Vieno vienaragio istorija pagal estišką scenarijų
Prieš pereinant prie reikalo esmės jau pačioje teksto pradžioje reikėtų akcentuoti tai, kad komentaras jokiu būdu nėra pačios BCG kritika, nes vienaragiu ją paskelbė kiti.
Vienaragiu BCG buvo palaikyta duomenų bazės dealroom.io ataskaitoje apie Lietuvos startuolių ekosistemą. „Dealroom“ teigia bendrovę į vienaragių sąrašą įtraukusi todėl, kad ji atitiko jos keliamus kriterijus ir per 2021 m. Londono biržoje surengtą IPO buvo įvertinta daugiau nei milijardu dolerių.
Vis dėlto tarptautiniame apibrėžime, kurį 2013 m. patvirtino rizikos kapitalo investuotoja Aileen Lee, vienaragis apibūdintas kaip privačiai valdomas startuolis, kurio vertė viršija 1 mlrd. USD. Kitaip tariant, toks verslo darinys yra retas reiškinys, visai kaip vienaragis. Būtent šį apibrėžimą rasite daugelyje kitų platformų ir interneto svetainių.
Tačiau „Dealroom“ vienaragius skaičiuoja kitaip. Į savo sąrašą ji įtraukia ir kai kurias nuo 1990 m. veikiančias technologijų įmones, kurios milijardo įvertį pasiekia ir po pirminio viešo akcijų siūlymo. „Dealroom“ VŽ nurodo, kad BCG vienaragiu vadinama ir pernai publikuotoje ataskaitoje – įmonės logotipas jame pridėtas prie skilties „Baltijos šalių vienaragiai“. Neseniai pasirodžiusioje ataskaitoje ši kompanija prirašyta prie kategorijos „Unicorns and 1B+ exits“, o tai reiškia, kad į ją patenka tiek vienaragiai, tiek verslo pardavimas.
Visoje šitoje istorijoje keista tai, kad 2021 m., kai pasiekė milijardo dolerių įvertį, nei pati BCG, nei politikai ar investuotojai jos vienaragiu viešai nevadino.
Klausimų kelia ir tai, kad vienaragiu paskelbta 1999 m. įsteigta bendrovė, kuri iš esmės yra agreguotas supirktų skelbimų portalų verslas, perėjęs per kelių savininkų rankas, – kadaise jį valdė vienas turtingiausių Estijos žmonių Margusas Linnamae, 2019 m. įsigijo britų investuotojai „Apax Partners“, kurie 2021 m. IPO bumo metu sėkmingai nupirktą kompaniją paleido į Londono vertybinių popierių biržą.
Žodžiu, stambus, didelių ir turtingų užsienio investuotojų valdomas holdingas, prekiaujamas biržoje, savo akcijos kainos piką pasiekęs 2021 m. pabaigoje. Kad ir kaip bežiūrėsi, na, niekaip nekvepia inovatyviais, barjerus laužančiais, naujus verslo modelius kuriančiais ar esamus griaunančiais, astronominiu greičiu augančiais startuoliais, kurių verslo modelis teoriškai yra scale‘inamas kone iki begalybės.
Apskritai ši istorija kvepia dar viena mažos šalies komplekso išraiška – komplekso, kurio nesugebame atsikratyti. Būdu pasigirti ir pasireklamuoti neatsižvelgdami, ar tos pagyros sau yra pelnytos. Be abejo, dalis pasakys, kad nesugebėjimas pasigirti yra mažos šalies komplekso išdava. Galbūt. Tačiau VŽ kviečia girtis pelnytai ir ne praėjus beveik dvejiems metams po fakto. O ir pats faktas, kaip jau aptarėme, gana abejotinas.
Kai kurie valdininkai ir Lietuvos startuolių ekosistemos atstovai teigia, kad lietuviai nemoka džiaugtis, juk BCG – sėkmingas, lietuvių įkurtas verslas. Bet priminsime, kad niekas nieko nepuolė, kai vienaragiais buvo paskelbti „Vinted“ ar „Nord Security“ – priešingai, pasidžiaugė sėkme ir svarstė, kas bus toliau.
Dar vienas trečiojo vienaragio kampanijos iniciatorių argumentas – imkime pavyzdį iš Estijos, kuri savinasi ir visus užsienio vienaragius, turinčius bet kokių estiškų sąsajų. Patys estai vienaragių skaičiuoja dešimt, tačiau ir investuotojai puikiai supranta, kad šis skaičius tėra greičiau viešųjų ryšių akcija, nes daugiau nei pusė šių „estiškų“ vienaragių iš šalies iškėlė savo būstines ar jų ten visai neturėjo, keli šalyje visiškai nesamdo darbuotojų ir nevykdo veiklos.
Neneigsime, kad turime ko pasimokyti iš estų, bet ar stambų užsieniečių valdomą holdingą tikrai turime vadinti lietuvišku vienaragiu dėl to, kad panašiai elgiasi estai? Lietuvos startuolių ekosistemos išskirtinumas ir, kaip parodė šis ekonominis sulėtėjimas, stiprybė, yra ta, kad didelė dalis šalies technologijų įmonių, skirtingai negu estų, netraukė kapitalo išpūstais įverčiais ir negyveno vien tik iš investuotojų pinigų. Tarp šių verslų auga ne vienas naujas vienaragis, iš kurių bent keletas milijardo įvertį turėtų pasiekti jau pagerėjus ekonominėms sąlygoms.
O tuomet galėsime ir pelnytai pasidžiaugti. Pikti kritikai, pagal jus tik ir ieškantys progos prisikabinti bei sugadinti vakarėlį, nesikabinės, nes kabinėtis nebus prie ko.
