Amnestiją „Ignitis grupės“ akcininkams!
Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ vadovai jau ne kartą VŽ yra sakę, kad, vykdydami pirminį viešą akcijų platinimą, tikėjosi būti savotišku finansų rinkų ledlaužiu. Jie teigia įtarę, kad teks grumtis su finansų rinkas aplipusiais prietarais ir baimėmis. Valstybinė bendrovė, pritraukianti lėšų viešose akcijų biržose, kėlė įtarimą plačiam ratui žmonių. Tačiau, manyta, pralaužus ledus kitiems bus lengviau. Turime pastebėti, kad kol kas lūžtančių ledų požymių nematyti.
Praėjusią savaitę VTEK nusprendė, kad „Ignitis grupės“ akcijų turintis G. Norkūnas neišvengė interesų konflikto, priimdamas sprendimus dėl grupės veiklos. Be to, jis dar ir netinkamai deklaravo interesus. Pasak tarnybos, taip viceministras pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Po šio sprendimo G. Norkūnas ir pasitraukė iš pareigų.
Tačiau VTEK vertinimas buvo paskutinis ilgesnės istorijos puslapis. Dar anksčiau, žiniasklaidai paviešinus informaciją apie „Ignitis grupės“ akcininkus, apie viceministro atsistatydinimą užsiminė prezidentūra, G. Norkūną trauktis ragino Seimo opozicija. Galiausiai viešąjį sektorių paliko jo aplinkos puikiai vertintas specialistas.
Visgi, derėtų prisiminti, kad G. Norkūnas nebuvo vienintelis šios istorijos veikėjas. Dainius Kreivys, energetikos ministras, taip pat, jei ir netiesiogiai, pateko tarp „išviešintų“ grupės akcininkų. Jis neatsistatydino, nors taip pat formuoja politiką, darančią tiesioginę įtaką „Ignitis grupės“ veiklai. Pavyzdžiui, sprendžia dėl jūrinių vėjo parkų konkursų, kai įmonių grupė bent vieną parką yra įsirašiusi į savo veiklos tikslus. Bet mes vis dar pamename, koks atsparus skandalams yra dabartinis energetikos ministras.
Svarbu, kad „Ignitis grupės“ akcininkų yra ir daugiau, tik jie išsislapstę. „Aš žinau ir kolegų viceministrų, kurie turi arba bent jau turėjo „Igničio“ akcijų“, – prieš palikdamas pareigas užsiminė G. Norkūnas.„Neturiu visos informacijos, tikrai turėtumėte atlikti savo tyrimą“, – pridūrė jis.
Kitą kartą prašysime tokius dalykus pasakoti anonimiškai, tamsiose senamiesčio alėjose, iš šešėlių, naktį lyjant lietui. Tik tokios aplinkos tetrūksta, kad buvimas „Ignitis grupės“ akcininku galutinai būtų prilygintas prekybai žmonėmis, sankcijų apėjimui ar bent jau nelegalių lošimų organizavimui. Bent jau morališkai.
Šaržuojame, žinoma. Nesupraskite klaidingai – nė iš tolo neteisiname nedeklaruotų interesų ar interesų konfliktų. Tačiau nesame labai patenkinti ir tuo, kad žmonės kone gėdijasi atskleisti, kad yra valstybinės įmonių grupės akcininkai. Juk investicija į „Ignitis grupę“ turėtų būti pasitikėjimo valstybe ir jos energetikos politika išraiška. Na, o tai, kad faktai apie akcijų turėjimą į viešumą iškyla tokiame neskaidriame fone, nepadeda laužyti provincialių stereotipų. Visgi, stigma nuo buvimo „Ignitis grupės“ akcininku turi būti pašalinta.
Estijos akcijų birža džiaugiasi 100.000 mažmeninių investuotojų, apie kuriuos, siekdamos prielankumo, šokinėja biržoje listinguojamos bendrovės. Jos taip gauna prieigą prie kapitalo, kuris kitu atveju būtų užrakintas einamosiose sąskaitose ar indėliuose.
Dabar, kai bankų skola pabrango, kai kurie verslai apdairiai išėjo kapitalo ieškoti finansų rinkose – iš čia ir obligacijų emisijų gausa. Vietos akcijų birža – toks pat kapitalo baseinas, iš kurio būtų galima pasisemti vietoje žinomiems, bet nebūtinai dideliems verslams.
Tačiau gyventojų skaičiumi kelis kartus už Estiją didesnė Lietuva tesukrapšto porą dešimčių tūkstančių investuotojų. Nes galite kurti kokias norite investicines sąskaitas. Kol investavimas į vietos flagmaną laikomas kone oru plintančia infekcija, mažmeninių investuotojų skaičiaus augimo tikėtis sunku.
VŽ nuomone, jei didieji politikos vardai į šalį padėtų šakes bei fakelus ir patys investuotų bei pradėtų kalbėti garsiai apie tai, kiek valstybinių ar tiesiog lietuviškų įmonių akcijų jie turi, galbūt pradėtų formuotis požiūris, kad būti valstybinės bendrovės akcininku ne tik kad nenuodėminga, bet gal ir šaunu.
