„Stop“ veto meistrui

Publikuota: 2022-09-30
„Zuma Press“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Zuma Press“ / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Tuo metu, kai Rusija grobia ir savinasi Ukrainos žemes, o demokratiškas pasaulis vieningai ieško naujų būdų, kaip sustabdyti savo barbarų ordą kariauti pasiuntusį Putlerį, pačioje Europos Sąjungoje atsiranda vadinamųjų naudingų idiotų, kurie lieja vandenį ant karinės chuntos malūno ir kelia pavojų Europos vienybei kovoje su agresoriumi iš Rytų. Todėl Bendrijoje vis dažniau pasigirsta balsų, teigiančių, kad ES turi apriboti piktnaudžiavimą nacionalinėmis veto teisėmis, – siūloma vis daugiau reikalų spręsti kvalifikuota balsų dauguma.

Rusija, okupuotose Ukrainos srityse „įvykdžiusi“ vadinamuosius referendumus, kurių rezultatai  buvo nupiešti Kremliuje dar gerokai prieš šį apgailėtiną farsą, skubiai glemžiasi svetimas teritorijas į savo „federacijos sudėtį“.

Štai taip XXI a. Europos centre vienas bunkerinis „caras“, pasiuntęs savo galvažudžių būrius, atsiriekia gabalą kaimyninės šalies žemių ir, kaip visi vagys, visam pasauliui (o gal labiau savo zombiams) rėkia: čia jau mano, nelįskit, neatiduosiu!

Atiduoti teks – civilizuotame pasaulyje nusikaltėliai neilgai mėgaujasi neteisėtu grobiu, civilizuotame pasaulyje nusikaltėliai sulaukia ir pelnyto atpildo. To ir siekia toks pasaulis, stiprindamas paramą už savo laisvę kovojančiai Ukrainai, taip artindamas ir neišvengiamą imperinės chuntos agoniją.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tačiau šioje tarptautinėje vienybėje atsiranda naudingų idiotų, kurie savo akibrokštais glosto Putleriui ausis ir suteikia jam bent menkiausią galimybę paklibinti tą vienybę. Laimė, kad kone visos Europos šalys per septynis Rusijos vykdomo karo mėnesius jau praregėjo ir atskyrė grūdus nuo pelų. Tik štai tie rusiški pelai vis dar dengia kai kurių šalių vadovų akis.

Europos Sąjungoje turime tokį Viktorą Orbaną, Vengrijos premjerą. Šis veikėjas garsėja tuo, kad daug mėnesių kelia triukšmą dėl sankcijų, kurias ES įvedė Rusijai, kai ši užpuolė Ukrainą. Tačiau Bendrijos valstybių taryboje, kuri šiuos sprendimus turi priimti vienbalsiai, Vengrija visad balsavo už atitinkamus sankcijų paketus. Tiesa, dėl gruodį įsigaliosiančio naftos embargo Rusijai Vengrija išsiderėjo išimtį – dėl jos ji ilgai šokdino visas 26 valstybes nares.

Tačiau V. Orbanui to neužteko. Dabar skėlė iš peties: matyt, draugelio iš Kremliaus įkvėptas, jis irgi paskelbė „referendumą“... dėl ES sankcijų Rusijai.

„Sankcijos buvo priimtos nedemokratiškai, dėl jų nusprendė Briuselio biurokratai ir Europos elitas“, – pareiškė jis rugsėjo 26 d. parlamente Budapešte.

Mat, pasak V. Orbano, „nors Europos piliečiai už tai moka kainą, jų nebuvo atsiklausta“.

Užtat jo vyriausybė, vykdydama „nacionalines konsultacijas“, bus „pirmoji Europoje, kuri klaus žmonių dėl sankcijų Rusijai“.  

Vėliau gal ir Putlerio dar pasiklaus.

Tokių „konsultacijų“ metu Vengrijos piliečiai gauna anketas, kuriose klausimai suformuluoti taip, kad atsakymai į juos atrodo labai patrauklūs, o vyriausybės pozicija – teisinga.

Tiesa, tokių apklausų rezultatai neturi jokių teisiškai įpareigojančių padarinių.

