U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai?
Pirmojo pusmečio turistų skaičius apgyvenimo įstaigose nuteikia ypač džiuginančiai – turistų sulaukta tik 12% mažiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį. Ypač džiugina lietuvaičių kelionės Lietuvoje – pagaliau Lietuvos turistai tapo ypač didelė paspirtis šalies turizmo sektoriui. Šiemet lietuvaičiai po Lietuvą keliavo 16% daugiau nei 2019 m.
Bet yra ir bloga žinia – turistų iš užsienio sulaukėme 44% mažiau nei 2019 m. Kodėl taip atsitiko? Ar tai lėmė pandemija? O gal tai lėmė karas Ukrainoje? Būtent pastarąją priežastį nurodo užsienio kelionių organizatoriai. Šią nuomonę pagrindžia skaičiai – sausį Lietuvoje užsienio turistų buvo 57% mažiau nei 2019 m., kovą – 36%, tai yra pastebimas ryškus atsigavimas. Gegužę ir birželį užsienio turistų skaičius krito – jų sulaukėme 49 ir 41% mažiau nei 2019 m.
Kai kurių šalių turistai į karo pavojų sureagavo ypač aštriai. Štai vokiečiai, kurie sudaro 11% Lietuvos užsienio turistų rinkos, pradėjo masiškai atsisakinėti kelionių į Lietuvą. Birželį jų atvyko 65% mažiau nei 2019 m. Mažiau keliavo į Lietuvą ir lenkai (jie užėmė 11% rinkos, sulaukėme 48% mažiau turistų nei 2019 m.). Šiuo keliu taip pat pasekė Ispanija, Prancūzija, Kroatija.
Tačiau bene labiausiai dėl karo sumažėjo rusakalbių turistų. Rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai 2019 m. sudarė 26% Lietuvoje apsilankiusių turistų. 2021 m. pirmą pusmetį praradome klientus iš Rusijos (sulaukta 87% mažiau lyginant su 2019 m.), Baltarusijos (60% mažiau) ir tik ukrainiečių sulaukta beveik tiek pat kaip ir 2019 m. (6% mažiau). Vis tik galima įtarti, kad į Lietuvą iš Ukrainos atvyko ne turistai, o pabėgėliai.
Tendencijos aiškios – tikėtina, kad ši rinka bus prarasta ir rusakalbiai turistai į Lietuvą sugrįš dar negreitai. Todėl būtina skubiai ieškoti alternatyvos šiai rinkai. Ar tokia yra? Taip, tokį sprendimą 2021 m. rado tie patys ukrainiečiai, kai pas juos turistauti masiškai pradėjo vykti turistai iš arabų kraštų ir Indijos. Kodėl vis dar su naujų rinkų paieška delsia Lietuvos turizmo valdininkai, atsakingi už Lietuvos viešinimą, lieka paslaptimi.
Turistai turi skirtingus poreikius – vieni nori pažinti miestų kultūrą, kiti tingiai pagulėti prie jūros. Todėl Lietuvą pagal turistų pomėgius galime skirstyti į tris segmentus – miesto turizmo (Vilnius, Kaunas ir kt.), SPA turizmo (Birštonas, Druskininkai) ir pliažinio turizmo segmentą (Palanga, Nida).
Štai Vilniaus ir Kauno miestų šių metų turistinį sezoną galime drąsiai vadinti sėkmės istorija. Nors ir sulaukta mažiau turistų nei 2019 m. (27% ir 16% atitinkamai), bet po kelių nesėkmingų bandymų šiems miestams pavyko užkariauti tautiečių širdis. Vilniuje per pirmą pusmetį sulaukta 37% daugiau turistų lietuvaičių daugiau nei 2019 m., o Kaune – 34% daugiau. Šis srautas padėjo kompensuoti turistų iš užsienio netektis.
Turistų srautų atsigavimu džiaugiasi ir mūsų SPA kurortai. Tiek Druskininkai, tiek ir Birštonas šių metų pirmą pusmetį sulaukė beveik tiek pat ar net daugiau turistų nei 2019 m. (-1% ir +12% atitinkamai). Tiesa, šis prieaugis pasiektas išimtinai lietuvaičių sąskaita – Druskininkuose jų 2022 m. sulaukta 32% daugiau, o Birštone – 20% daugiau nei 2019 m. Tai leido amortizuoti užsienio turistų praradimus, kurie būtų šiems kurortams ypač skausmingi – šiais metais lyginant su 2019 m. tuo pačiu periodu Druskininkai prarado 68% užsienio turistų, o Birštonas – 62%.
Didžiausią krizę išgyvena mūsų pliažiniai kurortai. Štai Palanga: jei sausį čia sulaukta net 78% daugiau turistų nei 2019 m., tai balandį sulaukta 12% daugiau turistų, o gegužę sulaukta 1% mažiau turistų nei 2019 m. Ir tai akivaizdu – tiek lietuvaičiai, tiek ir užsienio turistai atšaukus COVID-19 apribojimus pasirinko užsienio kurortus.
Šiame sėkmės (nesėkmės) istorijų sąraše visišku autsaideriu tampa Neringos savivaldybė – per 2022 pusmetį sulaukta 16% mažiau turistų nei 2019 m. Prarandami ne tik užsienio turistai (jų sulaukta 70% mažiau nei 2019 m.), bet ir lietuvaičiai, kurie savo poilsiui renkasi kitus kurortus. Neringai šis sezonas yra net prastesnis, nei 2021 m. sezonas (2022 m. sulaukta 21% mažiau turistų nei 2021 m.).
Greičiausiai šių kurortų merai teisinsis prastu oru, krize ar karu. Tačiau tokių problemų neturi mūsų SPA kurortai. Tad pliažinių kurortų merams belieka paklausti tik savęs, ar viską padariau, kad prailginčiau turizmo sezoną? Galbūt reikėtų pastatyti visus metus veikiantį vandens parką? O galbūt uždrausti viešbučių virtimą privačiais apartamentais? O galbūt skatinti įvairias sveikatingumo stovyklas?
Apibendrinant pirmo pusmečio rezultatus lieka neatsakytas pagrindinis klausimas, vertas milijardų eurų – kaip susigrąžinti užsienio šalių turistus. Akivaizdu, kad rusakalbė rinka prarasta ilgam, vokiečiai, ir ne tik jie, bijo keliauti į Lietuvą. Alternatyvų prarastiems turistų srautams nėra ir, tiesa sakant, mūsų turizmo valdininkai net nenori ieškoti. Galbūt prie užsienio šalių turistų srautų susigrąžinimo prisidės dabar jau baigiamas rengti Nacionalinis pažangos planas?
Komentaro autorius - Udrius Armalis, Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas
