Kita pramonės pusė
Privačiuose pokalbiuose gamybininkai pasišaipo patys iš savęs, kad supanašėjo su žemdirbiais, kuriems tai saulės, tai lietaus ar vėjo per daug, o jei derlius puikus, tai dejuoja dėl smukusių kainų.
Tokių pašnekovų teigimu, prašymai subsidijuoti praradimus dėl pandemijos, Kinijos, per brangios ar per pigios žaliavos, dabar – dėl energetikos tapo nesibaigiančia rauda.
Jų nuomone, negrąžinama parama, kai iš vienų paimama, o kitiems duodama, problemos neišspręs ir neprivers ieškoti sprendimų. O jei valstybė visas rizikas padengs, kokią tuomet riziką prisiims verslas.
Juolab, kaip sako jie, dabar gamintojų padėtis labai palanki ir šiuo metu yra geriausias metas eksportuoti. Pavyzdžiui, amerikiečiams dėl palankaus euro ir USD kurso teikti užsakymus euro zonos šalims apsimoka – už tą pačią sumą jie gali įsigyti daugiau. Ir jie tai daro.
Jie tvirtina, kad visos gamyklos šiuo metu turi darbo, o tie, kurie neturi, – nesunkiai užsakovų gali rasti, reikia tik pajudėti. Nes kai kuriuose sektoriuose tendencija tokia, kad svarbi nebe kai kurių gaminių ar komponentų kaina, o gebėjimas tai patiekti. Kaip sako pašnekovai, „dabar ne pirkėjo, dabar pardavėjo rinka“.
Darius Masionis, automobilių komponentų gamybos UAB „CIE LT Forge“ generalinis direktorius, patikina: jų įmonės tarp paramos prašytojų nėra. Taip, metalo tiekėjai visoje Europoje kainodaroje įrašė naują priedą – elektros kainos dedamąją, kurios lig šiol nebuvo. Tai – naujas reiškinys. Tačiau šią kainos dedamąją įmonė derybose siekia perkelti klientams ir su dalimi klientų dėl to susitarta.
Kitų bendrovių vadovai, įgyvendinantys ilgiau trunkančius projektus, tvirtina sutartyse kainų išvis nefiksuojantys arba įrašantys jas apytiksles, nes neįmanoma prognozuoti energijos kainų ateityje. Ir klientai su tuo sutinka.
„Produkcijos paklausa yra. Vertinant įmonės pajamas, jos tikrai dėl aukštesnių kainų bus nemažos. Tačiau kiekio prasme parduosime veikiausiai mažiau negu anksčiau. Ir pelningumas bus žemesnis. Vis dėlto tai nebus kritiniai pokyčiai“, – dalinasi D. Masionis.
Bendrovių akcininkai ir savininkai prašo tik aiškesnės valstybės politikos ir netrukdyti verslams investuoti – kad ir didesnėms gamykloms būtų leista įsirengti galingas saulės elektrines ant stogų.
VŽ nuomone, politikams dera prisiminti jau keletą dešimtmečių kartojamą nuostatą – galite nepadėti, tik netrukdykite mums dirbti.
Dera tik sudaryti verslui sąlygas – daugelis jokios paramos neprašydami ir nelaukdami statysis vėjo ar saulės elektrines. Kai valstybei trūksta elektros energijos, jie prašo netrukdyti investuoti.
Gamybos įmonėms ant nuosavų stogų susimontuoti saulės elektrines turėtų būti taip pat paprasta, kaip sudaryta galimybė jas paprastai įsirengti fiziniams asmenims. Ir leisti tiek, kokio galingumo yra elektros įvadas – 1, 2 ar daugiau MW. Nes juk įmonės vieno ar kito galingumo įvadą turi ne šiaip sau, o todėl, kad joms to reikia.
Na, arba jeigu ko nors galime pasimokyti iš estų, tai pažiūrėkime, ką jie daro. Nuo spalio 1 d. universaliąja elektros energijos paslauga šalyje gali naudotis labai mažos bei mažos įmonės.
Tačiau vidutinio dydžio ir didelėms įmonėms vyriausybė lengvatų nesiūlo, tik žada sudaryti galimybę pasiskolinti sąskaitoms už elektrą sumokėti.
