Antkaklis agresoriui: dar neveržia?

Publikuota: 2022-11-29
ZUMAPRESS / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
ZUMAPRESS / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Neilgai trukus po to, kai Vakarai pradėjo taikyti Rusijai sankcijas dėl karo Ukrainoje, pasipylė prognozės apie greitą agresorės ekonomikos krachą. Tačiau vienas sankcijų paketas vijo kitą, o rusai vis dar kapstėsi paviršiuje – pirmiausia dėl gana solidžių įplaukų už naftą ir dujas.

 Tačiau, regis, nuopuolis vis dėlto artėja: pagal naujausias Vakarų ekonomistų prognozes, Rusijos ekonomika didžiausią nuosmukį pasieks 2023 m. pradžioje. Anot ekspertų, šalis agresorė kitąmet patirs giliausią nuosmukį nuo pasaulinės finansų krizės laikų – tam pasitarnaus nesėkminga Putino karinė kampanija Ukrainoje ir Vakarų ekonominis karas, kuris griežčiausiomis priemonėmis turėtų galutinai sugniuždyti ir rusišką karo mašiną.

„Bloomberg“ ekonomistai prognozuoja, kad recesija Rusijoje turėtų pasiekti kulminaciją per pirmuosius tris kitų metų mėnesius, kai BVP sumažės daugiau kaip 8%. Vos prieš du mėnesius žemiausio taško buvo tikimasi dar šiais metais.

„Matome išliekantį pasiūlos šoką ir priverstinę struktūrinę transformaciją į žemesnių technologijų ekonomiką, lemiančią užsitęsusį nuosmukį ir mažesnį potencialų augimą“, – teigė „Morgan Stanley“ ekonomistai. Ekonomistų apklausų duomenimis, Rusijos ekonomika gali pradėti augti tik 2023 m. trečiąjį ketvirtį.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kitų metų Rusijos biudžete didžiausias prioritetas skiriamas karinėms išlaidoms, todėl nedidinamos ar net mažinamos išlaidos žemės ūkiui, moksliniams tyrimams, sveikatos apsaugai, švietimui, socialinei sričiai etc.   

Agentūros „Reuters“ atlikta Rusijos biudžeto analizė rodo, kad Maskva gynybai ir saugumui 2023 m. iš viso išleis 9,4 trilijono RUB (155 mlrd. USD). Beje, nors bendros karinės ir saugumo išlaidos yra rekordinės Kremliui, tačiau jos sudaro tik apie 18% to, ką kitais finansiniais metais gynybai ir kai kuriems – bet ne visiems – nacionalinio saugumo poreikiams planuoja išleisti JAV.

2021-aisiais Rusijos biudžetą sudarė 340 mlrd. USD, tad dabartinė „čekio karui“ vertė prilygsta maždaug ketvirtadaliui šios valstybės agresorės metinio biudžeto, skelbia „Forbes“ ir pažymi, kad ateinančiais metais „karo sąskaita“ Kremliui gali būti per didelė, nes pačios Rusijos ištekliai karo mašinos finansavimui artėja prie išsekimo.  

Aštuoni sankcijų paketai vienas po kito nuo pavasario alino agresorės ekonomiką: pagrindiniai Rusijos bankai buvo pašalinti iš pasaulinės finansų sistemos, įšaldyta apie 300 mlrd. USD centrinio banko atsargų, šimtai užsienio bendrovių pasitraukė iš šalies. Dalių trūkumas sustabdė automobilių pramonę,  kelia grėsmę komercinei aviacijai. Maskvos atkirtimas nuo naujausių technologijų sukėlė problemų svarbioms pramonės šakoms, technologinei plėtrai, tad kitąmet šios sritys gali visiškai sustoti. Rusija negali importuoti technologijų, reikalingų jos karo mašinai palaikyti, o ką jau kalbėti apie būsimas inovacijas.

Tačiau agresyviam Kremliaus vadovui, regis, mažiausiai rūpi jo šalies ekonomika: Putlerio ir jo fašistinės klikos vadovaujama žudikų gauja vis labiau gauna į kaulus Ukrainoje, o naivių vakariečių nesiseka įtikinti, kad šie įtrauktų ukrainiečius į rusų siūlomas derybas, tiksliau – jų klastą. Tad desperacijos apimtas agresorius imasi naikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, miestus, siekdamas sunaikinti kaip galima daugiau šios šalies ekonomikos. 

