Revoliucija mūsų stovėjimo aikštelėse
Visi puikiai žinome, kad daug važinėjančiam transportui iki šiol nėra geresnės alternatyvos už dyzelinį transportą. Tačiau nuo 2035-ųjų jį teks pamiršti, nes ES bus uždrausta prekiauti naujais vidaus degimo variklių varomais automobiliais. Todėl jeigu jūsų įmonės kieme dabar stovi dyzeliniai lengvieji „Passat“ ar komerciniai furgonai, labai tikėtina, kad jau artimiausiais metais bent dalį jų pakeis elektromobiliai. Tyliai važiuojantys, pigiau eksploatuojami ir rečiau gendantys, tačiau brangesni, reikalaujantys naujos infrastruktūros ir verčiantys pakeisti vartotojų įpročius. Galbūt netgi privers įveikti stereotipus dėl elektromobilių savybių.
Tokius pokyčius transporto parke gali paskatinti vadovų pasirinkta strategija, klientų pageidavimai, taip pat vietos arba Europos mastu taikomos taršos reguliavimo priemonės. Pirmiausia elektrifikacija įmones privers susipažinti su joms prieinama elektros infrastruktūra, kurios charakteristikos šiandien galbūt rūpi tik tiek, kiek ir kanalizacijos.
Paskui gali būti didesnis arba mažesnis šokas, susipažinus su reikiamomis investicijomis į elektros įvadus. Čia verta pasakyti, kad tokias išlaidas galima susimažinti Vyriausybės dalinama parama arba jas perleisti pasirinktam įkrovimo tinklų operatoriui – jų gretos vis pildosi, o tarpusavio konkurencija jau akivaizdžiai intensyvėja.
Tinkamų elektromobilių pasirinkimas ir įsigijimas – dar vienas rūpestis, reiškiantis išaugusius kaštus ir ištęstus pristatymo terminus. Bet juos taip pat galima kontroliuoti, naudojantis nuomos ar dalijimosi paslaugomis. Būtent elektromobiliai vis dažniau vertinami kaip turtas, kurį paranku nuomotis, nes tai leidžia perskirstyti didelę pirkimo ar draudimo kainą ir suteikia galimybę lengvai atnaujinti turimą transporto parką, nebijant galimos akumuliatorių degradacijos.
Visa tai savaime turėtų atverti naujas dirvas elektromobilių naudotojams paslaugas teikiančioms įmonėms. Tikėtina, kad elektrifikacijos pionieriams adaptacija skaudės labiau, bet jie pirmieji sukaups reikiamų žinių ir galbūt sugebės dirbti efektyviau tada, kai elektrinis transportas taps neišvengiama būtinybe.
Nereikia didelio tyrimo, norint įsitikinti tuo, kad elektrifikacija sulaukia skeptiškos reakcijos dėl realios jos ekologinės naudos. Elektromobiliai leidžia iškelti taršą iš miestų ir sumažinti jų triukšmingumo lygį, tačiau kelia daugybę kitų aštrių klausimų – dėl gamybai reikalingų žaliavų, dėl pramonės keliamos taršos ir dėl naudojamos elektros energijos gamybos metodo. Norintys tikrai tvaraus transporto turi pirkti žaliąją energiją, kurios pasiūla rinkoje kol kas ne visiems atrodo esanti pakankama.
Pastaraisiais metais tiek gamintojų, tiek įvairių institutų patiekiami skaičiavimai rodo, kad elektromobilių viso gamybos ir naudojimo ciklo tarša yra mažesnė nei tradicinių automobilių. Žinoma, čia vėl svarbus naudojamos elektros gamybos būdas.
VŽ nuomone, jau pradeda matytis reikšmingų visų mūsų judėjimo būdo pokyčių. Mes visi galime rinktis sau tinkamiausią sprendimą, o pokyčių iššūkius geriau priimti, juos dalinantis su šioje srityje aktyvėjančiais naujų sprendimų tiekėjais, keičiant turtinį santykį su savo transporto priemone ir dairantis gerų pavyzdžių.
O tikrieji tvarumo puoselėtojai turėtų prisiminti dviračius, kurie degina dviratininkų riebalus ir taupo jų pinigus. Be to, išlaisvina gatves nuo automobilių.
Na, taip, mes žinome, kad mūsų klimatas ar atskirų verslų veiklos specifika reikalauja būtinybės judėti automobiliais. Bet žvarbią žiemos dieną apsilankykite Kopenhagoje, Amsterdame, Stokholme, Helsinkyje ir tada pagalvokite apie tai iš naujo.