Tačiau nevienkartiniai Vengrijos premjero veto – ko gero, paskutinis lašas ES valstybių kantrybės taurėje. Nors dabar dėl daugumos Bendrijos reikalų susitariama kvalifikuota šalių balsų dauguma, keliose politikos srityse vis dar reikalingas vienbalsis valstybių narių pritarimas. Tai susiję su gynyba ir užsienio politika, plėtra, mokesčiais ir policijos veikla.

„Ciniški politikai tuo pasinaudojo, kad iš savo kolegų europiečių išsireikalautų nuolaidų. Šalys blokavo savo kaimynių stojimą į ES, kad išgautų naudos kokiame nors vietiniame ginče; mažasis Kipras 2020 m. blokavo sankcijas Baltarusijai, nes norėjo, kad ES sutelktų dėmesį į Turkiją. Tačiau žalingo veto meistras neabejotinai yra Vengrijos autokratinis ministras pirmininkas V. Orbanas. Šių metų pradžioje jis stabdė vieną po kito sankcijų Rusijai etapus, o dabar grasina sužlugdyti Europos dalyvavimą pasauliniame susitarime dėl pelno mokesčio. Abiem atvejais galima rasti sąsajų tarp Vengrijos veto ir jos nuolatinių kovų su ES dėl nesusijusių klausimų. V. Orbanas, kaip meistriškai mokantis apgauti, pastebėjo galimybę pasipelnyti ir ja pasinaudojo“, – rašo „The Economist“.

Todėl ES susiduria su nuolatine problema, kai 26 šalys tampa vienos šalies interesų įkaite.

Britų leidinys siūlo: Vengrijos stiliaus veto panaudojimas akivaizdžiai peržengia jų paskirtį. Taigi reikia naujos taisyklės: pavadinkime ją atvirkštiniu Liuksemburgu. Originalus Liuksemburgo kompromisas numato, kad tais atvejais, kai veto paprastai draudžiamas, išimtinėmis aplinkybėmis jį galima atnaujinti. Atvirkštinis Liuksemburgo kompromisas siūlo, kad tais atvejais, kai veto paprastai yra leidžiamas, jis turėtų būti uždraustas panašiomis retomis aplinkybėmis. Liuksemburgo kompromisas apsaugo nuo federalistų perteklinio veikimo. Atvirkštinis Liuksemburgo kompromisas apsaugotų Europą nuo diplomatinio šantažo.   

Pabrėžiama, kad už akivaizdžiai piktnaudžiaujančių veto teisių taikymą veiksmingiau būtų bausti mažinant ES lėšas, siunčiamas jas taikančioms šalims. Tokie grasinimai veikia: Vengrija šiuo metu stengiasi atnaujinti kovos su korupcija įstatymus, kad neprarastų iki 7,5 mlrd. Eur. Vengrija (kartu su Lenkija) šiuo metu negauna jokių pandemijos pinigų būtent dėl savo teisinės valstybės trūkumų.  

Tikimasi, kad atvirkštinis Liuksemburgas išspręstų kitą problemą, su kuria netrukus susidurs Europa: kaip valdyti 35 ar daugiau narių turinčią sąjungą, po plėtros į ją įtraukus tokias valstybes kaip Serbija ar Ukraina, nepasiklystant galimų veto teisių gūžtoje.

Visiškai atsisakyti veto teisės šiuo metu nesiūloma, tačiau, VŽ nuomone, kitas pasiūlymas yra vertas dėmesio: Vokietija ir Prancūzija yra užsiminusios, kad, norint pritarti ES plėtrai, daugiau reikalų turėtų būti sprendžiama kvalifikuota balsų dauguma. O siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti veto teise, galima pasinaudoti finansiniu svertu: kaip siūlo „The Economist“, papildomas kriterijus gauti ES paramą galėtų tapti nuostata, kad valstybės narės negali naudotis veto teise, kad užgrobtų bloko reikalus.

  

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

Antkaklis agresoriui: dar neveržia?

Neilgai trukus po to, kai Vakarai pradėjo taikyti Rusijai sankcijas dėl karo Ukrainoje, pasipylė prognozės...

Nuomonės
05:50
Žiebiasi skolų pavojaus lemputė

Nauja ekonominė bei geopolitinė realybė diktuoja Europos Sąjungos valstybėms naujas skolinimosi realijas –...

Nuomonės
2022.11.28
A. Skominas. Lietuva vejasi kaimynines šalis – užsieniečius įdarbinsime dar lengviau

Aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio įdarbinti Lietuvoje netrukus taps dar paprasčiau.

Nuomonės
2022.11.27
K. Gečas. Kaip Ukrainai pavyksta laimėti informacinį karą? 7

Yra manančių, kad tai susiję su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio asmenybe ir patirtimi žiniasklaidoje...

Nuomonės
2022.11.26
E. Leontjeva. Šešios auklės, o verslas be darbo rankų

Sumažinti biurokratijos migracijos procedūrose pavyko šią vasarą Seimui priėmus įstatymų pataisas. Jas...

Nuomonės
2022.11.25
Maisto pramonė dėlioja pasjansą

Lietuvos maisto pramonės lyderių dešimtuke – nauji vardai: jame neišsilaikė nė viena ten 2021 m. buvusi...

Nuomonės
2022.11.25
L. Bušinskaitė. Ar žiniasklaidos savireguliacijoje dalyvaus tik politikų išrinktieji?

Šalies žiniasklaidos bendruomenę stebina Seime kilusios idėjos iš žiniasklaidos savireguliacijos instituto –...

Nuomonės
2022.11.24
Tyliai beldžiasi defliacija 24

Gali pasirodyti netikėta, tačiau visiems kalbant apie žvėrišką maisto produktų brangimą ir milžinišką kaštų...

Nuomonės
2022.11.24
D. Jončas. A. Lukašenka grasina nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ įmones – kaip apsiginti

Minskui pagrasinus nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ investuotojų įmones, Baltarusijoje dar likęs Lietuvos...

Nuomonės
2022.11.23
Parlamentiniai pasižaidimai 6

Politinis serialas „Įspirkim valdantiesiems“ tęsiasi: Seime fiasko vakar patyrė jau ketvirtoji Vyriausybės...

Nuomonės
2022.11.23
A. Lukošiūnas. IT specialistų trūkumas – ar verslas gali išgyventi ir be jų? 2

Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacija „Infobalt“ skaičiuoja, kad technologijų sektorius šalyje jau...

Nuomonės
2022.11.22
Iššūkiuose nepražiūrėti galimybių

Šiandien, lapkričio 22 d., „Verslo žinios“ kartu su „Swedbank“ rengia tradicinę metinę konferenciją „Verslas...

Nuomonės
2022.11.22
N. Roubini. Megagrėsmių amžius 1

Mūsų ateičiai kelia grėsmę daug įvairių megagrėsmių – jos kelia pavojų ne tik mūsų darbo vietoms, pajamoms,...

Nuomonės
2022.11.21
Ar išlįsime iš aviacinio užkampio? 14

Lietuvos pasiekiamumas oro transportu vis dar išlieka opi problema, kurią ne pirmus metus spręsti skatina...

Nuomonės
2022.11.21
L. Sesickas. Delsiant dėl aplinkosaugos direktyvos – rizikos verslui ir valstybei

Lietuvos teisėje veikia vienas kontraversiškas teisės aktas. Tai dar 1983 m. Sovietų Sąjungoje parengta...

Nuomonės
2022.11.20
J. Bambalas. Kaip nepaslysti kuriant virtualų restoraną?

Restoranai-vaiduokliai egzotiško verslo eksperimento etiketės atsikratė neįtikėtinai greitai. Šiandien tokių...

Nuomonės
2022.11.19
Ar naujasis Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas įneš daugiau stabilumo ir ramybės?

Ketvirtadienį Lietuvoje veikiančios verslo organizacijos sulaukė pozityvių naujienų – Seimas priėmė Akcinių...

Nuomonės
2022.11.18
Gyvenimas po Putino 5

Pasirodo vis daugiau ženklų, kad Rusijos elito atstovai pradeda dėlioti ateities scenarijus, kaip ji atrodys...

Nuomonės
2022.11.18
D. Vitkauskas. ES teisinio elito akibrokštas: grąžina įtakingiems rusams turtus

Besidžiaugiant dėl Ukrainos karinių pergalių Charkivo ir Chersono srityse, mažai pastebėtas Rusijos...

Nuomonės
2022.11.17
Metas pamiršti dešimtmečio strategijas

Pastarieji metai – nesibaigiantys išbandymai. Beveik visas sferas pakeitęs COVID-19 virusas, pandemijai,...

Nuomonės
2022.11.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku