K. Pupinis. Lietuva – pilka dėmė Europos elektromobilių įkrovimo taškų žemėlapyje. Kada tai pasikeis?

Elektromobilių plėtrai įtaką turi daug veiksnių, tačiau išskirčiau du svarbiausius: tai jų kaina ir patogios, kokybiškos įkrovimo infrastruktūros trūkumas. Dėl didėjančios konkurencijos, pasiūlos, augančios antrinės rinkos, o kartu ir pragyvenimo lygio šalyje EV kainos tampa vis labiau prieinamos Lietuvos gyventojams, deja, su įkrovimo stotelėmis situacija kiek kita.

Prieš kelis metus galbūt dar buvo sakančių, kad tai – „vištos ir kiaušinio“ dilema, t. y. įkrovimo stotelių skaičiaus nėra prasmės didinti, jei nėra paklausos; ir atvirkščiai – kol įkrovimo stotelių tinklas neišplėtotas, elektromobilis tampa tik papildoma našta, juo keliauti nepatogu. Nors EV įkrovimo stotelių plėtra Lietuvoje buksavo, žmonės nelaukė – jau trečius metus vien elektra varomų automobilių skaičius šalyje kasmet kone padvigubėja.

Prie to svariai prisidėjo ir valstybės parama elektromobilių pirkėjams, kurie gali susigrąžinti 5.000 Eur pirkdami naują ir 2.500 Eur – naudotą elektromobilį. Tokios sumos įprastai su kaupu užtenka įsirengti įkrovimo stotelę prie namų, dar galima pasinaudoti ir skatinamąja finansine programa įsirengti stotelę prie namų, ir įkrovimo problema iš dalies išspręsta.

Iš dalies, nes, pavyzdžiui, daugiabučių gyventojams įsirengti įkrovimo vietą gerokai kebliau, o kai kuriais atvejais – apskritai misija neįmanoma. Kita vertus, ir turėdamas savo stotelę gali būti ramus tik dėl trumpų kelionių į darbą ir atgal, tačiau tolimesnės išvykos šiandien dar nėra tokios patogios, kaip vairuojant automobilį su vidaus degimo varikliu.

Miestai – su viena „kolonėle“ ar visai be jų

Neabejoju, elektromobilių skaičius Lietuvoje galėtų augti kur kas greičiau, jei įkrovimo stotelių pasiūla būtų pakankama. Jų trūksta visur, nuo kelių ir magistralių, iki miestelių, miestų ir net didmiesčių gyvenamųjų rajonų.

Įsivaizduokite: automobilyje baigiasi degalai, o visame miestelyje yra vos viena degalinė. Joje vienu metu degalus gali piltis du automobiliai, pusė „bako“ pribėga per maždaug 3 valandas. Ir dar: nėra jokių garantijų, kad ta degalinė veiks.

Panašiai šiandien atrodo situacija Lietuvoje. Baisiogala, Joniškis, Krekenava, Raseiniai, Rietavas, Skuodas – tai tik keli miestai ir miesteliai, kuriuose tiesiog nėra viešų EV įkrovimo stotelių. O kiek dar tokių, kuriuose tokia stotelė tėra viena: Biržai, Lazdijai, Molėtai, Naujoji Akmenė, Pakruojis, Šakiai, Šilutė, Švenčionys... Tūkstančiai gyventojų, o įkrovimo stotelė vos viena ar jos visai nėra.

Turėdami 600 viešų ir pusiau viešų įkrovimo stotelių, tenka pripažinti, esame Europos autsaideriai. Palyginimui, visoje Europoje, 2021 m. duomenimis, jų buvo per 375.000, iš kurių beveik 50.000 – greitojo įkrovimo stotelės. Lėtojo įkrovimo stotelių lyderiai – Nyderlandai (80.000), Prancūzija (50.000), Vokietija (40.000), Didžioji Britanija (30.000), Italija (20.000), dar po maždaug 12.000 jų turi Norvegija ir Švedija. Greitojo įkrovimo stotelių daugiausiai galima rasti Vokietijoje (9.000), Didžiojoje Britanijoje (7.700), Norvegijoje (6.700), Prancūzijoje (4.500), Ispanijoje ir Nyderlanduose (po 2.600).

Nemokamas krovimas padarė meškos paslaugą

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus tikslus iki 2025 m. įrengti 1.200, dar po penkerių metų – 6.000 viešų EV įkrovimo stotelių. Tikimasi, kad privatūs operatoriai per tą laiką įrengs dar apie 54.000 tokių prieigų.

Taigi noro pasivyti kitas Europos šalis yra, tačiau tam reikės judėti septynmyliais žingsniais. Geroji žinia ta, kad Lietuva įsibėgėja, priimami vis teisingesni sprendimai, skatinantys elektrinį mobilumą.

Vienas iš EV įkrovimo infrastruktūros stabdžių ilgą laiką buvo galimybė valstybės lėšomis įdiegtose stotelėse elektromobilius krauti nemokamai. Nors iš pradžių tai atrodė puiki idėja ir elektromobilių vairuotojai džiaugėsi „nemokamais degalais“, ilguoju laikotarpiu šis sprendimas padarė meškos paslaugą, kadangi vien valstybė negalėjo užtikrinti reikiamos infrastruktūros plėtros, o privatus sektorius nesiveržė konkuruoti su nemokama paslauga.

Nuo šių metų nemokamo krovimo pamažu nelieka ir tai bus svarbi paskata plėsti įkrovimo stotelių tinklą tiek viešose, tiek pusiau viešose ar uždarose vietose, pavyzdžiui, prie prekybos centrų, biurų, renginių salių. Tai reikš ne tik didesnį stotelių skaičių, bet ir geresnę paslaugų kokybę, daugiau greitojo įkrovimo taškų, kadangi verslai bus suinteresuoti teikti kokybišką paslaugą.

Antra vertus, paslaugai tapus mokama, ir patys žmonės bus suinteresuoti greičiau įkrauti elektromobilį ir atlaisvinti vietą kitiems, o ne palikti jį krautis pernakt, užimant vietą. Tiesa, tuo dažniau piktnaudžiauja ne savo elektromobilį turintys vairuotojai, bet EV dalijimosi paslaugų teikėjai.

Tarp kitų teigiamą poveikį turėsiančių sprendimų – pagaliau įsigaliojusios PVM lengvatos elektromobiliams, lengvinamos sąlygos jų įsigijimui, startavę privačių EV įkrovimo stotelių kompensavimo mechanizmai, ruošiamas subsidijų paketas įkrovimo infrastruktūrai tarp miestų ir kt. Be to, nuo šių metų EV įkrovimo stoteles privaloma įrengti visose naujai statomose ar rekonstruojamose degalinėse, autobusų ir geležinkelio stotyse, oro ir jūrų uostuose.

Iššūkių dar yra ne vienas

Nors privataus verslo susidomėjimas auga, iššūkių dar lieka ne vienas. Antai miestų savivaldybės delsia ir vėluoja skelbti konkursus EV įkrovimo stotelėms įrengti, kadangi gerai nežino, kaip parengti efektyvias, kokybiškas ir konkurencingas konkurso sąlygas.

Vienas iš dažnai kylančių klausimų – kaip reikėtų reguliuoti įkrovimo kainodarą, kad įkrovimo infrastruktūros operatoriai nepiktnaudžiautų padėtimi. Atsakymas paprastas: kainą sureguliuos pati rinka ir operatorių konkurencija. Kaip ir kiekviename versle, įmonės siekia pasiūlyti kuo geresnę kokybę už patrauklią kainą, kurti ir išlaikyti santykius su klientais, kitu atveju niekas nesinaudotų jų paslaugomis. Tas pat galioja ir elektromobilių įkrovimo versle.

Kitas EV įkrovimo stotelių plėtrą lėtinantis veiksnys Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, yra elektros galios tinklo išvystymo lygis, kuris neleidžia patogiai diegti naujų, didelės ir labai didelės galios stotelių, atsižvelgiant į vartotojų įpročius. Reikiamų elektros galios pajėgumų užtikrinimas kai kuriais atvejais atima daug laiko ir reikalauja didelių investicijų, su tuo susiduriama ne tik tarpmiestinėse lokacijose, bet ir tam tikrose miestų vietose.

Kaip degalų į automobilį kiekvienas gali įsipilti bet kurioje šalyje, taip ir elektromobilių vairuotojams aktualu, kad įkrovimo stotelėmis galėtų naudotis ir keliaudami užsienyje. Viena vertus, tai yra iššūkis EV įkrovimo infrastruktūros diegėjams, kadangi reikalauja didelių išteklių plėtrai. Iš kitos pusės, tai atveria naujas galimybes ir suteikia konkurencinį pranašumą.

Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra – laikui imli, sudėtinga ir brangi veikla, tačiau atlikę namų darbus Lietuvoje galėsime išvystyti visuotiną, patogų EV įkrovimo tinklą, kuriame bet kas galės patogiai įsikrauti savo elektromobilį ir nebeliks argumentų nepersėsti iš vidaus degimo varikliu varomo automobilio į švarų, tvarų ir tylų elektromobilį. Toks ir yra mūsų tikslas.

Na, ir dar tai, kad po kelių metų EV įkrovimo stotelių žemėlapyje tiek Lietuva, tiek visos Baltijos šalys neatrodytų taip blankiai.

Komentaro autorius – Kazys Pupinis, „Eleport“ vadovas Lietuvoje ir Baltijos šalyse