Gal jau metas prisiimti atsakomybę ir parodyti iniciatyvą?
Rusijai surengus invaziją Ukrainoje gynyba tapo ypač aktuali Lietuvai, pašonėje turinčiai dvi prie karinės agresijos prisidedančias valstybes. Viena iš gynybos technologijų stiprinimui numatytų priemonių – apie 15 mln. Eur vertės „MILInvest“, kurią administruoti turėtų konkurso metu atrinktas privatus valdytojas, valdysiantis du į startuolius investuosiančius fondus.
Atrinkus kompetentingą fondų valdytoją, išugdžius startuolius (tuo užsiims akceleravimo fondas) ir tinkamai paskirsčius investicijas, Lietuvoje būtų galima padėti pamatus naujoms gynybos technologijų verslo nišoms arba stiprinti jau esamas, kaip optronika ar dronų gamyba.
Tiesa, atrodo, kad valdininkai į šį projektą žiūri atsainiai.
Pagal pirminį planą, konkurso paraiškų teikimo terminas turėjo įvykti prieš daugiau kaip metus, o valdytojo dar kol kas nežinome, nors jis jau buvo atrinktas. VŽ trijų tarpusavyje nesusijusių šaltinių žiniomis, konkursas sustojo, nes kilo neaiškumų dėl laimėjusios komandos. Kokios yra detalės – kas atrinktas laimėtoju, kas konkrečiai negerai, kada fondas pradės veiklą – neaišku, nes valdžia atsakymų nepateikia.
Valdininkai it susitarę žaidžia atsakomybės mėtymosi žaidimą. Krašto apsaugos ministerija (KAM), viena Gynybos ir investicijų (GIF) fondo, per kurį skiriamos lėšos „MILInvest“, steigėjų, nurodo, kad komentarų reikėtų kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM) ir kitą GIF steigėją – „Invegą“.
Anot KAM, nuo rugpjūčio 22 d. priemonė perduota į EIM rankas. Kita GIF steigėja, fondų valdytojo atranką administravusi „Invega“, dar iki šio pavasario buvusi pavaldi EIM, teparodo pirštu į EIM ir KAM.
Tuo metu EIM, atsakydama į užklausas, iš pradžių teigė, jog visų įsipareigojimų iš KAM dar neperėmė, todėl esą komentarų teikti negali, ir patikino, jog apie „MILInvest“ informuos užbaigusi perėmimo procedūras. Tiesa, gal sutapimas, bet po atkaklaus VŽ domėjimosi šia tema praėjusio ketvirtadienio rytą išplatintame pranešime jau nurodoma, kad EIM perėmė GIF, o jo valdytoja esą tapo „Invega“.
Vietoje to, kad kažkas visuomenei paaiškintų, kas vyksta su 15 mln. Eur administruosiančio valdytojo atranka, valdininkai žaidžia slėpynių. Regis, valdžios tarnai pamiršo, kad nėra privatus verslas, kad tarnauja visuomenei ir kad apie tokio svarbaus konkurso eigą reikėtų informuoti suinteresuotas puses, o ne dangstytis biurokratinėmis procedūromis ar mėtyti atsakomybę vieni kitiems.
EIM ir „Invega“, panašu, atsakomybės futbole įprastai griežia ne paskutiniu smuiku. Paklaustos, kas yra kitų svarbių Lietuvai NATO gynybos priemonių – DIANA ir NIF – koordinuojančiomis įstaigomis Lietuvoje, pateikia skirtingas versijas – atsakomybės garbę kilniaširdiškai priskiria viena kitai.
O gal mūsų valdžios tarnai tiesiog nežino, ką reiškia atsakomybė?
Padėsime ir paaiškinsime. „Atsakomybė – reikalingumas, būtinumas atsakyti, atsiskaityti“, – rašoma lietuvių kalbos žodyne. Ir čia pat pateikiamas pavyzdys: „Argi atsiras tokia ypata visą atsakomybę ant savęs vienos imti?“.
VŽ nuomone, gynybos pramonės vystymas ir galimybė įsilieti į NATO šalių šio sektoriaus tiekimo grandines yra naudingas Lietuvos ekonomikai ir saugumui. Tačiau turėtų būti akivaizdu, kad be tokio supratimo ir asmeninės įgaliojimus turinčių valdininkų atsakomybės ne tik kad neturėsime gynybos pramonės, bet ir atsidursime valstybės saugumui svarbių tiekimo grandinių užribiuose.
Dar blogiau – toks atsakingų veikėjų neatsakingas elgesys visuomenėje kursto sąmokslo teorijas, kad kažkam naudinga stabdyti nacionalines ambicijas vystyti gynybos pramonę, mat kariniai pirkimai svetur kažkam turi sunkiau sukontroliuojamą asmeninės naudos dvigubą dugną. Akivaizdu, kad besiklostantis tarpinstitucinis balaganas reikalauja Vyriausybės galvos įsikišimo, aišku, jeigu iš tiesų norime išnaudoti palankų metą perspektyvaus sektoriaus akceleravimui.
Kita alternatyva – tuščiažodžiavimas apie pažangią valstybę ir eilinės galimybės neišnaudojimą. Turkų šeimos bendrovės „Baykar“, gaminančios kovinius dronus „Bayraktar“, pavyzdys turėtų įtikinti ir aršiausius skeptikus, kad gynybos pramonė yra perspektyvi kryptis, kuriai nebūtinai reikia milijardinių investicijų, bet būtinai – iniciatyvos ir asmeninės atsakomybės.
