U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai?

Publikuota: 2022-08-15
Nuotr. iš asmeninio albumo
svg svg
Nuotr. iš asmeninio albumo
Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių ir jų asmenukių socialiniuose tinkluose. Atrodo, kad turizmas vėl išgyvena aukso amžių. Tuo tarpu Lietuvoje užsienio turistų nesimato - tai pastebi Neringos meras D. Jasaitis, sakydamas, kad užsienio turistai atsisako kelionių į Lietuvą. Kultūros ministras S. Kairys sako, kad Lietuvos muziejuose turistų iš užsienio sumažėjo 70%. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ atstovai ir VšĮ „Go Vilnius“ vadovai sako priešingai - kad turistų srautai Lietuvoje atsigauna ir tuo reikėtų džiaugtis. Tad kokia iš tiesų ta turistinė tikrovė, ką kalba turizmo statistika?

Pirmojo pusmečio turistų skaičius apgyvenimo įstaigose nuteikia ypač džiuginančiai – turistų sulaukta tik 12% mažiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį. Ypač džiugina lietuvaičių kelionės Lietuvoje – pagaliau Lietuvos turistai tapo ypač didelė paspirtis šalies turizmo sektoriui. Šiemet lietuvaičiai po Lietuvą keliavo 16% daugiau nei 2019 m.

Bet yra ir bloga žinia – turistų iš užsienio sulaukėme 44% mažiau nei 2019 m. Kodėl taip atsitiko? Ar tai lėmė pandemija? O gal tai lėmė karas Ukrainoje? Būtent pastarąją priežastį nurodo užsienio kelionių organizatoriai. Šią nuomonę pagrindžia skaičiai – sausį Lietuvoje užsienio turistų buvo 57%  mažiau nei 2019 m., kovą – 36%, tai yra pastebimas ryškus atsigavimas. Gegužę ir birželį užsienio turistų skaičius krito – jų sulaukėme 49 ir 41% mažiau nei 2019 m.

Kai kurių šalių turistai į karo pavojų sureagavo ypač aštriai. Štai vokiečiai, kurie sudaro 11%  Lietuvos užsienio turistų rinkos, pradėjo masiškai atsisakinėti kelionių į Lietuvą. Birželį jų atvyko 65% mažiau nei 2019 m. Mažiau keliavo į Lietuvą ir lenkai (jie užėmė 11% rinkos,  sulaukėme 48% mažiau turistų nei 2019 m.). Šiuo keliu taip pat pasekė Ispanija, Prancūzija, Kroatija.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tačiau bene labiausiai dėl karo sumažėjo rusakalbių turistų. Rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai 2019 m. sudarė 26% Lietuvoje apsilankiusių turistų. 2021 m. pirmą pusmetį praradome klientus iš Rusijos (sulaukta 87% mažiau lyginant su 2019 m.), Baltarusijos (60% mažiau) ir tik ukrainiečių sulaukta beveik tiek pat kaip ir 2019 m. (6% mažiau). Vis tik galima įtarti, kad į Lietuvą iš Ukrainos atvyko ne turistai, o pabėgėliai.

Tendencijos aiškios – tikėtina, kad ši rinka bus prarasta ir rusakalbiai turistai į Lietuvą sugrįš dar negreitai. Todėl būtina skubiai ieškoti alternatyvos šiai rinkai. Ar tokia yra? Taip, tokį sprendimą 2021 m. rado tie patys ukrainiečiai, kai pas juos turistauti masiškai pradėjo vykti turistai iš arabų kraštų ir Indijos. Kodėl vis dar su naujų rinkų paieška delsia Lietuvos turizmo valdininkai, atsakingi už Lietuvos viešinimą, lieka paslaptimi.

Turistai turi  skirtingus poreikius – vieni nori  pažinti miestų kultūrą, kiti tingiai pagulėti prie jūros. Todėl Lietuvą pagal turistų pomėgius galime skirstyti į tris segmentus – miesto turizmo (Vilnius, Kaunas ir kt.), SPA turizmo (Birštonas, Druskininkai) ir pliažinio turizmo segmentą (Palanga, Nida).   

Štai Vilniaus ir Kauno miestų  šių metų turistinį sezoną galime drąsiai vadinti sėkmės istorija. Nors ir sulaukta mažiau turistų nei 2019 m. (27% ir 16% atitinkamai), bet po kelių nesėkmingų bandymų šiems miestams pavyko užkariauti tautiečių širdis. Vilniuje per pirmą pusmetį sulaukta 37% daugiau turistų lietuvaičių daugiau nei 2019 m., o Kaune – 34% daugiau. Šis srautas padėjo kompensuoti turistų iš užsienio netektis.  

Turistų srautų atsigavimu džiaugiasi ir mūsų SPA kurortai. Tiek Druskininkai, tiek ir Birštonas šių metų pirmą pusmetį sulaukė beveik tiek pat ar net daugiau  turistų nei 2019 m. (-1%  ir +12% atitinkamai). Tiesa, šis prieaugis pasiektas išimtinai lietuvaičių sąskaita – Druskininkuose  jų 2022 m. sulaukta 32%  daugiau, o Birštone – 20% daugiau nei 2019 m. Tai leido amortizuoti užsienio turistų praradimus, kurie būtų šiems kurortams ypač skausmingi – šiais metais lyginant su 2019 m. tuo pačiu periodu Druskininkai prarado 68% užsienio turistų, o Birštonas – 62%.

