VMI laikys brandos egzaminą
Konkrečios baudos dydį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skaičiuoja nuo vidurkio – 60% įmonės ar gyventojo nesumokėtos mokesčio sumos, atsižvelgdama į 7 sunkinančias bei 4 lengvinančias aplinkybes, kurios išvardintos tame pačiame įstatyme, numatoma neseniai išleistoje metodikoje.
Jei nustatomos kelios lengvinančios aplinkybės ir nė vienos sunkinančios, turėtų būti skiriama mažesnė už vidurkį bauda.
Jei nusveria sunkinančios – bauda turėtų viršyti 60%. Šalia kaupiasi ir 0,03% dydžio delspinigiai – už kiekvieną dieną per visą mokesčių administratoriaus patikrintą laikotarpį ir už tą laiką, kol vyko mokestinis patikrinimas. Nuo gegužės delspinigių dydis sumažintas tik simboliškai – iki 0,029%, tad per keletą metų gali prisikaupti suma, drauge su bauda viršijanti nesumokėto mokesčio dydį.
Svarbiausios iš lengvinančių – baudos dydį mažinančių – aplinkybių yra prasižengėlio bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi ir „pasitaisymas“, atlyginant padarytą žalą.
Sunkinančių aplinkybių spektras įvairesnis, tad ir įmonių, kurioms jos gali būti primatuotos, ratas platesnis.
Tai nėra vien netvarkoma apskaita, klaidinantys ar laiku nepateikiami apskaitos dokumentai, dėl ko VMI negali apskaičiuoti mokesčių įprastine tvarka, t. y. aiškūs požymiai, kad įmonė ar asmuo ketino nuslėpti dalį mokesčių.
Viena rimčiausių sunkinančių aplinkybių konstatuojama nustačius, jog pažeidimas buvo padarytas, siekiant mokestinės naudos. O ši situacija yra gerokai slidesnė ir į ją nenoromis gali pakliūti nemažai įmonių.
Mokestinės naudos siekį VMI gali įžvelgti, pritaikiusi iš principo bet kurią antivengiminę nuostatą, atkreipia dėmesį Aistė Medelienė, advokatų kontoros „Walless“ partnerė, mokesčių ekspertė. Pasitaiko, kad turinio viršenybės prieš formą principą VMI bendrovei primatuoja lengva ranka, tuo apstulbindama tokios intencijos net mintyje neturėjusį „pažeidėją“.
Sunkinanti aplinkybė yra ir biudžetui padaryta „didelė žala“, kuri šiais metais skaičiuojama nuo 24.500 Eur. Stambi įmonė tokios sumos gali nesumokėti dėl nedidelės netyčinės klaidos ar apsižioplinimo.
Smarkiai išaugusios baudos iš principo reiškia, kad didžioji dalis bendrovių su dar didesniu atsargumu planuos savo mokestinius sprendimus, rinksis standartinius „saugius“ kelius ir nedrįs net pagalvoti apie galimybę optimizuoti mokesčius, kad legaliais ir atitinkančiais teisės aktų reikalavimus būdais galėtų susimažinti mokesčių naštą.
Tikėtina, kad daugiau verslų, siekdami apsidrausti, sudėtingesnėse situacijose prašys iš VMI įpareigojančių sprendimų ir taip užkraus papildomu darbu patį mokesčių administratorių.
Išaugus baudoms, verslas greičiausiai dar dažniau bandys susitarti su VMI: bus linkęs sutikti su jos reikalavimais, dar iki VMI pradedant patikrinimą pripažinti, kad buvo neteisus, ir susimokėti, net ir tada, kai nesijaus padaręs pažeidimą ir VMI „pasiūlymo“ nelaikys teisingu.
Galima sakyti, kad įstatymų leidėjų į VMI rankas įduotas dvigubai galingesnis baudimo įrankis yra brandos egzaminas Lietuvos mokesčių administratoriui.
VŽ linki VMI, kad užtektų išminties šiuo įrankiu nesišvaistyti į kairę ir dešinę ir nenukrypti nuo savo deklaruojamo siekio būti ne mokesčių mokėtojų baudėja, o partnere, konsultante ir patarėja.
T. y. neužmiršti įstatyme įrašytos nuostatos, kad visi mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai turi būti aiškinami mokesčių mokėtojo naudai. Neieškoti priekabių. Nepasiduoti pagundai įmonės nenaudai interpretuoti pažeidimo aplinkybių. Abejotinose situacijose nespausti bendrovių susimokėti. Gebėti objektyviai įvertinti, kurie pažeidimai padaryti, siekiant išvengti mokesčių, o kurie – dėl painios teisinės bazės, nesant išaiškinimų ar tiesiog per klaidą, ir atitinkamai taikyti sankcijas.
