Daugiabučių renovacija didina regionų patrauklumą: norinčių gyventi atnaujintuose namuose skaičius viršija pasiūlą (II dalis)

Vis daugiau žmonių renkasi grįžti ar persikelti gyventi į regionus – juos vilioja ramybė, artumas gamtai, trumpesni atstumai ir vis patogesnė, modernėjanti mažesnių Lietuvos miestų aplinka. Prie šių pokyčių reikšmingai prisideda daugiabučių namų renovacija, keičianti ne tik pastatų, gyvenamųjų rajonų išvaizdą, bet ir pačių gyventojų kasdienybę.

Modernizavus namus mažėja energijos sąnaudos, didėja komfortas butuose, o kartu keičiasi ir viso rajono veidas – tvarkingi kiemai ir atnaujintos viešosios erdvės suteikia daugiau galimybių bendravimui, poilsiui bei aktyviam laisvalaikiui.

Išsaugota miesto tapatybė ir kultūros istorija

Pasak Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Laimutės Kuksienės, siekiant iš esmės pakeisti rajonų veidą, svarbu imtis ne pavienių namų atnaujinimo, o viso kvartalo renovacijos.

„Pavyzdžiui, Švenčionyse, Švenčionėliuose ir Pabradėje atliktos kvartalinės renovacijos metu sutvarkytos viešosios ir žaliosios erdvės, įrengti pėsčiųjų bei dviračių takai, automobilių stovėjimo aikštelės, vaikų žaidimų ir poilsio zonos su pavėsinėmis bei treniruokliais, požeminės buitinių atliekų surinkimo aikštelės. Visa tai iš esmės pakeitė šiuos miestus – jie tapo gyvesni, patrauklesni ir patogesni gyventi. Kartu išaugo nekilnojamojo turto vertė, o būstų paklausa dabar viršija pasiūlą“, – sako L. Kuksienė.

Anot jos, gyventojai šiuos pokyčius vertina itin palankiai – atgiję kvartalai tapo tvarkingi ir patrauklūs, o neatnaujintų pastatų liko vos keli. „Gyventojai dabar už šildymą moka mažiau, patys reguliuoja šilumą butuose. Tie, kurie anksčiau prieštaravo renovacijai, šiandien patys ateina į savivaldybę su prašymu atnaujinti jų namus“, – pastebi Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja.

L. Kuksienė priduria, kad atliekant kvartalinę renovaciją buvo siekiama ne tik atnaujinti aplinką, bet ir išsaugoti vietos tapatybę bei kultūros istoriją. Kadangi Švenčionys yra laikomi Lietuvos vaistažolių sostine, senos statybos daugiabučių namų fasadams parinktos natūralios, gamtai artimos spalvos – žalsva ir rusva, kurios atspindi rajono gamtinį ir kultūrinį charakterį.

Jaukumą kuria ir privatūs daugiabučių kiemeliai

Panašių principų laikosi ir Anykščių rajono savivaldybė, kuri renovaciją suvokia kaip platesnį miesto atsinaujinimo procesą. Anykščių rajono savivaldybės vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė pastebi, kad keičiantis aplinkai, keičiasi ir žmonių įpročiai.

Šiuo metu Anykščiuose parengtas miesto centrinės dalies kompleksinės renovacijos projektas, apimantis vienuolikos daugiabučių atnaujinimą. Projektas įgyvendinamas etapais – nuo pastatų modernizavimo iki aplinkos sutvarkymo. Įvertinus teritorijų planavimo sprendinius, optimizuoti sklypai po daugiabučiais, o likusi erdvė skirta viešosioms reikmėms: automobilių stovėjimo aikštelėms, pėsčiųjų ir dviračių takams, želdynams bei poilsio zonoms.

Svarbi šio projekto dalis – privatūs kiemeliai pirmuosiuose aukštuose, kuriuos gyventojai galės pritaikyti savo asmeniniams poreikiams. „Kai miesto centre esančiame daugiabutyje gyvenantis žmogus turi galimybę išeiti į savo mažą kiemelį, išgerti jame kavos ar net auginti daržoves, gyvenimo kokybė keičiasi iš esmės. Kuriamos erdvės yra optimalaus dydžio, patogios, nereikalaujančios daug priežiūros, todėl ypač tinka jaunoms dirbančioms šeimoms“, – pasakoja D. Gasiūnienė.

Anykščių rajono savivaldybės vyriausioji architektė priduria, kad prie šių kiemelių įrengimo finansiškai prisideda ir miesto savivaldybė. „Mums svarbu, kad atsinaujinimas neapsiribotų pavieniais namais, o visa teritorija būtų tvarkoma sistemiškai, išlaikant miesto estetinį vientisumą ir kartu didinant jo patrauklumą. Kvartalinė renovacija tam puikiai tinka“, – pabrėžia ji.

Daugiabučių renovacija Anykščiuose glaudžiai susijusi su tvarumo principais – daug dėmesio skiriama žaliajai infrastruktūrai, lietaus vandens surinkimui, paviršių laidumui ir mikroklimatui. „Naudojame laidžias dangas, kurios leidžia lietaus vandeniui natūraliai susigerti į gruntą, o ne telkšoti balose. Stengiamės mažinti vadinamąsias karščio salas: keičiame tamsias dangas, sodiname daugiau medžių ir želdynų. Tokie sprendimai ne tik pagerina oro kokybę, bet ir kuria jaukesnę aplinką“, – teigia architektė.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.