Didžiausią krizę išgyvena mūsų pliažiniai kurortai. Štai Palanga: jei sausį čia sulaukta net 78% daugiau turistų nei 2019 m., tai balandį sulaukta 12% daugiau turistų, o gegužę sulaukta 1%  mažiau turistų nei 2019 m. Ir tai akivaizdu – tiek lietuvaičiai, tiek ir užsienio turistai atšaukus COVID-19 apribojimus pasirinko užsienio kurortus.

Šiame sėkmės (nesėkmės) istorijų sąraše visišku autsaideriu tampa Neringos savivaldybė – per 2022 pusmetį sulaukta 16% mažiau turistų nei 2019 m.  Prarandami ne tik užsienio turistai (jų sulaukta 70%   mažiau nei 2019 m.), bet ir lietuvaičiai, kurie savo poilsiui renkasi kitus kurortus. Neringai šis sezonas yra net prastesnis, nei 2021 m. sezonas (2022 m. sulaukta 21% mažiau turistų nei 2021 m.).

Greičiausiai šių kurortų merai teisinsis prastu oru, krize ar karu. Tačiau tokių problemų neturi mūsų SPA kurortai. Tad pliažinių kurortų merams belieka paklausti tik savęs, ar viską padariau, kad prailginčiau turizmo sezoną? Galbūt reikėtų pastatyti visus metus veikiantį vandens parką? O galbūt uždrausti viešbučių virtimą privačiais apartamentais? O galbūt skatinti įvairias sveikatingumo stovyklas?

Apibendrinant pirmo pusmečio rezultatus lieka neatsakytas pagrindinis klausimas, vertas milijardų eurų – kaip susigrąžinti užsienio šalių turistus. Akivaizdu, kad rusakalbė rinka prarasta ilgam, vokiečiai, ir ne tik jie, bijo keliauti į Lietuvą. Alternatyvų prarastiems turistų srautams nėra ir, tiesa sakant, mūsų turizmo valdininkai net nenori ieškoti. Galbūt prie užsienio šalių turistų srautų susigrąžinimo prisidės dabar jau baigiamas rengti Nacionalinis pažangos planas?  

 Komentaro autorius - Udrius Armalis, Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas  

 

 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo...

Nuomonės
2022.09.29
Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika 11

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui...

Nuomonės
2022.09.29
K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai...

Nuomonės
2022.09.28
Tiesiog toks žanras

Opozicija, įsukusi interpeliacijos ratą, ko gero, iš anksto puikiai žinojo, kuo baigsis jos inicijuotas...

Nuomonės
2022.09.28
D. Markauskas. Mažosios hidroelektrinės: būti ar nebūti? 3

Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia...

Nuomonės
2022.09.27
Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas 1

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj...

Nuomonės
2022.09.27
D. Godelis. Vartotojus pritraukėte, o ką jiems pasiūlyti toliau?

Verslo ilgaamžiškumui būtinas ne tik nuolatinis naujų klientų pritraukimas, bet ir esamų išlaikymas (angl.

Nuomonės
2022.09.26
Pakeliui į nokautą 17

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti...

Nuomonės
2022.09.26
G. Mažeika. Netikėtas verslo paveldėjimas: didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai, ir staiga – it perkūnas iš giedro dangaus...

Nuomonės
2022.09.25
A. Barštys. Lengvų pinigų vakarėlis baigėsi

Dėl išorinių geopolitinių veiksnių įtakos, jos dėka reikšmingai padidėjusių žaliavų kainų ir iššūkių šalies...

Nuomonės
2022.09.24
E. Leontjeva. Ieškant silpnųjų grandžių elektros jungtyse 1

Energetikos problemos užklupo Lietuvą taip, kad būtina ieškoti silpnųjų grandžių. Tikėtina, kad jos slepiasi...

Nuomonės
2022.09.23
Dialogo imitacija

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kaskart primena šokius su kardais. Trišalėje...

Nuomonės
2022.09.23
Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?

Prieš pustrečių metų užklupus COVID-19 krizei Vyriausybė veikė operatyviai ir nedvejodama – nukentėjusiam...

Nuomonės
2022.09.22
A. Izgorodinas. Lietuva – ties krizės bedugne. Kur sunkmečiu turi investuoti valstybė? 10

Nagrinėjant naujausius Lietuvos makroekonomikos rodiklius (vartotojų ir verslo lūkesčiai; mažmeninė prekyba;...

Nuomonės
2022.09.22
L. Aleknaitė-van der Molen. Ar jūsų verslas pasirengęs rudens sezonui? O jei tektų skolintis?

Stebint nestabilią geopolitinę ir ekonominę situaciją, o tiksliau – karą ir kylančias kainas, peršasi mintis,...

Nuomonės
2022.09.21
Putino panikos ir desperacijos „ukazas“ 17

Putino sprendimas skelbti dalinę mobilizaciją rodo jo desperaciją – nelaimėjęs nei „trijų dienų karo“, nei...

Nuomonės
2022.09.21
Nedžiuginanti lyderystė 8

Statistikai skelbia, kad paskutinį vasaros mėnesį Lietuvoje užfiksuota rekordinė metinė infliacija – 21,1%.

Nuomonės
2022.09.21
D. A. Disparte. Taip, kriptovaliutos vis dar svarbios

Ar daug taksi bendrovių būtų sukūrusios savas iškvietimo programėles arba pradėjusios priimti atsiskaitymus...

Nuomonės
2022.09.20
Geriausia neperšaunama liemenė demokratijai 2

Neliekant nepaprastosios padėties režimo visoje šalies teritorijoje, Seimas skubės priimti Visuomenės...

Nuomonės
2022.09.20
Nepražiūrėti dar vieno

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen savo metiniame pranešime Europos Parlamente pabrėžė...

Nuomonės
2022.09.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku