Nepražiūrėti dar vieno

Publikuota: 2022-09-19
AP / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
AP / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen savo metiniame pranešime Europos Parlamente pabrėžė tai, ką vis dažniau kartoja Vakarų šalių vadovai, – apgailestavimą, kad anksčiau negirdėjo (o gal ir netikėjo), ką Baltijos ir Rytų Europos šalys kalbėjo apie Rusiją ir jos imperines užmačias puoselėjantį Putiną, taip pat apie pavojingą priklausomybę nuo rusiškos energetikos vamzdžio. Tačiau panašu, kad ir dar dabar deramai neįvertinamas iš kitų diktatoriškų šalių kylantis pavojus: Komisijos vadovės kalboje pasigesta Baltarusijos įvertinimo.

„Viena iš šio karo pamokų yra ta, kad turėjome klausytis tų, kurie pažįsta Putiną (...) Mūsų draugų Ukrainoje, Moldovoje, Sakartvele ir Baltarusijos opozicijos. Mums reikėjo klausytis balsų pačioje Sąjungoje: Lenkijoje, Baltijos valstybėse ir visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Metų metus jie mums kartojo, kad Putinas nesustos. Ir atitinkamai veikė“, – pabrėžė EK vadovė.

Rusija, pradėjusi karą Ukrainoje, mėgina Europoje kariauti ir energetinį karą.

„Mūsų draugai Baltijos valstybėse sunkiai dirbo, kad išsivaduotų iš priklausomybės nuo Rusijos. Jie investavo į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, į SGD terminalus ir jungtis. Tai brangu. Tačiau priklausomybė nuo Rusijos iškastinio kuro kainuoja daug daugiau. Iš šios priklausomybės turime išsivaduoti visoje Europoje“, – kalbėjo U. von der Leyen.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Reikia tikėtis, kad dabar ES realiai išgirdo mus ir pastebėjo mūsų pastangas, nutraukiant saitus su Maskva. Nes toks jausmas, kad anksčiau Briuselyje mus dažnai tik išklausydavo, bet nuo tolesnių žingsnių tiesiog susilaikydavo, tiesiog sakydavo, kad galbūt mums Baltijos šalyse tie klausimai ir yra aktualūs, bet galbūt jie nėra tokie svarbūs visai Europai“, – VŽ komentavo politologė Margarita Šešelgytė.

Skelbiama, kad ES susitarta dėl bendro dujų saugojimo. Tačiau pasiekto  84% kiekio nepakaks, todėl ieškoma patikimų tiekėjų – jais tapo JAV, Norvegija, Alžyras ir kt. Rusiškų dujų importas į Bendrijos šalis ryškiai sumažėjo – nuo 40% pernai iki 9% šiandien.

Tačiau Rusija ir toliau manipuliuoja ES energetikos rinka. Tiesa, regis, ne visos Sąjungos valstybės linkusios išlaikyti „kietą“ poziciją: vienos taikosi prie naujų realijų, o kelios kitos jau dabar pranašauja kone neišgyvenamą žiemą, atitinkamai reaguoja ir dalis tokių šalių visuomenės.

Tai ir yra tai, ko siekia Kremlius, dėl ko meta visas propagandines (ir ne tik) priemones. Juolab kad artėja ne tik žiema – artėja keli svarbūs rinkimai Europoje, o tai neatsakingiems politikams bus proga pasibalnoti populizmo arkliukus.  

„Rusija neabejotinai pasinaudos, kaip ir visąlaik iki šiol naudojosi, bet kokiais būdais drumsti vandenį Europoje, siekdama savo tikslų tiek destabilizuoti Bendriją, tiek ir išlaikyti ją savo ekonominėje bei energetinėje priklausomybėje. Todėl ir reikalingi labai ilgalaikiai ir tvarūs sprendimai, kurie tas priklausomybes mažintų“, – teigė M. Šešelgytė.  

Pasak EK pirmininkės, siekiant sumažinti dujų įtaką elektros kainoms, ES yra būtina elektros energijos reforma. Pirmiausia siūloma nustatyti pajamų ribą bendrovėms, kurios elektros energiją pigiai gamina.

„Šios bendrovės gauna tokias pajamas, kokių niekada neplanavo, apie kokias net nesapnavo. Mūsų socialinėje rinkos ekonomikoje pelnas yra gėris. Tačiau šiuo metu neteisinga vartotojų sąskaita žertis pasakiškus pelnus ir gauti naudą iš karo. Šiuo metu pelnu reikia dalytis ir jį nukreipti tiems, kam to labiausiai reikia. Mūsų pasiūlymas padės surinkti didesnę kaip 140 mlrd. Eur sumą, reikalingą, kad valstybės narės atlaikytų tiesioginį smūgį“, – skaičiuoja U. von der Leyen.

Pasak jos, didžiulį pelną gauna ir didžiosios naftos, dujų ir anglių pramonės įmonės. Todėl jos turi prisidėti prie krizės įveikimo – susimokėti joms priklausančią dalį. Tarp rengiamų neatidėliotinų ir laikinųjų priemonių minimos ir diskusijos dėl viršutinių kainų ribų.

Ypač daug dėmesio savo metiniame pranešime skyrusi Ukrainai, EK pirmininkė pabrėžė: naujas pasaulio politikos puslapis verčia pergalvoti mūsų užsienio politikos darbotvarkę – metas investuoti į demokratijos galią.

„Šis karas – ne vien Rusijos prieš Ukrainą pradėtas karas. Tai karas prieš mūsų energetiką, karas prieš mūsų ekonomiką, karas prieš mūsų vertybes ir karas prieš mūsų ateitį. Tai autokratija prieš demokratiją. Ir aš čia stoviu įsitikinusi, kad drąsa ir solidarumas parklupdys Putiną, ir Europa paims viršų“, – teigė Komisijos vadovė.

Vertinant EK pirmininkės kalbą Europos Parlamente reikia sutikti, kad ji išties buvo stipri. Tačiau ir vėl neapleidžia jausmas, kad Vakarai dar ne iki galo „išlukšteno“ ES pašonėje veikiančių diktatūrų grėsmes. Kalboje apie užsienio politiką VŽ pasigedo Baltarusijos įvertinimo. Juk, regis, ne paslaptis, kad apsišaukėlis šios šalies vadovas Lukašenka – aiškus Putino sėbras ir klapčiukas. Verta prisiminti jo „operaciją“ su pabėgėlių srautu, siunčiamu per Lietuvos ar Lenkijos sienas. Net neverta spėlioti, kas sudėliojo šį scenarijų, skirtą destabilizuoti padėtį ne vienoje ES šalyje, kurias galėjo užplūsti dešimtys tūkstančių „batkos“ stumiamų pabėgėlių.  

Uoliai kaimyninės šalies diktatorius vykdo ir kitus savo draugelio „kaprizus“. Pavertęs savo šalį placdarmu rusų armijai pulti Ukrainą, šis pseudovadovas dar ir nedviprasmiškai laido užuominas apie galimybę pulti (vėlgi rusų raketomis) Baltijos šalis ar Lenkiją.

Nematyti (ar užmiršti) to – ne mažiau pavojinga, nei apsirikti dėl Rusijos. Todėl kiek keista, kad ES (ir EK) nemato Baltarusijos keliamos grėsmės ir nestato šios šalies su visu jos diktatoriumi į bendrą gretą su Rusija. Nors ji išties nusipelno analogiško vertinimo ir griežčiausių sankcijų.

Beje, grįžtant prie energetikos. Pagyrimas Rytų ir Vidurio Europos šalims ties tuo ir apsiriboja. Neišgirdome ryžto aktyviau naudoti jų žinių bagažo politikos ir ekonominio saugumo klausimais. O dabar siūlomuose energijos bendrovių viršpelnio perskirstymo mechanizmuose kai kurios šalys tiesiog nepatenka dėl savo kitokios energetinės infrastruktūros.

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

V. Juzikis. Įmonių tvarumas: kas paskatins imtis realių darbų?

Šiandien jau vis sunkiau rasti didelę įmonę, kuri kokiu nors būdu nekalbėtų apie tvarumą, dalindamasi savo...

Nuomonės
2022.10.01
„Stop“ veto meistrui 1

Tuo metu, kai Rusija grobia ir savinasi Ukrainos žemes, o demokratiškas pasaulis vieningai ieško naujų būdų,...

Nuomonės
2022.09.30
G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo...

Nuomonės
2022.09.29
Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika 16

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui...

Nuomonės
2022.09.29
K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai...

Nuomonės
2022.09.28
Tiesiog toks žanras

Opozicija, įsukusi interpeliacijos ratą, ko gero, iš anksto puikiai žinojo, kuo baigsis jos inicijuotas...

Nuomonės
2022.09.28
D. Markauskas. Mažosios hidroelektrinės: būti ar nebūti? 3

Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia...

Nuomonės
2022.09.27
Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas 1

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj...

Nuomonės
2022.09.27
D. Godelis. Vartotojus pritraukėte, o ką jiems pasiūlyti toliau?

Verslo ilgaamžiškumui būtinas ne tik nuolatinis naujų klientų pritraukimas, bet ir esamų išlaikymas (angl.

Nuomonės
2022.09.26
Pakeliui į nokautą 17

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti...

Nuomonės
2022.09.26
G. Mažeika. Netikėtas verslo paveldėjimas: didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai, ir staiga – it perkūnas iš giedro dangaus...

Nuomonės
2022.09.25
A. Barštys. Lengvų pinigų vakarėlis baigėsi

Dėl išorinių geopolitinių veiksnių įtakos, jos dėka reikšmingai padidėjusių žaliavų kainų ir iššūkių šalies...

Nuomonės
2022.09.24
E. Leontjeva. Ieškant silpnųjų grandžių elektros jungtyse 1

Energetikos problemos užklupo Lietuvą taip, kad būtina ieškoti silpnųjų grandžių. Tikėtina, kad jos slepiasi...

Nuomonės
2022.09.23
Dialogo imitacija

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kaskart primena šokius su kardais. Trišalėje...

Nuomonės
2022.09.23
Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?

Prieš pustrečių metų užklupus COVID-19 krizei Vyriausybė veikė operatyviai ir nedvejodama – nukentėjusiam...

Nuomonės
2022.09.22
A. Izgorodinas. Lietuva – ties krizės bedugne. Kur sunkmečiu turi investuoti valstybė? 10

Nagrinėjant naujausius Lietuvos makroekonomikos rodiklius (vartotojų ir verslo lūkesčiai; mažmeninė prekyba;...

Nuomonės
2022.09.22
L. Aleknaitė-van der Molen. Ar jūsų verslas pasirengęs rudens sezonui? O jei tektų skolintis?

Stebint nestabilią geopolitinę ir ekonominę situaciją, o tiksliau – karą ir kylančias kainas, peršasi mintis,...

Nuomonės
2022.09.21
Putino panikos ir desperacijos „ukazas“ 17

Putino sprendimas skelbti dalinę mobilizaciją rodo jo desperaciją – nelaimėjęs nei „trijų dienų karo“, nei...

Nuomonės
2022.09.21
Nedžiuginanti lyderystė 8

Statistikai skelbia, kad paskutinį vasaros mėnesį Lietuvoje užfiksuota rekordinė metinė infliacija – 21,1%.

Nuomonės
2022.09.21
D. A. Disparte. Taip, kriptovaliutos vis dar svarbios

Ar daug taksi bendrovių būtų sukūrusios savas iškvietimo programėles arba pradėjusios priimti atsiskaitymus...

Nuomonės
2022.09.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku