Baltarusijos verslininkas Lietuvoje – ne Lukašenka Baltarusijoje
Į Lietuvą besikeliančios Baltarusijos įmonės per mažiau nei dvejus metus jau paliko ryškų pėdsaką Lietuvos ekonomikoje. Jis ypač pastebimas NT sektoriuje: vaizdo žaidimų, programinės įrangos kūrimo ir kiti IT verslai nuomojasi biurus, perka ir nuomoja butus savo darbuotojams bei prisideda prie kaistančio NT kainų katilo Lietuvoje.
Baltarusijos įmonės, įskaitant „Wargaming“ ar „Belkagames“, gaivina ir Lietuvos žaidimų kūrimo industriją bei, samdydamos vietos darbuotojus, padeda auginti kompetencijas mūsų programuotojams. Kai kurių baltarusių bendrovių samdos tempas dabar ir jų pačių lūkesčius lenkia kartais. Štai Niujorko vertybinių popierių biržoje listinguojama „Epam Systems“, Lietuvoje per penkerius metus planavusi įdarbinti 600 kolegų, pakeitė planus ir po beveik dvejų metų veiklos čia jų turi jau beveik 1.400, rodo „Sodros“ duomenys.
Kol labiau žinomos Baltarusijos įmonės, bent jau viešai, darbuotojų trūkumu nesiskundžia, mažesnėms, atrodo, kyla iššūkių. Aliaksandras Kuušynau, darbuotojų perkėlimą po suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje suaktyvinusios telematikos įmonės „Gurtam“ vadovas, teigia pastebintis, kad dalis Lietuvos verslininkų baltarusius tapatina su Rusijos ir Baltarusijos režimu.
Pasak jo, skepticizmą ir nepasitikėjimą bendrove rodo ir potencialūs darbuotojai, kurių rasti Lietuvoje įmonei sunku – tiek dėl to, kad bendrovė šalyje nežinoma, tiek ir dėl tapatinimo su režimu. Verslininkas pabrėžia, kad Baltarusijos žmonės ir verslas nėra tapatūs Rusijos režimui ir jį palaikantiems baltarusiams.
Mindaugas Ubartas, „Infobalt“ vadovas, sako, kad prie neigiamo požiūrio į Rytų įmones prisideda ir viešasis sektorius bei kai kurie analitikai, pažeisdami nekaltumo prezumpciją visiems, kas į Lietuvą persikelia iš šių dviejų šalių kaimynių. Vienas to pavyzdžių esą yra ir Lietuvos Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kurie leidžia iš jų šalinti visus, turinčius rusiškas ir baltarusiškas pavardes. M. Ubarto manymu, dėl tokių išankstinių nuostatų kenčia ne tik į Lietuvą per pastaruosius dvejus metus atvykę verslininkai, bet ir čia verslus kuriantys jau seniai.
„Diskriminaciniai ribojimai neturėtų būti įvedami pagal tautybę ar pilietybę. Taip, turime rizikų, kad gali ateiti verslų, kurie bus susiję su sankcionuotais žmonėmis ar prekėmis. Bet tam ir yra Lietuvoje institucijos, kurios turėtų tuo užsiimti. Jei mūsų šalies specialiosios tarnybos negali pasakyti, ar verslininkas yra patikimas, kažkas blogai ne su verslininku, o su tarnybomis. Visus užmauti ant to paties kurpalio yra neteisinga“, – VŽ sako „Infobalt“ vadovas.
Tuo metu Darius Jauniškis, Valstybės saugumo departamento direktorius, VŽ podkaste paklaustas, ar Lietuva turi būdų atskirti, kurie iš Rusijos atvykstantys disidentai kelia grėsmę Lietuvos saugumui, atsako teigiamai.
„Kiek jie bus efektyvūs, mes pamatysime ateity. Visada norėtųsi geriau, bet aš visada sakiau, kad statome lėktuvą ore, nes mechanizmus pradėjome taikyti griežčiau pastaruoju metu, pastaraisiais metais, todėl, kad keitėsi ir Rusijos elgesys, ir požiūris į Rusiją“, – akcentuoja jis.
VSD vadovas užsimena apie riziką, kad 100% negalėsime užtikrinti, jog Rusijos ar Baltarusijos užverbuoti asmenys į Lietuvą patekti negalės. Anot D. Jauniškio, per pastarąjį pusmetį tokių atvejų nustatyta.
Viena vertus, valstybės įstaigų ar gyventojų įtarumas suprantamas ir pagrįstas dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Žinant, su kokiu kaimynų režimu turime reikalų, reikia būti atsargiems. Tačiau atsargumas ir aklas Baltarusijos bei Rusijos verslininkų bei kitų piliečių tapatinimas su režimu yra du skirtingi dalykai. VŽ nuomone, visų šalies gyventojų tapatinimas su režimu kertasi ir su demokratijos vertybėmis. Juk, svarsto M. Ubartas, vargu ar lietuviai būtų patenkinti, jei prieš daugiau kaip 30 m. kokia Vokietija į visus lietuvius būtų žiūrėjusi kaip į sovietų režimo parankinius.
Tuo metu Lietuvoje veikiantiems Baltarusijos ir Rusijos verslams, prašantiems jų netapatinti su režimu, taip pat reikėtų atlikti savo namų darbus ir būti atviresniems. Aiškiai deklaruoti savo vertybes, poziciją karo Ukrainoje, Rusijos ir jam pritariančio Baltarusijos režimo atžvilgiu, ir būti pasiryžusiems atsakyti į visuomenę dominančius klausimus.