Ir nors Putleris stručio metodu mėgina „nematyti“ artėjančios savosios ekonomikos smigimo, ekonominės realybės vėzdas leidžiasi vis žemiau. Europa baigia vaduotis iš priklausomybės nuo rusiškų dujų, eilėje – naftos reikalai. Europos Sąjunga planuoja įvesti kainų lubas naftai, tik kol kas nėra vieningo sutarimo dėl kartelės.

„The Financial Times“ rašo, jog Europos Komisija (EK) siekia, kad kaina už rusiškos naftos barelį neviršytų 65 USD. Lenkija ir kai kurios kitos Europos šalys siūlo žemesnę kartelę, argumentuodamos, kad EK siūlomos lubos yra gerokai per aukštos palyginti su realia rusiškos naftos gamybos kaina. Be to, Lenkija primena: kuo žemesnės bus lubos, tuo mažiau Rusija gaus pajamų, pirmiausia – karo mašinai maitinti.

Tačiau yra grupelė ES šalių, kurios atvirkščiai, nori aukštesnių lubų – Kipras, Graikija ir Malta tikisi, kad tai padėtų išsaugoti prekybą nafta su rusais.

Beje, idėja įvesti lubas rusiškai naftai buvo paskelbta dar šių metų birželio pabaigoje G20 lyderių susitikime.

Ursula von der Leyen, EK vadovė, anksčiau prognozavo, kad embargas, taikomas rusiškos naftos importui į ES, iki šių metų pabaigos sumažins jį 90%. Tačiau lapkričio 21 d. duomenimis, Rusija jau prarado 90% europinės savo naftos rinkos.

ES rengia dar vieną sankcijų paketą, jau devintą. Skirtingai nuo kai kurių ankstesnių, gana „bedančių“, šis galėtų/turėtų smogti kur kas stipriau, ir net galbūt - iš esmės.

„Šalys, kurios gyveno Rusijos kaimynystėje šimtmečius, kaip niekas kitas žino, kad agresorius negali būti sustabdytas nuolaidomis, mums reikia ir toliau taikyti sankcijas: Kremliui turi nelikti resursų tęsti šį karą“, - penktadienį sakė prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaudamas spaudos konferencijoje kartu su Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos vadovais.

 „Ar jos padarė pakankamai žalos Rusijos ekonomikai? Tai svarbiausias klausimas. Lietuvos pozicija yra tokia, jog turėtume įtraukti daugiau asmenų ir institucijų į sankcijų sąrašą, karinę pramonę. Taip pat turime kalbėti apie kitų Rusijos komercinių bankų, ypač „Gazprom“ banko, deswiftinimą“, – sakė Lietuvos vadovas, vardydamas pasiūlymus naujajam sankcijų Maskvai paketui. Jis taip pat pažymėjo, jog siekiama, kad į sankcijų sąrašą būtų įtraukti Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjai, šalies valstybinės energetikos korporacija „Rosatom“. VŽ nuomone, iki šiol buvo gana aišku, kad ankstesnės sankcijos neduoda norimo rezultato. Nors Rusijos ekonomika pamažu šliaužė duobės link,  zombuoti rusai plojo savajam kruvinam diktatoriui. Nepriteklius? Jie gi įpratę kentėti, jei tik vodkės užtenka. Tai puikiai žinodamas Putleris toliau kiša naftos dolerius į karą, nes vietinės vergų masės vis tiek tylės. 

Todėl Vakarai galiausiai turi įvesti tokias sankcijas, kurios iki paskutinės antkaklio skylutės užveržtų agresorių su visais jo esamais ir būsimais kėslais. Kitos kalbos su fašistuojančiu, imperines ambicijas puoselėjančiu grobiku, užsimojusiu pakeisti pasaulio tvarką, nėra ir negali būti.    

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

Prievaizdo bizūnas – pro šalį

Įmonių vadovų ir buhalterių kantrybė galutinai trūko, kai jie vėl gavo grėsmingą „Sodros“ laišką apie...

Nuomonės
05:50
E. Leontjeva. Kai infliacija estafetę perduoda mokesčiams

Infliuoja visas mūsų gyvenimas – auga kainos, o pajamos stengiasi jas pasivyti. Tačiau yra rodiklių, kurie...

Nuomonės
2023.01.29
R. Aernoudtas. Verslo angelai – kertinė startuolių ekosistemos ašis

Verslo angelai yra itin svarbūs startuolių ekosistemai – jie įrodė esantys atsparūs krizėms. Visgi rinkoje...

Nuomonės
2023.01.28
Recesija – ant slenksčio. Ar liks anapus durų?

Ar galima šiandien nuspėti, kur link pasuks ant recesijos slenksčio esanti ekonomika? Pasaulines rinkas...

Nuomonės
2023.01.27
R. Skyrienė. Belaukiant mokesčių reformos: šioks toks stebuklas būtų visai ne pro šalį

Stebint šiomis dienomis kiek nedrąsiai prasidedančią diskusiją apie būsimą mokesčių reformą mintyse nejučia...

Nuomonės
2023.01.26
Ar visada pamatuotas Konkurencijos tarybos vėzdas

Konkurencijos taryba (KT) 2022-uosius palydėjo su trenksmu: nustačiusi, kad Lietuvos vaistinių asociacija ir...

Nuomonės
2023.01.26
Nepačiupinėjęs netikėk

Nors Europos Sąjungoje jau keletą metų veikia teisės aktai, reglamentuojantys tiesioginių užsienio...

Nuomonės
2023.01.25
M. Juonys. Kodėl tiek daug triukšmo dėl Konkurencijos tarybos sprendimų „asociacijų“ tyrimuose? 6

Pastaruoju metu žiniasklaidoje aptarinėjami du Konkurencijos tarybos gruodžio mėnesio nutarimai. Vienu...

Nuomonės
2023.01.24
Nesukčiauti – pigiau

Šių metų pradžioje viešuosiuose pirkimuose įsigaliojusi naujovė gali brangokai kainuoti jų dalyviams, jei bus...

Nuomonės
2023.01.24
J. Akelis. Didesnis finansinis skaidrumas – pigesnis kapitalas, mažesnė elektros kaina

Apie 11 trilijonų Eur. Maždaug tokio dydžio dabar yra listinguojamų vietinių Europos Sąjungos bendrovių...

Nuomonės
2023.01.23
Ukraina – dėl tankų delsiantiems Vakarams: „Galvokit greičiau“

Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį susirinkę Ukrainos rėmėjai nusprendė skirti...

Nuomonės
2023.01.23
N. Roubini. Daugiau karo – didesnė infliacija

Visus 2022 metus infliacija sparčiai augo tiek pažangios ekonomikos, tiek besiformuojančios rinkos šalyse.

Nuomonės
2023.01.21
V. Juzikis. Kas laukia komercinio nekilnojamojo turto rinkos kylant palūkanoms?

SEB banko rudenį atliktas kasmetinis didžiausių šalies įmonių finansų vadovų nuomonės ir lūkesčių tyrimas...

Nuomonės
2023.01.20
Kol vieni remia, kiti kemšasi kišenes 4

Artėjant dešimtajam sankcijų paketui, kuris turėtų dar labiau užveržti apynasrį agresyviai Rusijai,...

Nuomonės
2023.01.20
Rasti darbuotojų: progas švaisto ir darbdaviai, ir valstybė 2

Darbdaviai vis ieško darbuotojų, o šie vis dairosi, kur įsidarbinti, bet galiausiai sukirsti rankomis...

Nuomonės
2023.01.19
B. Miežutavičius. Gėlas vanduo: potencialo kol kas neišnaudojame 2

Tolimojoje Islandijoje bet kuriam turistui, bet kuriame viešbutyje bene penkiomis kalbomis paryškintomis...

Nuomonės
2023.01.18
Išsilaikę iššūkių skersvėjuose

Didelė dalis Lietuvos įmonių 2022 m. finišo liniją kirto būdamos gana neblogos „sportinės formos“: susitraukė...

Nuomonės
2023.01.18
E. Burgis. Karas sandorių rinkos 2022-iaisias neišbalansavo, nors baimių buvo

Metams pasibaigus tradiciškai skaičiuojame viščiukus. Apžvelkime, kas įdomaus pernai nutiko sandorių rinkoje.

Nuomonės
2023.01.17
Malonūs žiemos siurprizai 29

Bliūkšta būgštavimai, kad atėjus šaltajam metų sezonui ir verslą, ir gyventojus prislėgs beveik nepakeliama...

Nuomonės
2023.01.17
Kiek laukti ir kada jau „laikas“? 4

Vis stiprėja abejonės dėl šios kadencijos valdžios ryžto įvykdyti savo programoje užsibrėžtą mokesčių...

Nuomonės
2023.01.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku