Kad praėjusių metų košmaras virstų šių metų atgimimu
Vien tik ko vertas Rusijos sukeltas žiaurus karas prieš kaimynę Ukrainą, kokio žmonija neregėjo 8 dešimtmečius. Kruvina Kremliaus avantiūros puta pasauliui atnešė skausmingų iššūkių, su kuriais jau atskirai dorojantis yra ką veikti, o čia turime visą jų puokštę: po pandemijos sutrūkinėjusias tiekimo grandines, energijos išteklių trūkumą Europoje ir į kosmosą šovusias jų kainas, emigrantų srautus, kokių žmonija nebepamena, Ukrainos uostų blokados atgaivintą globalaus maisto trūkumo šmėklą, ką jau kalbėti apie ekonomikų žudikę infliaciją – pirmą kartą per 40 metų į pasaulio ekonomiką sugrįžo tokia didelė infliacija. Ir tai nėra vien ekonominė problema su augančiomis prekių ir paslaugų kainomis, bet ir dramatiškas politinis įvykis, nes infliacijai suvaldyti jau reikalingas aktyvus vyriausybių įsikišimas.
Na štai, atrodo ir mums nepavyko išvengti to prakeikto atodūsio, kuris labiau simbolizuoja tai, kad Putino bepročiai iš visų mūsų pavogė geriausius galėjusiais būti metus. Bet šiandien gal jau laikas nustoti žvalgytis atgal. Susidėliokime taškus ataskaitose akcininkams ir valstybės institucijoms – vis tiek praeities jau nepakeisime, nebent ten ieškotume naudingų patirčių ar įkvėpimo prasidėjusiems 2023-iesiems. Juolab kad prie tokio mirtino aplinkybių kokteilio, pripažinkime, galėjo būti gerokai blogiau. Na štai ir suradome optimistiškesnį kampą.
Bet metų pradžiai mums pirmiausia vertėtų visiems susitarti, kokį laikotarpį mes išgyvename: esame recesijoje ar krizėje, patiriame ciklišką nuosmukį ar kritišką ekonomikos blogėjimą? Nuo šio supratimo priklauso, kokių veiksmų turėtume imtis. Susidaro įspūdis, kad net ekonomistai painiojasi sąvokose, tad ką jau kalbėti apie žurnalistus ir verslininkus. Štai, vieno jų išsakyta prognozė, kad „2023 metais viešojoje erdvėje tarp ekonomikos temų bus labai dažnai girdimas žodis „krizė“ ir „recesija“. Gera naujiena yra tai, kad „šį kartą Lietuva yra gerai pasiruošusi krizei, todėl ekonomikos nuosmukis greičiausiai bus labai nedidelis, todėl pagrindo nerimui nėra“.
Aiškiau, kurioje ekonomikos fazėje esame, netapo, bet gal tiesiog šiemet nustokime vartoti racionalų mąstymą spazmuojantį žodį „krizė“ viskam kas nepatinka ir verčiau atkreipkime dėmesį į minimą gerąją naujieną „Lietuva yra gerai pasiruošusi“. Jei jums taip neatrodo, dar galima pasidaryti reikiamus namų darbus. Tobulų receptų nėra, bet jų ieškant visada verta pasidomėti patyrusių kolegų patirtimi.
Į ką gi vertėtų atkreipti dėmesį 2023 m.?
Pradėkime nuo to, kad į pirmąjį metų ketvirtį iš tiesų žengiame su lėtėjančia ekonomika. Tokioje esame buvę ne vieną kartą, tad panikai vietos neturėtų būti. VŽ išrinkti įvairių metų CEO, akcentuodami neapibrėžtumų kupiną verslo aplinką, rekomenduoja tiesiog turėti dažnesnes, nei įprastai, planuojamų veiksmų peržiūras. Štai Viktoras Gurgždys, programavimo paslaugų UAB „Devbridge LT“ vadovas, išrinktas Metų CEO 2022, sako tikėdamasis nedidelio sulėtėjimo pristabdo naujų darbuotojų samdą. Tiesa, jo nuomone, jis nebus ilgalaikis ir bendrovė vėliausiai po antrojo ketvirčio darbuotojus ir vėl samdys aktyviau.
