Antkaklis agresoriui: dar neveržia?

 Tačiau, regis, nuopuolis vis dėlto artėja: pagal naujausias Vakarų ekonomistų prognozes, Rusijos ekonomika didžiausią nuosmukį pasieks 2023 m. pradžioje. Anot ekspertų, šalis agresorė kitąmet patirs giliausią nuosmukį nuo pasaulinės finansų krizės laikų – tam pasitarnaus nesėkminga Putino karinė kampanija Ukrainoje ir Vakarų ekonominis karas, kuris griežčiausiomis priemonėmis turėtų galutinai sugniuždyti ir rusišką karo mašiną.

„Bloomberg“ ekonomistai prognozuoja, kad recesija Rusijoje turėtų pasiekti kulminaciją per pirmuosius tris kitų metų mėnesius, kai BVP sumažės daugiau kaip 8%. Vos prieš du mėnesius žemiausio taško buvo tikimasi dar šiais metais.

„Matome išliekantį pasiūlos šoką ir priverstinę struktūrinę transformaciją į žemesnių technologijų ekonomiką, lemiančią užsitęsusį nuosmukį ir mažesnį potencialų augimą“, – teigė „Morgan Stanley“ ekonomistai. Ekonomistų apklausų duomenimis, Rusijos ekonomika gali pradėti augti tik 2023 m. trečiąjį ketvirtį.

Kitų metų Rusijos biudžete didžiausias prioritetas skiriamas karinėms išlaidoms, todėl nedidinamos ar net mažinamos išlaidos žemės ūkiui, moksliniams tyrimams, sveikatos apsaugai, švietimui, socialinei sričiai etc.   

Agentūros „Reuters“ atlikta Rusijos biudžeto analizė rodo, kad Maskva gynybai ir saugumui 2023 m. iš viso išleis 9,4 trilijono RUB (155 mlrd. USD). Beje, nors bendros karinės ir saugumo išlaidos yra rekordinės Kremliui, tačiau jos sudaro tik apie 18% to, ką kitais finansiniais metais gynybai ir kai kuriems – bet ne visiems – nacionalinio saugumo poreikiams planuoja išleisti JAV.

2021-aisiais Rusijos biudžetą sudarė 340 mlrd. USD, tad dabartinė „čekio karui“ vertė prilygsta maždaug ketvirtadaliui šios valstybės agresorės metinio biudžeto, skelbia „Forbes“ ir pažymi, kad ateinančiais metais „karo sąskaita“ Kremliui gali būti per didelė, nes pačios Rusijos ištekliai karo mašinos finansavimui artėja prie išsekimo.  

Aštuoni sankcijų paketai vienas po kito nuo pavasario alino agresorės ekonomiką: pagrindiniai Rusijos bankai buvo pašalinti iš pasaulinės finansų sistemos, įšaldyta apie 300 mlrd. USD centrinio banko atsargų, šimtai užsienio bendrovių pasitraukė iš šalies. Dalių trūkumas sustabdė automobilių pramonę,  kelia grėsmę komercinei aviacijai. Maskvos atkirtimas nuo naujausių technologijų sukėlė problemų svarbioms pramonės šakoms, technologinei plėtrai, tad kitąmet šios sritys gali visiškai sustoti. Rusija negali importuoti technologijų, reikalingų jos karo mašinai palaikyti, o ką jau kalbėti apie būsimas inovacijas.

Tačiau agresyviam Kremliaus vadovui, regis, mažiausiai rūpi jo šalies ekonomika: Putlerio ir jo fašistinės klikos vadovaujama žudikų gauja vis labiau gauna į kaulus Ukrainoje, o naivių vakariečių nesiseka įtikinti, kad šie įtrauktų ukrainiečius į rusų siūlomas derybas, tiksliau – jų klastą. Tad desperacijos apimtas agresorius imasi naikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, miestus, siekdamas sunaikinti kaip galima daugiau šios šalies ekonomikos. 

Ir nors Putleris stručio metodu mėgina „nematyti“ artėjančios savosios ekonomikos smigimo, ekonominės realybės vėzdas leidžiasi vis žemiau. Europa baigia vaduotis iš priklausomybės nuo rusiškų dujų, eilėje – naftos reikalai. Europos Sąjunga planuoja įvesti kainų lubas naftai, tik kol kas nėra vieningo sutarimo dėl kartelės.

„The Financial Times“ rašo, jog Europos Komisija (EK) siekia, kad kaina už rusiškos naftos barelį neviršytų 65 USD. Lenkija ir kai kurios kitos Europos šalys siūlo žemesnę kartelę, argumentuodamos, kad EK siūlomos lubos yra gerokai per aukštos palyginti su realia rusiškos naftos gamybos kaina. Be to, Lenkija primena: kuo žemesnės bus lubos, tuo mažiau Rusija gaus pajamų, pirmiausia – karo mašinai maitinti.

Tačiau yra grupelė ES šalių, kurios atvirkščiai, nori aukštesnių lubų – Kipras, Graikija ir Malta tikisi, kad tai padėtų išsaugoti prekybą nafta su rusais.

Beje, idėja įvesti lubas rusiškai naftai buvo paskelbta dar šių metų birželio pabaigoje G20 lyderių susitikime.

Ursula von der Leyen, EK vadovė, anksčiau prognozavo, kad embargas, taikomas rusiškos naftos importui į ES, iki šių metų pabaigos sumažins jį 90%. Tačiau lapkričio 21 d. duomenimis, Rusija jau prarado 90% europinės savo naftos rinkos.

ES rengia dar vieną sankcijų paketą, jau devintą. Skirtingai nuo kai kurių ankstesnių, gana „bedančių“, šis galėtų/turėtų smogti kur kas stipriau, ir net galbūt - iš esmės.

„Šalys, kurios gyveno Rusijos kaimynystėje šimtmečius, kaip niekas kitas žino, kad agresorius negali būti sustabdytas nuolaidomis, mums reikia ir toliau taikyti sankcijas: Kremliui turi nelikti resursų tęsti šį karą“, - penktadienį sakė prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaudamas spaudos konferencijoje kartu su Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos vadovais.

 „Ar jos padarė pakankamai žalos Rusijos ekonomikai? Tai svarbiausias klausimas. Lietuvos pozicija yra tokia, jog turėtume įtraukti daugiau asmenų ir institucijų į sankcijų sąrašą, karinę pramonę. Taip pat turime kalbėti apie kitų Rusijos komercinių bankų, ypač „Gazprom“ banko, deswiftinimą“, – sakė Lietuvos vadovas, vardydamas pasiūlymus naujajam sankcijų Maskvai paketui. Jis taip pat pažymėjo, jog siekiama, kad į sankcijų sąrašą būtų įtraukti Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjai, šalies valstybinės energetikos korporacija „Rosatom“. VŽ nuomone, iki šiol buvo gana aišku, kad ankstesnės sankcijos neduoda norimo rezultato. Nors Rusijos ekonomika pamažu šliaužė duobės link,  zombuoti rusai plojo savajam kruvinam diktatoriui. Nepriteklius? Jie gi įpratę kentėti, jei tik vodkės užtenka. Tai puikiai žinodamas Putleris toliau kiša naftos dolerius į karą, nes vietinės vergų masės vis tiek tylės. 

Todėl Vakarai galiausiai turi įvesti tokias sankcijas, kurios iki paskutinės antkaklio skylutės užveržtų agresorių su visais jo esamais ir būsimais kėslais. Kitos kalbos su fašistuojančiu, imperines ambicijas puoselėjančiu grobiku, užsimojusiu pakeisti pasaulio tvarką, nėra ir negali būti.