2022-11-22 05:50

Iššūkiuose nepražiūrėti galimybių

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Šiandien, lapkričio 22 d., „Verslo žinios“ kartu su „Swedbank“ rengia tradicinę metinę konferenciją „Verslas 2023“, kurioje įmonių savininkai, valdybų nariai ir vadovai, taip pat valstybės institucijų atstovai pasirengę dalintis savo įžvalgomis apie verslo perspektyvas ateinančiais metais. VŽ surengtoje apklausoje dalyvavę vadovai tikina, kad į 2023-iuosius žvelgia atsargiai. Vienas pagrindinių verslo tikslų – stabilumas, tačiau tikimasi ir augimo, o ekonomikos turbulenciją ir kitus išmėginimus verslininkai vertina kaip galimybę.

Apklausoje CEO buvo teiraujamasi, kokie, jų nuomone, iššūkiai laukia verslo, kas yra sunkiausia CEO darbe, ar samdomi vadovai planuoja kurti savo verslą ir koks jų požiūris į savo vadovaujamų įmonių ir atstovaujamų sektorių kitų metų plėtros perspektyvas.

Šiuo metu lyderiai pereina per naujus išbandymus, tačiau tai neskatina jų dairytis į kitas organizacijas. Atvirkščiai – pagrindinis CEO tikslas yra kurti vertę ir atrasti sprendimus dabartinėje ekonominėje situacijoje.

Tarp svarbiausių tikslų įvairių sričių įmonių vadovai vardija stabilią plėtrą, subalansuotus akcininkų, darbuotojų, klientų lūkesčius ir poreikius, vertės kūrimą ir naujų, tvarių verslo formų radimą, siekį tapti sektoriaus lyderiais. Ir net tapti „klestinčia kompanija, kurioje dirba laimingi žmonės“.

Minėdami nepatraukliausius dalykus CEO pozicijoje, vadovai išskyrė pusiausvyros paiešką tarp darbuotojų, akcininkų ir visuomenės interesų bei lūkesčių, taip pat vertės nekuriančius administracinius darbus. Paminėtos ir biurokratinės kliūtys, netobuli teisės aktai, valdžios atstovų nepastovumas etc.

„Atliekant vadovaujamą vaidmenį, neišvengiamai atsiranda barjerai ir distancija, o tai labai apsunkina situacijos matomumą. Faktoriai, kurie žemesnėse pozicijose yra akivaizdūs ir laisvai aptarinėjami, iki aukštesnių vadovų patenka sunkiai ir sušvelnintai“, – pažymėjo vienas apklaustų informacijos ir ryšių sektoriaus CEO.

Dalis apklaustųjų vardijo ir asmeniškesnius aspektus – nuolatinis stresas, vienišumas, jaučiamas dirbant šioje pozicijoje, ir galimas emocinis perdegimas. Taip pat išskirtas ir jaunesnių kartų požiūris į darbą bei darbuotojų atleidimas.

Be to, CEO pabrėžė ir vadybinį šios pozicijos nepatrauklumą – kai kurių įmonių savininkų nepakankamai modernų požiūrį į samdomą vadovą.

Patys samdomi vadovai, paklausti, ar kitąmet planuoja savo verslą, daugiausia atsakė neigiamai – tokių buvo 80%: jie dabar teikia pirmenybę įmonei, kurioje dirba, ir siekia užtikrinti jos stabilumą krizės sąlygomis. Jų neįkvepia ankstesnės nesėkmingos patirtys ir rizikų supratimas, neturima ir reikiamo kapitalo.

Ekspertai teigia, kad dabartinėje geopolitinėje ir ekonominėje situacijoje vadovui svarbiausia yra pirmiausia susivokti, kas vyksta, ir laiku apsaugoti organizacijas nuo kylančių pavojų išorėje ir viduje, pastebėti ir išnaudoti galimybes.

„Kalbant apie šią dieną, žinoma, nerimą kelia ekonominė turbulencija, tad pirmiausia reikia valdyti įmonių pajamas ir išlaidas. Kalbant apie vidines problemas, vis dar trūksta gerų specialistų, jie vis dar yra viliojami konkurentų“, – sako Alisa Miniotaitė, vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja.

Tyrimai rodo, kad efektyviausi vadovai pasižymi gebėjimu matyti platų vaizdą ir emociniu intelektu. Anksčiau, kai lyderio ir sekėjo santykis buvo vertikalus, nutolęs, vadovas socialumu galėjo ir nepasižymėti. Tačiau šiandien, kai esminis dalykas – sujungti visų organizacijos narių potencialą, emocinis intelektas tiesiog privalomas.

Taip pat dabar svarbus požiūrio klausimas – nepamiršti į krizę žvelgti kaip į galimybę. Ekspertė pataria nebijoti imtis ir naujų lyderystės formų, kurios gali padėti darbuotojus labiau įtraukti į organizaciją. Jos nuomone, jei pasaulis išvengs ilgalaikio karo, tikėtina, pasidalytoji lyderystė bus dominuojanti.

Tačiau jei didesnių neramumų išvengti nepavyks, vėl sustiprės charizmatinio lyderio poreikis: tokiais laikais žmonės ieško ryškaus lyderio, nori tvirto peties, aiškių nurodymų etc.

VŽ nuomone, gana optimistiškai nuteikia tai, kad į, ko gero, neišvengiamus iššūkius CEO žvelgia kaip į galimybes, kurias reikia „prisijaukinti“ ir išnaudoti. O tiems, kurie jau ir dabar sėkmingai dorojasi su sunkumais, vargu ar derėtų snūduriuoti ant laurų. Keli scenarijai „portfelyje“ visada pravarčia, net ir tada, kai atrodo, kad sėkmės paukštė tvirtai laikoma už uodegos.   

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791