Geriausio vadovo titulą 2013 m. pelnęs „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis įsitikinęs, kad neramų laikmetį svarbu išnaudoti ne sustojimui, o pokyčiams bei inovacijoms, kurių daugiausiai įžvelgia produktų ir procesų skaitmenizavime.
Panašiai mąsto ir Mantas Makulavičius, įmonių grupės „Milsa“ generalinis direktorius, 2019 m. VŽ išrinktas „Jaunuoju metų CEO“, kuris šiemet irgi nesitiki stabilumo, todėl mažiau rišasi prie ilgalaikių planų ir akcentuoja palankų momentą sustiprinti savo pozicijas rinkoje. „Nėra ko laukti, vis tiek reikia darbuotis, galvoti, kaip galime padaryti geriau ir to siekti. Taip pat – bendruomeniškumo ir susitelkimo, nes kai sunku – kartu tikrai lengviau, o kai gerai – kartu dvigubai smagiau“, - sako jis.
Kiti verslininkai rekomenduoja atkreipti dėmesį į tai, kad baigėsi nemokamų pinigų era ir laiko tai viena svarbiausių praėjusių metų įžvalgų, kuri diktuoja kitokią veiksmų logiką. Jų įsitikinimu, brangstant pinigams verta susimažinti apsiskaičiavimo riziką ir pristabdyti didesnes investicijas bei ilgalaikes išlaidas, kol nepaaiškės, iki kokių dydžių centriniai bankai augins palūkanas.
Kaip lietingu oru visada praverčia skėtis, taip lėtėjančio ekonominio ciklo metu visada aktuali išlieka racionali elgsena – efektyvus pelningumo ir sąnaudų valdymas, kad pajamų augimas lenktų kaštų augimą.
Dalis ekonomistų neįžvelgia 2023-ųjų dramatizmo jau vien dėl žemo nedarbo lygio, tačiau darbdaviams šiemet išliks opus klausimas, kaip išlaikyti geriausius darbuotojus. Todėl specialistai siūlo neatidėliotinai skirti daugiau dėmesio „pakibusiam ore“ hibridinio darbo dilemai. Anot jų, vertėtų palaidoti iliuzijas, kad galima grįžti prie priešpandeminių laikų įprasto biurų ritmo. Tačiau suderinti visų interesus nebus lengva jau todėl, kad, anot statistikos, 25% dirbančiųjų iš namų jaučiasi... socialiai izoliuoti. 2022 m. Europos personalo vadovės titulą pelniusi Frauke von Polier iš vokiečių bendrovės „Viessmann“ rekomenduoja tiesiog testuoti skirtingus darbo modelius bent po 3 mėnesius, kol bus rastas geriausias sprendimas.
Tai tik kelios verslininkų patirčių rekomendacijos šiems metams recesijos scenarijui. Panašu, kad turime visą paletę instrumentų, prie kurių dar vertėtų pridurti ir viešųjų pirkimų galimybes. Juos tikrai verta stebėti, nes ten suksis didelės valstybės užsakymų sumos. Vien tik ko vertas liepos mėnesį Lietuvoje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas - jam organizuoti numatytas per 30 mln. Eur biudžetas, kuris didžia dalimi liks lietuvių darbuotojų ir verslininkų kišenėse.
Taigi, 2023-ieji bus trumpesnių distancijų bėgimo metai, kurio tempą diktuos daugelis vidinių (pvz., savivaldos rinkimai Lietuvoje) ir išorinių įvykių. Vienas jų – Ukrainos pergalė prieš agresorę Rusiją – gali šiuos neapibrėžtumų metus paversti neribotų galimybių metais ir atnešti neregėtą pliūpsnį optimizmo. Tai neišvengiamai stimuliuotų globalią ekonomiką. Tad darykime viską, kad praėjusių metų košmaras virstų šių metų atgimimu.
Rolandas Barysas, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius
