Ne tik iššūkiai, bet ir naujos galimybės

Mūsų šalies eksportas rodo įspūdingus rezultatus: 2022 m. sausį–gegužę Lietuva prekių eksportavo už 16,7 mlrd. Eur, tai 29,5% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.    Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, nors kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, vartotojų lūkesčiai yra bene prasčiausi per visą istoriją, Lietuvos eksporto rodikliai į mums svarbias eksporto rinkas išlieka puikūs ir nerodo lėtėjimo požymių.

Skaičiuojama, kad  per penkis šių metų mėnesius, palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas (be naftos produktų) į Vokietiją išaugo 28,7%, eksportas į Jungtinę Karalystę padidėjo 22%, į Nyderlandus 25%, į Prancūziją 15%, į Suomiją ir Švediją – išaugo atitinkamai 31 ir 22%.

Ekonomisto nuomone, nors dviženkliam eksporto į minėtas šalis augimui įtakos turėjo ir žaliavų kainų padidėjimas, nes kylant eksportuojamų prekių kainai kyla ir eksporto vertė, statistiniai duomenys praktiškai nerodo jokių Lietuvos eksporto sulėtėjimo į mūsų šaliai svarbias rinkas požymių.

Pasauliui nerimą kelianti situacija, tiksliau – vartojimo recesija, gresianti euro zonai, galbūt atveria neblogas galimybes Lietuvos pramonei ir eksportui.

Neslūgstant kainų augimui, vartotojai Europoje riboja savo apetitą ir vis mažiau perka brangesnes prekes. Todėl Vakarų Europos gamintojai, parduodantys ne pirmo būtinumo prekes, susiduria su užsakymų mažėjimo rizika.

„Tokiu atveju Vakarų Europos gamintojai pradeda ieškoti variantų, kaip tam tikrus prekių komponentus būtų galima pasigaminti pigiau. Todėl jų žvilgsnis krypsta į Baltijos šalių pramonę, kur valandiniai darbo jėgos kaštai vis dar stipriai atsilieka nuo Vakarų Europos valstybių“, – aiškina A. Izgorodinas.

Augant rizikai dėl vartojimo krizės Europoje, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gamintojai gali sulaukti naujų užklausų dėl kontraktinės gamybos.

„Manau, kad tai jau vyksta ir tai yra vienas veiksnių, kuris palaiko spartų Lietuvos eksporto augimą, nepaisant prastėjančių euro zonos ir kitų ES valstybių makroekonominių rodiklių“, – VŽ dėsto jis.

Dabar Lietuvos gamintojai  raginami ne tik plėsti esamų eksporto rinkų ribas, bet ir žvalgytis naujų. Birželį tam pagal priemonę „Naujos galimybės LT“ paskirstyta per 5,2 mln. Eur. Skaičiuojama, kad eksporto plėtros galimybėmis galės pasinaudoti per šalies 400 įmonių.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodo, kad ES investicijų priemonės finansavimas skirtas 20-čiai projektų. Organizacijų suburtos įmonės rengs prisistatymus užsienio tarptautinėse parodose ir verslo misijose. Numatyti 252 eksporto renginiai 41 valstybėje: verslo misijos ir tarptautinės parodos.

Daugiausia renginių planuojama Vokietijoje, JAV, Prancūzijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Lietuvos įmonių prisistatymai taip pat bus organizuojami Taivane, Japonijoje, Singapūre, Izraelyje, Pietų Korėjoje, Australijoje, Indonezijoje, Puerto Rike ir kitur.

Beje, Taivanas jau rudenį ryškiau sužibės lietuviškų maisto produktų eksporto žemėlapyje – ten keliaus kiaušiniai, pieno ir žuvininkystės produktai. Žemės ūkio ministerija tikina, kad visi reikalingi procesai turėtų būti suderinti per 2–3 mėnesius.

Pasak ministerijos, Taivano institucijų atstovai taip pat pažadėjo iki metų pabaigos pabaigti jautienos sertifikatų suderinimą ir tuomet pereiti prie procedūrų dėl leidimų paukštienai ir kiaulienai. Šiuo metu lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Taivaną siekia beveik 2 mln. Eur. Tikimasi, kad gavus eksporto leidimus, ši suma gerokai išaugs.

VŽ primena, kad bet kokia krizė – tai ne tik iššūkiai, bet ir naujos galimybės. Aišku, problemų yra daug ir artimiausia ateitis nepiešiama itin šviesiomis spalvomis – ekonomikos horizonte tebešmėžuoja logistikos problemos, žaliavų stygius, didėjančios jų kainos ir kt. Tačiau ekonomistai pataria Lietuvos gamintojams ne panikuoti dėl daugelio prognozuojamos krizės, o mėginti pasinaudoti  recesija Europoje. Juolab kad patirties yra – po pasaulinės finansų krizės mūsų šalies eksportuotojai pagerino savo produktyvumą ir neprarado konkurencingumo, nors atlyginimai ir išaugo.