būti prevenciškai dirbama, kad žmonės dirbtų legaliai, dirbtų apmokyti, žinotų darbų saugos taisykles, net siekė, kad nebūtų statybvietėje nė vieno asmens be darbų saugos kompetencijos.
Tačiau, VŽ nuomone, atrodo, kad statybininkų balsas pro valstybinių institucijų „duris“ neprasiskverbia. Nors valstybinėse kėdėse sėdintys asmenys atkakliai tikina, kad primynė uodegą šešėliui, statistika nemėgina to patvirtinti, juolab kad statybininko kortelė šioje kovoje ginklu netapo – šiemet nelegalaus darbo statybose mastas vėl ūgtelėjo. QR kodo turėjimas problemų nesprendžia, ypač – darbų saugos, kurią ministerija tiki užtikrinsianti didesnėmis baudomis. Norint sustabdyti nelegalų darbą ir užtikrinti skaidrumą, reikia sisteminio požiūrio.
